Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 93-524 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį, 132 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 20 d.

5. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs net ¾ bausmės ir neatliktos bausmės dalis yra tik 8 mėnesiai ir 8 dienos. Kaip teigiama Komisijos nutarime, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų), elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, elgesį koreguoja pagal vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį (paskutinius 6 mėnesius) vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi, įgijo specialybę. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – socialinių ryšių palaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas, kaip sudarantis pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.2. Skundo autoriaus teigimu, teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą nors ir pripažįsta, tai ką patvirtino Komisija, tačiau nurodo, kad aplinkybės iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tam anot teismo prieštarauja paskutinės nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas ir ankstesni teistumai. Bet tai nesusiję su elgesiu bausmės atlikimo metu. Galimybė adaptuotis apie kurią kalba teismas, taip pat nesusijusi su jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teismas netiesiogiai teigia, kad lygtinis paleidimas neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo. Todėl anot nuteistojo teismas neigia patį lygtinio paleidimo institutą.

5.3. Skunde nurodoma, kad teismo užduotis yra vykdyti, laikytis ir įgyvendinti teisės aktus, o ne juos vertinti. Komisijos teiginius teismas vertina, kaip tam tikrus elgesio pokyčius, pripažįsta, kad tai pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir norą pasitaisyti, bet daro prieštaringą išvadą, kad teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai pasiekti. Teismas nurodė, kad dinaminiai riziką didinantys balai yra 17, kaip nuteistajam juos mažinti. Nutartis nėra aiški, konkreti, suprantama, nurodanti gaires taisytis ir pasitaisyti, įtikinanti, abejonių nekelianti ir efektyvi.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam A. B. netaikytinas, yra teisinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priskirtinas prie žemos rizikos grupės 16 balų. Nustatyta statinių taškų suma 1 balas, taigi likusieji 15 yra dinaminiai, kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas vertindamas balus klaidingai nurodė, jog nustatyta nusikalstamo elgesio rizika yra 18 balų, o iš jų 17 sudaro dinaminiai balai, todėl aukštesnės instancijos teismas šias klaidas ištaiso. Tačiau aplinkybes apie dinaminių ir statinių balų nepalankų nuteistajam santykį ir būtinybę mažinti dinaminius balus pirmosios instancijos teismas vertino tinkamai. Atsakant į skundo argumentus pažymima, kad nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai (kintantys) balai nustatyti 2018 m. rugsėjo 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje, apeliantas su šia išvada susipažino 2018 m. rugsėjo 20 d. ir tai patvirtino parašu, pastabų nenurodė. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nusikalstamo elgesio rizika kito teigiama linkme. Todėl išvada, kad pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra teisinga. Tačiau teismo vertinimu šie pokyčiai minimalūs ir nesudaro pagrindo spręsti, kad A. B. jau pasitaisė, kadangi ankstesnių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatų ir šiuo metu aktualių rezultatų palyginimas patvirtina, kad per paskutinius pusantrų metų ši rizika teigiama linkme pakito tik dviem balais.

10. Aptartų duomenų visumos pagrindu, sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtina įvertinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, bei nuteistojo pastangas mažinant jų įtaką pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių). Šis kriminogeninis veiksnys susijęs su nuteistojo mąstymu ir elgesiu vertinamas nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste. Apylinkės teismas vertinimo klaidos nepadarė pasisakydamas, kad pateikti duomenys priešingai nei nurodoma Komisijos nutarime, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti nepriekaištingu. Pažymima, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos smurtinis pobūdis įvertintas tik tiek kiek atskleidžia jo elgesio pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos įstaigoje A. B. naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, taip pat du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, paskutinį kartą - 2018 m. vasario 8 d. uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas. Nors nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės atskleidžia jog nuteistojo elgesio pokyčiai nepakankami. Įvertinus 2018 m rugsėjo 17 d. pažymą Nr. 62-4402, apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus, matyti, kad nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje nėra nuoseklus, jis nesugeba ilgą laiką laikytis pataisos įstaigos taisyklių reikalavimų, tai suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija.

11. Skunde teisingai nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę nei reikalaujama bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau didesnės nei įstatymo reikalaujamos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems numatytą ar didesnę nei numatyta BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse bausmės dalį ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta išimtinai teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatęs, kad nuteistojo A. B. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, nurodyta, jog nuteistasis turi įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties motyvuojamosios dalies septintos pastraipos antrame sakinyje padarytus netikslumus nurodant, kad nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius yra ne „18 balų“, o „16 balų“, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai sudaro ne „17 balų“, o „15 balų“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.