Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, netekėjusi, nedirbanti, teista 2014-03-13 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 32 parų arešto bausme, bausmę atlikusi, teismui perduota dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. G. 2017-08-21 apie 21 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (0,56 prom.), namuose, šeimyninio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė savo artimam šeimos nariui mamai I. G. už dešinės rankos ir pastūmė, po ko ji nugriuvo ir trenkėsi galva į sieną, tuo sukeldama fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje padarydama nukentėjusiajai I. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad 2017-08-21 po pietų pas juos į namus atėjo dukros draugas G. P.. Ji, jos dukra ir Gediminas kartu išgėrė sidro. Po to vakare ją pasikvietė kaimynė ir jos dviese kaimynės namuose dar išgėrė sidro. Tada ji grįžo į namus. Ji sunkiai vaikšto, todėl nugriuvo ir griūdama susitrenkė galvą. Duktė Odilija bandė ją pakelti. Mėlynės ant jos rankos galėjo atsirasti ją keliant nuo grindų. Jos kaimynė iškvietė policiją. Medikus jai iškvietė policijos pareigūnai. Civilio ieškinio nereiškia, nes ji dukrai jokių pretenzijų neturi. Be dukters ji negalėtų pragyventi, nes dukra jai padeda. Dukra yra ligonis, kelis kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje ir jai taip pat reikalinga pagalba.

Ekspertas S. S. paaiškino, kad susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, asmens sveikatos istorija, įvertinęs O. G. psichinę būseną, konstatavo jai šizotipinį sutrikimą. Šis susirgimas progresuoja. Veikos padarymo metu O. G. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų teisingai valdyti. Jei O. G. laikysis gydytojų rekomendacijų, ligos progresą galima pristabdyti. O. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą.

Motyvuojamoji dalis

O. G. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad nukentėjusiajai I. G. padaryti sužalojimai kraujosruva ant dešinės rankos ir kraujuojanti žaizda galvoje (b. l. 7-9).

Specialisto išvada Nr. G 308/2014 (10), kurioje nurodoma, kad I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 7-9).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus gautoje ekspertizės akto Nr. 83TPK-346/2017 matyti, kad nusikaltimų padarymo metu O. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas. Ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. Nusikaltimų padarymo metu O. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu O. G. yra nustatyta šizotipinis sutrikimas. Pagal savo psichinės sveikatos būklę O. G. dabar negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti. O. G. negali būti apklausiama bei dalyvauti teismo posėdyje. O. G. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą (b. l. 41-43).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad O. G. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia rankomis sugriebė savo artimam šeimos nariui mamai I. G. už dešinės rankos ir pastūmė, po ko ji nugriuvo ir trenkėsi galva į sieną, tuo sukeldama fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje padarydama nukentėjusiajai I. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji I. G. iš esmės pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji apvirto pati, o dukra ją kėlė ir dėl to atsirado mėlynės. Kaltinamoji yra nukentėjusios dukra, todėl teismas nukentėjusios parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu vertina kritiškai. Teismui nėra pagrindo netikėti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Juose užfiksuota įvykio vieta, nuotraukose pati nukentėjusioji ir jai padaryti sužalojimai. Patirtus sužalojimus patvirtina specialisto išvada. Pirminėje apklausoje ir medikams nukentėjusioji aiškino patirtų sužalojimų atsiradimą. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – šeimos nariui buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusios noras apsaugoti sergančią dukrą nuo baudžiamojo poveikio priemonių taikymo negali būti svarbesnis už visuomenės teisę saugiai gyventi.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad O. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu F21, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, todėl ji laikytina nepakaltinama ir rekomenduojama jai skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą. Teisme apklaustas ekspertas patvirtino šią išvadą.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad kaltinamajai O. G. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustų veikų padarymo metu ji buvo nepakaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyto stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-346/2017 (b. l. 41-43) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į O. G. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jai skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

O. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

pripažinti, kad O. G., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamą vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

O. G. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.