- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- 1-79-1112/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,
nukentėjusiojo L. V. įstatyminei atstovei I. I. ir jo atstovui advokatui Algimantui Ruginiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra: 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,58 promilių neblaivumas), tyčia be aiškios priežasties, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nepilnamečiui L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) į veidą, dėl ko pastarasis griuvo ant pėsčiųjų tako, taip sukeldamas kairio skruostikaulio skausmą ir padarydamas viršutinės lūpos sumušimą su gleivinės sužalojimu vidiniame paviršiuje, sužalojimą sukėlusi nukentėjusiajam L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
L. M., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino ir parodė, jog labai gailisi. Tą dieną buvo neblaivus, ne pirma diena buvo, kai vartojo alkoholį, buvo „užšokęs ant arklių“, buvo išsiskyręs su drauge, dėl to ir gavosi, kad užkliudė nekaltą. Nukentėjusįjį sutiko senamiestyje, nors tiksliai nepamena. Tik pamena, kad kažką kalbėjo ir trenkė. Nepamena apie ką kalbėjo. Praėjo jau ilgas laiko tarpas po to įvykio ir buvo neblaivus. Nukentėjusiajam sudavė su ranka į veidą. Kiek pamena, jis nugriuvo, tada jo panelė jam trenkė. Jie buvo dviese. Prie nukentėjusiojo priėjo jis vienas, bet buvo trise. Draugai priėjo jo patraukti, sakė, ką darai. Gailisi, jis ne toks žmogus, kad taip darytų. Žinute atsiprašė, gyvai susitikęs nebuvo. Nepažįsta nukentėjusiojo. Sutinka su pateiktais civiliniais ieškiniais. Žalos atlyginęs kol kas nėra, sakė laukti teismo. Dėl to dabar darbo ir ieškosi, kad galėtų pradėti mokėti. Jeigu tą dieną būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Jis ne toks žmogus, kad kabinėtųsi dėl nieko. Savaitę buvo vartojęs alkoholį. Kad tiek ilgai vartotų alkoholį, būna nedažnai. Tuo metu buvo grįžęs iš užsienio, turėjo pinigų, buvo ilgai nematęs draugų. Dabar metė gerti, taisosi, pradėjo sportuoti. Anksčiau buvo teistas už narkotinių medžiagų vartojimą, už „žolę“. Supranta, kad turi laikytis Lietuvos įstatymų. Problemų dėl vartojimo neturi. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), dažnai parūkydavo, dabar tik retkarčiais. Jo panelė pradėjo dirbti, tai ieškosi ir jis darbo. Nori susitvarkyti gyvenimą. Šiuo metu yra probacijos tarnybos priežiūroje, atlieka viešuosius darbus. Du mėnesius yra atidirbęs ir du mėnesiai dar liko. Liko neišdirbtų 40 valandų. Šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ieškosi savarankiškai darbo, sunkiai sekasi rasti. Važiavo į vieną firmą, aprodė darbo vietą, žadėjo paskambinti, bet iki šiol nesulaukė skambučio. Tada važiavo dar į kitą įmonę, tenai taip pat užsirašė jo duomenis ir žadėjo paskambinti, kai reiks darbuotojų. Sutinka su civiliniu ieškiniu, bet mano, kad dėl vieno smūgio čia per daug. Jeigu reiks, sutinka sumokėti. Tada nežinojo, kad jis nepilnametis. Sudavė jo merginos akivaizdoje, mano, kad žmonių reakcija į tokius veiksmus turėtų būti bloga, ir pats galvoja, kad bloga. Blogai, kad taip pasielgė jo panelei matant, pažemino jį. Žino, ką tokie veiksmai gali sukelti. 30 Eur už kelionės išlaidas galėtų padengti per porą dienų. Visą civilinį ieškinį, t. y. 530 eurų sumą, galėtų padengti per du mėnesius. Sutinka ir su ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam. Nurodė, kad jo išsilavinimas 10 klasių. Užsienyje dirbo su krautuvu. Teisių neturi, bet apmokino jį ir važinėjosi. Dar prie baldų ir automobilių yra dirbęs. Jokios profesijos neturi.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
L. M. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):
– nukentėjusysis L. V. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad neatsimena kurią dieną, bet buvo šeštadienis 7-8 val. vakaro. Ėjo su drauge pro Naujosios Akmenės senamiestį. Pro juos pravažiavo įtariamasis, jie ėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Tada jis su dviračiu privažiavo labai arti jo. Pirmiausia pradėjo kibti prie jo draugės. Pirmiausiai klausė, ar prarado kalbėjimo dovaną, ir tada pradėjo fiziškai. Kai pradėjo priekabiauti fiziškai, pati draugė jį atstūmė. Tada matė, kad atėjo keli draugai, nešini buteliais, priėjo prie jo. Nesuprato ką kalbėjo, tik suprato, kad norėjo atkalbėti. Pats L. irgi kažką sakė, jo nesuprato. Kadangi buvo labai tamsu, nes buvo toje kelio pusėje, kur nėra šviesu. Abu sakė, kad atstotų ir tada jam nepastebimai trenkė. Tada pats L. ir jo draugai išėjo link kultūros namų, o jie nežinodami ką daryti ėjo link (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) jis paskambino mamai, nes ir jis, ir draugė buvo pasimetę. Mama atvažiavo, jis su drauge įsėdo į mašiną, viską paaiškino. Mama paskambino policijai, jie paaiškino, papasakojo, kaip jie atrodė. Per gana trumpą laiką jį atvežė, o jis patvirtino, kad tai tas asmuo. Tada važiavo į policijos komisariatą. Tą vakarą daugiau nieko neįvyko. Draugė, su kuria buvo tą vakarą, yra P. L. Jis paklausė, ar jie prarado kalbėjimo dovaną ir daugiau neprisimena. Kažką lyg ir sakė: „ei gražuole, porele“, nes galvojo, kad jie kartu. Nespėjo įžvelgti, nes ėjo pirmiau draugės, bet lyg petį jos lietė ar kažką. Ji fiziškai jį atstūmė. L. iki tol jo nelietė. Ten buvo 3 ar 4 draugai, jų vardų nežino, nepažįsta. Jis jam pataikė į dešinio kumščio į kairį skruostikaulį. Iš karto sužibo akyse ir krito, bet alkūne spėjo atsiremti ir nesusitrenkė galvos. Jam trenkė vieną kartą. Pirmiausia pajuto skausmą, kurį vertintų 3-4 balais iš 10. Sukėlė gana nemažą diskomfortą likusiam savaitgaliui. Jis nukrito ant šaligatvio plytelių. Krito ant nugaros. Į žemę atsirėmė alkūne ir delnu. Neatsimena ar nugara lietė žemę. Greitai savarankiškai atsistojo, draugės pagalbos neprireikė. Kai atsistojo, jei gerai atsimena, P. stovėjo viduryje ir bandė juos išskirti ar kažkas tokio. Jis nesuprato, kas įvyko, o L. su draugais pradėjo nuo jų trauktis. Jis su drauge prašė, kad jis nuo jų atsitrauktų, o L. kartojo tas pačias frazes „gražuole, praradote kalbėjimo dovaną“, dar kažką sakė, bet neprisimena. Kai nukrito, jis pajautė šoką, pajautė, kad kažkas bėga iš nosies ir su laiku pajuto skausmą skruostikaulyje. Iš toliau buvo kažkiek šviesos, jis palietė, pažiūrėjo ir suprato, kad ten kraujas. Po to kiek pamena L. draugai kalbėjo su juo. Gal ir jiems kažką sakė, tačiau kalbėjo vienas per kitą, todėl negirdėjo. Jis labai jaudinosi dėl draugės, nes jai pačiai nepatinka fizinis kontaktas. Jos pačios reakcija jam kėlė nerimą. Iš dalies jautėsi lyg savimi didžiuotųsi ir tuo pačiu nusiviltų, gal taip neturėjo įvykti, neturėjo jam trenkti, bet gerai jautėsi, kad draugė fiziškai nenukentėjo. Nežino, kodėl jam trenkė. Po kelių dienų jam rašė per „Facebook“ norėjo atsiprašyti, teisinosi, kad neseniai jį paliko mergina, buvo išgėręs, todėl jis nesuvaldė savo jausmų. Kai jam trenkė, buvo be akinių. Dabar viskas užgijo. Tuo metu buvo gumbas prie skruostikaulio, mėlynės nebuvo, nosyje jautė sukrešėjusį kraują, 1-2 dienas buvo apsunkęs kvėpavimas. Dėl nukritimo jokių nubrozdinimų neliko. Sekančią dieną su mama nuvažiavo pas gydytojus, nes jautė traškančią nosį, galvojo, kad lūžo. Kai patikrino rentgenu, paaiškėjo, kad niekas nelūžo. Neatsimena, kokioje gatvėje viskas vyko, jei gerai atsimena antras namas nuo kultūros namų, einant į (duomenys neskelbtini). Tuo metu L. atrodė išgėręs, apsvaigęs. Galvoja, kad tai narkotikai. Tokios būklės dažnai matydavo ne L., o panašius žmones. Požymis, kad buvo padidėjęs seksualinis potraukis, kas ir paaiškintų kabinėjimąsi prie draugės. Buvo nerišlus kalbėjimas, kalbėjo lyg švepluodamas. Vieta buvo vieša, šaligatvis prie kelio. Be L. ir jo draugų daugiau nieko nebuvo. Nuo kultūros namų, link (duomenys neskelbtini) ėjo dešinėje kelio pusėje. Toje pačioje kelio pusėje, kur yra kultūros namai. L. artėjo jiems iš dešinės. Jie ėjo link (duomenys neskelbtini) viduryje šaligatvio, jis atvažiavo iš nugaros P. iš dešinės pusės. Turbūt taip įvyko, kaip jis teisinosi dėl jo paties skyrybų, apsvaigimo, priešinimosi. P. pastūmimai, kai ją palietė. P. pati dėl jo jaudinosi, valė bėgantį kraują. Apie tai daugiau nekalbėjo. Tik tą naktį verkti pradėjo, kai atvežė įtariamąjį, nes jai nepatinka fizinis kontaktas ir dar jis kaip jos draugas nukentėjo. Įtariamasis rašė jam žinutę, kad nori atsiprašyti. Toks vaizdas, kad jį kažkas privertė taip parašyti. Jei atsiprašytų, jo atsiprašymo nepriimtų. Be to, kad patyrė išlaidų kurui, kai reikėjo važiuoti į Šiaulius pas gydytojus, kitų išlaidų nepatyrė. Kultūros namai yra senamiestyje, jie su P. ten nebeina, nes bijo, kad jis ten bus. Jis po 18 val. į lauką nebeina, nebent su P., Vienas, jei gali, neina. Nenori jokios kompensacijos. Jis finansiškai nenukentėjo. Dabar negalvoja apie tai, kas galėtų kompensuoti moralinę žalą. Dar iš dalies jo bijo. Jeigu L. iš tikrųjų bus nuteistas, gali sugalvoti keršto planą (I t., b. l. 62-65);
– nukentėjusioji P. L. parodė, kad yra pakviesta, kad pateiktų parodymus, kaip viskas vyko 2021 m. rugsėjo 18 d. Ji ėjo su L. V. Buvo kultūros namai ir buvo kelias. M. privažiavo prie klasioko M. U. Nelabai atkreipė dėmesio, ėjo su L. V. L. M. prie jų privažiavo ir pradėjo sakyti: „kaip šį vakarą porelė“. Akcentavo, kad porelė. Ėjo kartu, bet vorele – vienas paskui kitą – ir jie L. M. ignoravo. Jis su dviračiu šalia važiavo lėtai. Iš pradžių jį ignoravo, paskui jis sunervino ir ji pasakė: „apsisuk ir vyniok iš čia“ Jo žodžiai skambėjo pašaipiai. Ją sunervino, nes kartojo tą patį per tą patį. Jis kalbėjo kokias 2 minutes, riedėjo šalia ir tada ji pasakė, kad apsisuktų ir vyniotų iš čia. Jis nusijuokė ir nuvažiavo. Nežino, kiek nuvažiavo, bet jų nebekalbino ir kurį laiką nieko nebebuvo. Jie ėjo toliau ir priekyje buvo L. M. draugai. Jeigu neklysta, buvo 4 asmenys, juodai apsirengę. Jo draugai praėjo pro pėsčiųjų perėją ir rankose laikė alkoholį. Jie prie jų artėjo iš priekio, o L. M. iš nugaros. Neatkreipė dėmesio, ar jis visada juos sekė. Nebuvo taip, kad tik praėjo ir iš karto, po kokių 30 sekundžių iš nugaros L. M. ją apkabino abiem rankomis per juosmenį. Kadangi ji labai nemėgsta fizinio kontakto, ji jam trenkė su alkūne. Pajautė, kad jam kažkur kliuvo, bet nežino kur. Jo striukė buvo minkšta, pūkinė. Tada jis nuo jos atstojo ir paleido rankas. L. V., norėdamas ją apginti, stojo priešais juos, kad tarp jų būtų tarpas. Ne visiškai stojo, bet panašiai taip, kad užstotų ją. L. M. trenkė L. V. kažkur čia (parodo veido sritį, ties nosimi), jis nukrito ir po to pamatė, kad iš dešinės nosies šnervės pradėjo bėgti kraujas. Trenkė iš kumščio, vieną kartą ir V. nukrito. M. buvo pasirengęs kumščiuotis (parodo iškeltus abu kumščius – kaip boksininkas). Ji nežino, ar jis yra boksininkas. Trenkė vieną kartą kumščiu. L. V. nukrito kaip ir ant užpakalio, kaip ir ant nugaros, po to galva – jis visas išsitiesė. V. nukrito ant plytelių. Kai M. trenkė, jis atšoko. Jai atrodė, kad jis norėjo pasikelti L. V. ir spirti, bet ji stojo į tarpą tarp L. M. ir L. V., iškėlė rankas, kad M. neprieitų prie L. V.. Visą tą laiką L. V. gulėjo ant žemės už jos nugaros. Stovėjo nuo jo galvos už kelių žingsnių. Tada ji dėjo vieną žingsnį link M., o jis ją ranka pastūmė, kad būtų atstumas. Tada ji atsitraukė. Jai viskas buvo gerai. Tada jis buvo nuleidęs kumščius, pradėjo kikenti, juoktis. Priėjo ir pradėjo žiūrėti tiesiai jai į akis. Ji irgi į jį žiūrėjo. Žiūrėjo vienas kitam į akis, jis šypsojosi. Ji parodė, kad jo nebijo. Ji nenorėjo parodyti, kad yra už jį silpnesnė. Jis nusijuokė, numojo ranka ir nuėjo link draugų. Tuo metu L. jau kėlėsi. Visą tą laiką, kol jie vaikščiojo, jis gulėjo. Tada ji pribėgo prie L. V. ir žiūrėjo, ar jam viskas gerai. Pamatė, kad iš nosies bėga kraujas, lūpa irgi buvo kruvina nuo kraujo iš nosies, atrodė be orientacijos. Jai atrodo, jis buvo kažkiek atsijungęs ir buvo be sąmonės. Klausė L., kaip jis jaučiasi, ar viskas gerai. Jis visą laiką sakė: „nieko, nieko, viskas gerai“. Jis atsistojo pats. Ji neturėjo nosinės, turėjo nenaudotas kaukes ir pradėjo valyti. Klausė: „ar viskas gerai, ar gali kvėpuoti“. Sakė, kad viskas gerai, tik bėga kraujas, truputėlį skauda ir tiek. Tada sakė: „ką darom“. Jis sakė, kad skambina mamai ir juos pasiims. Tada jie ėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). L. visą tą laiką kalbėjo su mama, bet nesakė, kas atsitiko, tik kad atvažiuotų pasiimti. Antrą kartą pasakė, kad juos užpuolė. Jai atrodo, kad L. su mama kalbėjo du kartus. Kadangi prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) žmonių nebuvo, jie laukė jo mamos, daugiausia 10 minučių. Ji jį bandė valyti su kaukėmis ir klausė, ar jam viskas gerai. Jis tiesiog sakė, kad kai trenkė, jam akyse buvo tokia kaip blykstė ir jis nukrito, o tada atsimena kaip stojosi. Tada atvažiavo L. V. mama. Kai pamatė, klausė, ar kvietė policiją. L. pasakė, kad ne ir ji pasakė, kad iškvies, taip nepaliks. Ji paskambino, kai kalbėjo su policija, reikėjo apibūdinti, ar viskas gerai. L. viską sakė per mamą. Tada jie automobilyje laukė policijos. Mama vis klausinėjo, kaip jaučiasi, kas atsitiko. Tada ji pradėjo rašinėti M. U. ir paklausė, gal pažįsta, apibūdino vaikiną su dviračiu. Rašė per programėlę „Messenger“. Jis atrašė, kad pažįsta, turbūt jis yra L. M. Ji patikrino „Facebook“, bet jo jai nemetė – buvo užsivadinęs kažkaip kitaip. Jis po kelių minučių parašė dar kažkokį asmenį, bet buvo ne tas. Policininkai pradėjo visko klausinėti, jos irgi visko paklausė. Tą vakarą su L. M. niekaip nebendravo. Policininkai sakė, kad kažkas yra prie Kultūros namų. Jie ten nuvažiavo, po kokių 5 minučių policininkai grįžo su tuo vaikinu, kuris juos užpuolė. Jai atrodo, kad policininkai neprašė jo atpažinti. Sakė, kad jis yra žinomas, suprato pagal jų apibudinimą. Kai policininkai atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), policininkai matė tą vaikinuką su dviračiu ir suprato apie ką jie kalba. Po šio įvykio su L. M. nekontaktavo, nebendravo, tiesiog matydavo gatvėje. Jis rašė L. V., prašė jos paskyros, bet jam nedavė. Tada pradėjo atsiprašinėti L. V., bandė paaiškinti, kad išsiskyrė su mergina ir panašiai. Rašė taip pat per programėlę „Messenger“. Jai atrodo, viskas vyko Nepriklausomybės gatvėje. Viskas įvyko ne nuosavame kieme, kiemai yra į kitą pusę, o jie buvo gatvėje. Žmonių aplinkui nebuvo. Įvykį galėjo matyti jo draugai. Realiai jie viską matė. Kelios dienos po įvykio jie kalbėjo su L. V. ir galvojo, kad tai galėjo būti jo palaikymo komanda. Nežino M. draugų vardo ar pavardės. Nemano, kad juos atpažintų. Tikrai nemano, kad L. M. buvo blaivus. Gal jis buvo kažko pavartojęs. Jis buvo atsipalaidavęs, viskas atrodė, kaip pasilinksminimas, nesvarbu, kad jam trenkė, vis tiek buvo linksmas. Šis įvykis ją labai supykdė. Tas jo įžūlumas ją labai supykdė, mano, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis taip apglėbė moterį. Žinojo, kad šiandien čia reikės kalbėti, nes mamai paskambino tyrėja. Su L. kalbėjo, jis sakė, kad atvažiavo, jį pakalbino, bet labai nesiplėtė. Kaip ir viskas. Turi L. V. nuotrauką, kuri buvo padaryta, kaip jis atrodė iš karto. Taip pat turi žinutes, rašytas L. V. Niekam šių nuotraukų nėra pateikusi (I t., b. l. 86-89);
– liudytoja I. I. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuo 20.00 val. iki 20.30 val. jos sūnus L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ėjo su savo drauge P. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) namo iš galo privažiavo jaunuolis su dviračiu, jaunuolis buvo aukštesnis nei 170 cm, buvo su kvadratinės formos regėjimo akiniais, trumpai kirptais plaukais, atlėpusiomis ausimis, vilkėjo tamsios spalvos rūbais. Privažiavęs jaunuolis įžeidžiamai pradėjo kibti prie jos sūnaus ir jo draugės, sakydamas porelė esat, esat praradę kalbėjimo dovaną. Tuo pat metu priėjo dar keturi jaunuoliai, ką visi sakė jos sūnus nesuprato, kadangi visi kalbėjo vienu metu. Jos sūnus sakė atstoti, taip pat jo draugė prašė, kad juos paliktų ramybėje. Viskas įvyko labai greitai, minėtas jaunuolis, kuris buvo su dviračiu, vieną kartą trenkė iš kumščio, į kairės pusės veido sritį jos sūnui ir taip sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio jos sūnaus draugė, dar kartą paprašė, kad tie jaunuoliai paliktų juos ramybėje ir tada visi jaunuoliai nubėgo link Naujosios Akmenės kultūros rūmų. Kiti jaunuoliai nieko nedarė, smūgių nesudavė. Jos sūnus su drauge ėjo link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės ir paskambino jai. Jos sūnui medikų pagalba nereikalinga. Sūnus minėtą jaunuolį atpažintų (I t., b. l. 18);
– pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas I. I. pareiškimo turinys (I t., b. l. 17);
– iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad L. V. ant veido kairės pusės skruostikaulio matomas patinimas ir matomas patinimas ant viršutinės lūpos. Po nosimi matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują (I t., b. l. 29-31);
– iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako (I t., b. l. 17-27);
– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. V. padarytas sužalojimas: viršutinės lūpos sumušimas su gleivinės sužalojimu vidiniame paviršiuje. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tikėtina kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 111-112);
– iš Alkoholio kiekio matuoklio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo duomenų matoma, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 21.15 val. L. M. buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas (I t., b. l. 132-134);
– liudytojas E. J. parodė, kad L. M. yra jo draugas. 2021 m. rugsėjo 18 d. vakaro metu, tikslaus laiko nepasakys, jis su dviračiu važinėjo po Naujosios Akmenės miestą, kai prie mažosios Maksimos esančios Naujosios Akmenės L. Petravičiaus a. sutiko L. M. ir P. P. Jie abu ėjo link senamiesčio. Iš pažiūros L. atrodė neblaivus. Jis su dviračiu pasisveikinęs su draugais numynė į senamiestį, tačiau nebuvo kartu su jais. Po to iš senamiesčio grįžtant į centrą ties maždaug 100 metrų nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) važiuojant link centro vėl sutiko L. ir P., jie ėjo link (duomenys neskelbtini). Tai buvo Nepriklausomybės al., tik tiksliai kuri vieta nepasakys. Jis pravažiuodamas pastebėjo, kad šaligatviu ėjo mergaitė su berniuku, paaugliai, o iš galo jiems įėjo jo draugai. Jam tik pravažiavus pro juos išgirdo triukšmą, tokį šauksmą, atsisuko ir pamatė, kad berniukas, kurį žino kaip L. V., buvo nukritęs ant šaligatvio ir stojosi ir valėsi rankomis nosį. Ir vieni nuo kitų traukėsi tolyn, o jis numynė savo keliais. Prasilenkdamas jis su L. V., jo drauge bei savo draugais negirdėjo jokio bendravimo tarp jų ar pykimosi. Kaip buvo suduotas smūgis jis nematė, tik iš to, kad pamatė tą vaikinuką ant žemės, suprato, kad jis galimai gavo smūgį. Kaip reagavo mergina negali atsakyti, nes jis buvo kiek toliau nuo įvykio vietos, buvo jau prie kultūros namų, tai galimai buvo kokių 50 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Negali atsakyti, ar tai jam priimtinas elgesys, nes neaišku nuo ko prasidėjo konfliktas, be to, pats buvo nutolęs nuo įvykio todėl jam tai jokių neigiamų emocijų nesukėlė, jo nepapiktino. Daugiau nieko paaiškinti negali (I t., b. l. 92-95);
– liudytojas P. P. parodė, kad L. M. yra jo draugas. 2021 m. rugsėjo 18 d. jie susitiko vakaro metu, abu susitikę vartojo alkoholį, ką gėrė neatsimena. Pavartojus alkoholio išėjo į miestą pasivaikščioti. Ėjo iš Naujosios Akmenės miesto centro pusės į senamiestį. Einant atgal nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) senamiesčiu jau tarp kultūros namų ir (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ties kažkuriuo namu, tiksliai kuriuo nepasakys. Jie prasilenkė su priešpriešais ateinančiu vaikinu ir mergina. Jie ėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Prasilenkiant jo draugas L. M. užkalbino merginą, ji jam kažką atsakė nedraugiškai, tada jie tarpusavyje susižodžiavo. Susižodžiavimo metu merginos draugas, kurio jis nepažįsta, atsistojo priešais L. ir užstojo savo merginą. Galimai L. M. pagalvojo, kad tas vaikinas nori jam trenkti, nes priartėjo prie jo, todėl L. nieko nelaukęs vieną smūgį rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Po to jie abu su L. nuo vaikino atsitraukė ir ėjo savo keliais. Dar vaikino draugė puolė ant L., norėdama apginti savo draugą, tačiau jie nekreipė į ją dėmesio ir nuėjo. Jam toks jo draugo elgesys, tai yra tai, kad jis sudavė smūgį tam vaikinui neatrodo normalus, tačiau nežinia, ką tas vaikinas ketino daryti. Tai, kad L. sudavė tam vaikinui, jo niekaip nepaveikė, jis yra pripratęs, kad tarpusavyje draugai kartais susimuša, tai jam įprasta tokius vaizdus matyti (I t., b. l. 98-101).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. M. pažeidus viešąją tvarką pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis pripažino viešoje vietoje be aiškios priežasties sudavęs vieną smūgį rankos kumščiu nepilnamečiui L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) į veidą, dėl ko šis griuvo ant pėsčiųjų tako, ir tokiais veiksmai sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų L. V., P. L., I. I., E. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens apžiūros protokolo duomenys, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti byloje surinkti duomenys. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas nekyla.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi, įvertinus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. M. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Todėl, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad L. M. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
L. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis L. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta, teistas vieną kartą Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (I t., b. l. 113-130).
Skiriant bausmę L. M. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, artima bausmės vidurkiui, t. y. 1 metams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina 1/3.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina apėmimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme ir L. M. skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Teismas atsižvelgia, kad nagrinėtinu atveju padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 10, 11 straipsnio prasme, yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kėsintasi į skirtingus objektus, skiriasi padarymo būdas ir padariniai. Į paskirtą bausmę L. M. įskaitytina pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 21.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 11.25 val. (vieną parą), taip pat nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. 16.25 val. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 13.11 val. (vieną parą) pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamąjį įsakymą ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis L. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. I. ir advokato Algimanto Ruginio, šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo L. M. (I t., b. l. 65-67). Teismo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės pripažino ieškinį, nors neturtinės žalos dydį laiko šiek tiek per dideliu, nurodė, kad žalą atlyginti galėtų per du mėnesius.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nepilnametis nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pažeminimą ir pagrįstą baimę. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sužalojimas būtų sukėlęs ilgalaikius padarinius sveikatai. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. L. M. yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, neturi išlaikomų asmenų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykio aplinkybes, į smurto sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis bei į tai, kad kaltinamasis yra darbingas ir turi galimybes užsidirbti bei civilinį ieškinį iš esmės pripažino. Teismo vertinimu, civilinio ieškinio dydis yra protingas ir pagrįstas, nukentėjusiajam L. V. iš kaltinamojo priteistina prašoma 30 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos suma, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius.
Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu reikalauja priteisti iš kaltinamojo L. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 66,39 Eur už nukentėjusiajam L. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas sprendžia, jog šios Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos – 66,39 Eur, susijusios su nukentėjusiojo L. V. sveikatos patikrinimu ir gydymu, atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl priteistinos iš kaltinamojo L. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenos su apklausų vaizdo įrašais – paliktini byloje.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam L. V. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui Algimantui Ruginiui. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam L. V. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 471,35 Eur. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos, o reikalavimas jas priteisti tenkintinas, priteisiant 471,35 Eur valstybės naudai iš kaltinamojo L. M., įpareigojant jas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti L. M. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.
Į paskirtą bausmę L. M. įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. 21.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 11.25 val. (viena para) ir nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. 16.25 val. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 13.11 val. (viena para) išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad L. M. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 19 d. nutartimi L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinio ieškovo L. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo L. M. 530,00 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo L. M. 66,39 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 39 ct) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo L. M. 471,35 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 35 ct) antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam išlaidų valstybės naudai (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą – 5630), įpareigojant priteistas proceso išlaidas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenos su vaizdo įrašais – palikti prie bylos.
– laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos;
– nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.