Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. K. 2009 m. balandžio 3 d., 9 val. 30 min., Kupiškio rajone, Subačiaus kaime, Biržų gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą geležinkelio pervažą ir pervažiavo ją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, kai užtvaras pradėjo leistis, jį užkliudė.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu Institucijos 2009 m. birželio 18 d. nutarimu S. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymą.

ATPK 125 straipsnyje įtvirtinta, kad <...> įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo.

Įvertinus apeliantui pritaikytos specialiosios teisės atėmimo terminą (du mėnesiai), apelianto nurodytos aplinkybės – teigiama jo, kaip darbuotojo, charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbinėms pareigoms atlikti, finansiniams įsipareigojimas vykdyti, nepilnamečių vaikų auginimas – nepripažintinos išskirtinėmis ir ypatingomis. Jos nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, atsižvelgtina į kitus apelianto atsakomybei turinčius reikšmės faktus. Iš administracinėje byloje esančios Kelių eismo taisyklių pažeidimų suvestinės matyti, kad S. K. jau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos jam skirtos piniginės baudos, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nurodyta kaip neigiamai apeliantą charakterizuojanti aplinkybė, rodanti, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės (vien tik piniginės baudos) nebuvo efektyvios ir joms keliamų tikslų nepasiekė. Taip pat įvertinamas apelianto požiūris į padarytą pažeidimą. Jis teigia, kad padaryta veika yra nepavojinga, nesukėlė grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, nes, įvažiavus jam į geležinkelio pervažą, užtvaras dar nebuvo pradėjęs leistis. Tai neatitinka faktinės padėties. Geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, todėl vairuotojas joje turi būti itin atidus, stebėti kelio ženklus. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų matyti, kad S. K., nors ir yra profesionalus vairuotojas, elgėsi neapdairiai – jam važiuojant per geležinkelio pervažą užtvaras jau leidosi ir kliudė jo vairuojamą transporto priemonę. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis formali, todėl vien dėl keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas bei užtraukia administracinę atsakomybę, o tas faktas, kad konkrečių pasekmių nekilo, jokios teisinės reikšmės neturi ir nesudaro pagrindo švelninti S. K. paskirtą administracinę nuobaudą.

Tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinta, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pažymėtina, kad apeliantui paskirta 350 Lt bauda, kuri yra artima sankcijoje numatytam minimumui, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui – 2 mėnesiams.

Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo, paskirta administracinė nuobauda, kuri yra artima sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui bei lygi minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl S. K. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.