Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1096-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
e2A-1096-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23112-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
Z. V.
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1096-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23112-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.1.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Z. V. priteisti 1178,01 EUR skolos, 1333,78 EUR palūkanų, 217,36 EUR delspinigių, 243,54 EUR palūkanų delspinigių 127,33 EUR, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,25 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. tarp AB Swedbank ir atsakovo Z. V. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 07-082330-GV. Tačiau atsakovui netinkamai vykdant minėtą sutartį AB Swedbank ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių sumų sumokėjimo. Ieškovas 2008 m. birželio 18 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią AB Swedbank bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

Atsakovas Z. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Z. V. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 1178,01 EUR skolos, 106,02 EUR delspinigių, 437,30 EUR palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2015 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,25 proc. metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,20 EUR žyminio mokesčio. Konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1178,01 EUR negrąžinto kredito yra pagrįstas. Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalaujamą priteisti 217,36 EUR delspinigių sumą sumažino iki 106,02 EUR. Atsižvelgdamas į CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. normas, kurios leidžia teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas sprendė, kad Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 15,25 proc. dydžio metinės palūkanos, sudarančios 1333,78 EUR sumą yra per didelės ir mažintinos iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos, t.y. 437,3 EUR. Konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo kaip vartotojo interesus, todėl yra netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalaujamos priteisti 127,33 EUR ikiteisminio išieškojimo išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir bylos aplinkybes priteisė ieškovo prašomas 15,25 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Gelvora“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 896,48 EUR palūkanų ir 243,54 EUR palūkanų delspinigių. Priteisti šias sumas bei bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, Vartojimo sutartyje nustatytos 15,25 proc. dydžio sutartinės palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo sąžiningumo principams. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo atveju yra silpnesnioji šalis nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Pažymėjo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas ieškovo prašomas priteisti pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme sumažino kaip neprotingai dideles, o palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos laikė pagrįstomis. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartimi 0,1 proc. dydžio delspinigius ir palūkanų delspinigius, atsakovas įsipareigojo mokėti už kiekvieną praleistą kredito ar palūkanų, ar kitų sutartyje nustatytų įmokų mokėjimo dieną. Atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo, kuriuo bent dalinai padengtų savo įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanų delspinigius laikė pažeidžiančiais atsakovo interesus bei netenkino reikalavimo jų priteisti.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 896,48 EUR palūkanų ir 243,54 EUR palūkanų delspinigių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti Vartojimo sutartyje numatytos 15,25 proc. dydžio palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos, kurios sudaro 1333,78 EUR yra neprotingai didelės, todėl vadovaudamasis CK 6.73 str., CK 6.258 str. bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sumažino jas iki įstatyme numatytų 5 proc. metinių palūkanų (437,30 EUR). Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada. Jo nuomone, prašomos priteisti palūkanos yra sutartinės, atliekančios mokėjimo funkciją neprieštaraujančios įstatymams ir teisingumo bei sąžiningumo principams, todėl nemažintinos.

Pažymėtina, jog palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-29-248/2016).

Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog palūkanos už kreditą (pelno palūkanos) mokamos (skaičiuojamos) iki kredito grąžinimo dienos (sutarties 5.1 punktas). Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog sutartyje numatytos 15,25 proc. palūkanos už naudojimąsi paskolinta suma laikytinos pelno palūkanomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apelianto pozicija, jog pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.204, 6.223 ir 6.228 straipsniai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pagrindinės prievolės (1178,01 EUR) ir prašomų priteisti palūkanų (1333,78 EUR) dydžių santykį, taip pat į tai, jog kreditorius į teismą kreipėsi po 7 metų nuo reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 08-20-15 sudarymo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais teisiniais motyvais, pagrįstai laikė, jog palūkanos sudarančios 1333,78 EUR sumą yra per didelės ir sumažino jas iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinės normos, kas šioje situacijoje nepažeidžia teisingumo ir sąžiningumo proncipų.

Apelianto nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos atsakovo interesus pažeidžiančiais laikė ieškovo reikalavimą priteisti 243,54 EUR palūkanų delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju, atsakovas Vartojimo kredito sutarties 7.2 p. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Atsižvelgiant į tokias sutarties nuostatas darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų delspinigių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes – į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių sumą bei į jų susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas už akių keistinas, iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimą dėl palūkanų delspinigių priteisimo ir priteisiant 120 EUR palūkanų delspinigių.

Pakeitus skundžiamą sprendimą už akių, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovo patenkintų materialinių reikalavimų dalis sudaro 59,40 procento, todėl jam iš atsakovo priteistinas 41,58 EUR žyminio mokesčio atlyginimas pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Apelianto skundas yra patenkintas iš dalies, patenkintų materialinių reikalavimų dalis sudaro 11 proc. Todėl jam iš atsakovo priteistinas 2,86 EUR bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

tenkinti ieškovo apeliacinį skundą iš dalies.

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies:

priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ iš atsakovo Z. V. 1178,01 EUR skolos, 437,30 EUR palūkanų, 106,02 EUR delspinigių, 120 EUR palūkanų delspinigių, 15,25 procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1178,01 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą (1841,33 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 41,58 EUR žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Ieškovui UAB „Gelvora“ iš atsakovo Z. V. priteistina 2,86 EUR žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė