- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-1146-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Algimantas Valantinas, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- E. R., (duomenys neskelbtini)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-1146-312/2013
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2013 m. gruodžio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. (E. R.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo E. R., (duomenys neskelbtini), skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino nuteistojo E. R. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo asmens byloje esantys duomenys nerodo, jog jis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir paleisti jį iš pataisos įstaigos, nustatant teismo parinktus įpareigojimus.
Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartyje nebuvo atsižvelgta į jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Nuteistasis teigia, kad pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas, toliau tęsė darbą Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų, dirba autošaltkalviu autoservise, dalį teismo nuosprendžiu paskirto ieškinio yra padengęs. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, atlikdamas bausmę dalyvavo adaptacijos, laisvalaikio užimtumo, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose. Yra motyvuotas prasmingam užimtumui: dirba jam patikėtą darbą, mokosi, skaito periodinę spaudą, istorinę literatūrą, sportuoja, žaidžia futbolą, dalyvauja nuteistųjų sporto varžybose. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Yra motyvuotas dirbti laisvėje, ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu. Socialiniai ryšiai su artimaisiais yra išlikę, palaikomi laiškais, telefonu. Išėjęs į laisvę, ketina gyventi pas tėvus Vilniuje. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika naudojant O‘Asys sistemą – 27 balai, t. y. žema. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo netaikymas jo atžvilgiu, vien tik analizuojant bausmės pobūdį, prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams. Be to, žemesnės instancijos teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai. Nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad jis dėl savo nusikaltimo kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę, turi susiformavusius ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Jo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, kad pataisos įstaigoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismas neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nė vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą, o nurodė tik savo nuomonę, manymą, prielaidą, kad jis būdamas laisvėje, nusikals. Nuteistasis skunde atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į resocializacijos doktriną, prašo vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo. Taip pat teigia, kad žemesnės instancijos teismas savo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grindė ne pataisymo tikslu, o prioritetu laikė nubaudimo tikslą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
E. R. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 64 str. 3 d. prie šios bausmės pridėta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Galutinė bausmė - ketveri metai laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. spalio 12 d.
Bausmės vykdymo pabaiga – 2014 m. spalio 12 d.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 1/2 bausmės faktiškai atliko 2012 m. spalio 12 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, nuteistasis anksčiau teistas devynis kartus, nusikaltimai nesunkėja, nebūdingas nusikaltimų modelis. Nuteistajam praeityje tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo reikalavimų nėra pažeidęs, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistasis nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo ir neabejotinai įtakoja griežtesnį nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimą.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad nuteistojo asmenybė charakterizuojama iš esmės teigiamai, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, o jo pastangos keisti savo kriminalinį gyvenimo būdą yra akivaizdžios, kas iš esmės leistų jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, jeigu nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje būtų vertintinas teigiamai arba nuteistasis bent jau neturėtų galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau bausmės atlikimo metu E. R. skatintas tik vieną kartą, režimo reikalavimus pažeidė net penkis kartus, baustas tris kartus, šiuo metu turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas, o tai yra esminė kliūtis lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, kaip matyti iš E. R. asmens bylos, pataisos namuose nuteistasis nedalyvavo programose, skatinančiose nevartoti narkotinių medžiagų, nors šiuo metu atlieka subendrintą bausmę dėl praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo E. R. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. R. (E. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.