- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1821-1035/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25944-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 15.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Vilniuje, Šiltnamių g. 29, įėjęs į nerakintą kabinetą Nr. 49, į kurį patekimas pašaliniams asmenims yra ribojamas, nuo stalo paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3“ 550 Eur vertės, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė 550 Eur vertės R. L. priklausantį turtą. Šiais veiksmais T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. A. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. buvo paguldytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, kurioje gydėsi Ūmių apsinuodijimų skyriuje, palatoje Nr. 36. 2016 m. birželio 2 d. po pietų, galimai 15.35 val., seselės paprašė vaistų, nes blogai jautėsi, ji pasakė kreiptis pas skyriaus vedėją į kabinetą Nr. 48. Nuėjęs prie minėto kabineto, pamatė, kad jis užrakintas, tačiau pastebėjo, kad yra praviros durys šalimai esančio kabineto Nr. 49. Ieškodamas gydytojo, įėjo į minėtą kabinetą ir pamatė, kad gydytojo nėra, tačiau jam užkliuvo ant stalo gulintis rudas telefono dėklas su jame esančiu baltos spalvos telefonu. Kilo mintis telefoną pavogti. Priežasties nurodyti negali, pasidavė pagundai jį pasisavinti. Paėmė telefoną ir įsidėjo į kelnių kišenę. Nuėjęs į vyrų tualetą, išsitraukė telefoną iš dėklo, tai buvo „Samsung S3“ modelis, jį išjungė ir paslėpė už tualeto bakelio prie kanalizacijos vamzdžio, nes pamanė, kad, pasigedus gydytojo telefono, gali būti apieškomos palatos. Dėl šio poelgio labai gailisi, apsivogė iš kvailumo, pažada pasitaisyti ir taip nebesielgti (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 15.35 val., jis palikęs savo asmeninius daiktus darbo kabinete Nr. 49, gydytojo kabinete, Ūmių apsinuodijimų skyriuje (4 aukštas), Vilniuje, Šiltnamių g. 29, išėjo į skyrių. Sugrįžęs į kabinetą apie 15.45 val., pastebėjo, kad nuo darbo stalo yra pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“ 550 Eur vertės. Pasikalbėjęs su kolektyvu, išsiaiškino, kad kabinete lankėsi pacientas iš palatos Nr. 36. Nuėjęs ir pasikalbėjęs su pacientu, pastarasis prisipažino, kad pavogė telefoną ir nurodė, kur jį paslėpė – tualete už bakelio (b. l. 10).
Iš 2015 m. birželio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mobiliojo ryšio telefono „Samsung S3“ apžiūra. Nustatyta, kad telefonas yra baltos spalvos, ekrano viršuje yra užrašas „Samsung“, telefonas įdėtas į rudos spalvos atverčiamą dėklą, prie kurio pritvirtintas pakabukas – juodos spalvos medžiaginė juostelė. Telefonas yra vizualiai tvarkingas ir nepažeistas (b. l. 12-15). Šis mobiliojo ryšio telefonas grąžintas nukentėjusiajam, kuris pretenzijų dėl jo neturi (b. l. 16).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė svetimą turtą (nukentėjusiajam R. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną) įsibrovęs į patalpą – gydytojo kabinetą, į kurį patekimas pašaliniams asmenims yra ribojamas.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. A. tam pritarė ir sutiko su siūloma bausme, esant galimybei prašo teismo bausmę sumažinti (b. l. 40-42). Nukentėjusysis R. L. 2016 m. birželio 6 d. pranešimu yra informuotas apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 44).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta (pagrobtas turtas grąžintas nukentėjusiajam), į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 38-39), teistas du kartus (teistumai išnykę) (b. l. 35), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 31-34), taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems metams), įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 2 d. 16.40 val. iki 2016 m. birželio 3 d. 13.27 val. (b. l. 19, 27), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 2 d. 16.40 val. iki 2016 m. birželio 3 d. 13.27 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmuo, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, taip pat privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.