Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-79-786/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
2-79-786/2017
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00738-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Ieškovas
P. D.
Atsakovas
N. B.
Advokatai
Vidmantas Žilinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-79-786/2017Proceso Nr. 2-14-3-00738-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1;3.2.3.8 (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant ieškovui P. D.,atstovei V. B.- A. jos atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei N. B.- A. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu atsakovei V. B.- A. kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo dėl šuns sudraskytų trijų kalakutų ir prašo priteisti iš atsakovės turtinę žalą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė neužtikrino, jog jos šuo nepatektų į jo valdas ir nepadarytų žalos. 2015 m. spalio 21 d., atsakovei priklausantis šuo papjovė jo tris kalakutus, kurie buvo aptvare. Ieškovas pamatęs, kad šuo drasko jo kalakutą, jį nuvijo. Paskui šunį atėjo iki atsakovės namų ir atsakovė pasakiusi, kad tai jos šuo. Apie šuns sudraskytus kalakutus jis pasakęs atsakovei. Atsakovė buvo atvykusi pažiūrėti kalakutų, juos pasiėmė. Atsakovė žalą iš dalies atlygino- atvežė tris kalakutus. Sudraskytų kalakutų ir atsakovės atvežtų kalakutų nesvėrė. Ieškovas mano, jog jo kalakutų svoris buvo didesnis – apie 25 kg, o atsakovės atvežti kalakutai galėjo sverti po 10 kg. Mano, jog jis augino kalakutus, o atsakovė atvežė kalakutes ir jos yra mažesnės. Mano, kad tuo laiku 1 kilogramo kalakuto kaina buvo 8 eurai. Savo kalakutus įvertino po 200 eurų kiekvieną, o atsakovės atvežtus kalakutus įvertino po 100 eurų kiekvieną. Nurodo, kad liko neatlyginta dar 300 eurų žalos, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė ir jos atstovas su pateiktu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jos šuns padarytą žalą ieškovui ji pilnai atlygino. Ji ieškovui siūlė ir piniginę kompensaciją, tačiau ieškovas nesutikęs ir nurodęs, jog jam reikalingi kalakutai. Tada ji nupirko tris kalakutus ir atvežė ieškovui. Ieškovas paėmė kalakutus, kaip žalos atlyginimą ir daugiau pretenzijų nereiškė. Ji pati nesvėrė ieškovo kalakutų ir atvežtų kalakutų ieškovui. Pagal dydį kalakutai buvo panašūs. Ji atvežtus kalakutus nufotografavusi. Ieškovas jai nėra nurodęs sudraskytų kalakutų amžiaus, veislės, lyties. Ji nupirkusi tokius kalakutus, kurie atitiko ieškovo nurodytą dydį. Praėjus kuriam laikui ieškovas pateikė teismui ieškinį ir prašo iš jos priteisti 300 eurų už kalakutus. Mano, kad ji ieškovui žalą pilnai atlygino, o ieškovo reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų, administracinės teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo administracinėje byloje Nr.53P-44037608-15 matyti, kad 2015-11-20 atsakovė V. B. –A. buvo nubausta administracine tvarka dėl „ Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr.1-AĮ-762, 10 punkto pažeidimo. Priimtą nutarimą atsakovė skundė apeliacinė tvarka, tačiau atsakovės skundas nebuvo patenkintas ir Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK pareigūno nutarimas liko nepakeistas. Nors atsakovė nurodė, jog nesutinka su priimtu nutarimo, kad jos šuo sudraskė ieškovo kalakutus, tačiau iš administracinėje byloje esančio jos paaiškinimo ir pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, jog atsakovė kategoriškai netvirtino, kad jai priklausantis šuo negalėjo ištrūkti iš voljero ir sužaloti ieškovui priklausančius kalakutus. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. A. paaiškino, jog jai priklausanti kalė ištrūko iš namų ir ji žino, jog išpjovė kaimyno kalakutus (b.l.7 antra pusė, adm.byla, l.25). Tai, jog atsakovei priklausantis šuo sužalojo kalakutus, patvirtina ir ieškovo paaiškinimas. Ieškovas nurodė, jog jis pamatęs, kad šuo drasko jo kalakutus, jis šunį nubaidė ir sekdamas paskui šunį atėjo į atsakovės namus. Atsakovė patvirtino, jog tai jos šuo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovei V. B.-A. priklausęs šuo įsibrovė į ieškovui P. D. priklausantį kalakutų aptvarą ir sužalojo tris kalakutus, tuo padarydamas ieškovui P. D. turtinę žalą. Padarytą turtinę žalą privalo atlyginti atsakovė (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).

Aptartos aplinkybės patvirtina esantį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos.

Dėl turtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Minėtame straipsnyje numatyta civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – žala. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Žala (žalos atsiradimo pagrindas ir jos dydis) yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę turi įrodyti ieškovas.

Ieškovas papildomai prašo priteisti iš atsakovės 300 eurų nuostolių atlyginimą.

Kaip nurodo tiek ieškovas, tiek atsakovė, ieškovui pasakius, kad atsakovės šuo sužalojo jo kalakutus, atsakovė pasiūlė atlyginti žalą pinigais ar kitais būdais. Ieškovas sutikęs, kad žala būtų atlyginta natūra. Atsakovė, pagal ieškovo paaiškinimą, nupirko tris analogiškus kalakutus ir atidavė ieškovui ir ieškovas priėmė kaip žalos atlyginimą (b.l.73). Bylos medžiaga nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė nesvėrė šuns sužalotų kalakutų. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad nei atsakovė, nei ieškovas nesvėrė atsakovės atvežtų kalakutų.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tik paaiškinimu, jog šuns sužaloti kalakutai galėjo sverti apie 25 kg, o atsakovės atvežti kalakutai galėjo sverti apie 10 kg. Ieškovas nurodė, jog kalakutus buvo pirkęs gegužės ar birželio mėnesį, apie 1 kg svorio. Administracinės teisės pažeidimo byloje esančiame pareigūno tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad ieškovas P. D. žalos dydžio neįvertino (adm.b.l.25). Vėliau ieškovas P. D. nurodė, jog jam padaryta 300 eurų žala. Tačiau iš byloje esamos rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nesutiko, jog žala jam būtų atlyginta pinigais, o reikalavo, kad žala būtų atlyginta natūra, todėl atsakovė natūra atlygino žalą ieškovui – nupirko tris kalakutus, kuriuos ieškovas priėmė (b.l.73). Kitų įrodymų byloje apie šuns sužalotų kalakutų dydį, lytį, amžių pateikta nėra.

Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovė padarytą žalą ieškovui atlygino, todėl ieškinys atmestinas.

Pagal LR CPK 88 str., 93 str.2 d. nuostatas, iš ieškovo atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos –teisinės pagalbos išlaidos- 150 Eur (b.l.51,75).

Sutinkamai su LR CPK 88, 92 straipsnio reikalavimais, iš ieškovo į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos – 7,40 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str.,260str.,270 str.,

nusprendžia:

ieškovo P. D. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. B.-A. iš ieškovo P. D. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. D. 7,40 Eur (septynis eurus 40 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660), kvitą pateikiant teismui.

Sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Anykščių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vitalija Ragauskienė