Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1637-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2A-1637-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03017-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
R. K., V. B., I. J., L. T.
Pareiškėjas
Z. Ž., I. L., P. V.
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1637-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03017-2011-5
Pirmosios instancijos teismo teisėja R. U.(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.18; 121.21; 128.2; 128.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų R. K., V. B., I. J., L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-243-151/2012 panaikinimo pagal pareiškėjų Z. Ž., I. L., P. V. pareiškimus suinteresuotiems asmenims I. J., R. K., V. B., L. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai Z. Ž., I. L., P. V. pareiškimu prašė atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po jų motinos S. R. mirties (1 t. b. l. 3-4). Nurodė, kad S. R. gimė 1942 m. gegužės 10 dieną Kaune (gimimo aktas 1942 m. Nr. l573). Praėjus keletui metų jų motiną, kaip pamestinukę, rado ir įsivaikino A. S., suteikdama jai A. S. vardą ir pavardę. Prieš tampant pilnamete, motina pasikeitė (atstatė) savo vardą ir pavardę iš A. S. į S. R.. Motina gyveno nesusituokusi su J. S. V. ir sugyveno su juo tris vaikus: Z., I. ir P. V.. S. R. mirė 1982 metų rugpjūčio 2 dieną (mirties akto įrašas Nr. 1956). Nuo 1972 metų iki savo mirties ji pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini). Motinos įmotė A. S., M. 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartimi Nr. 3-748 kiekvienam vaikui, tame tarpe ir A. S. (S. R.), padovanojo 1/6 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Motina ir tėvas pareiškėjais nesirūpino, jie mokėsi internatinėse mokyklose, po mokyklos baigimo gyveno pas svetimus žmones. Apie tai, kad po motinos mirties atsirado palikimas, kurį pareiškėjai turi teisę paveldėti pagal įstatymą, jie sužinojo tik 2011 m. sausio 15 d., gavę informaciją iš civilinės bylos Nr. 2-237-364/2011 proceso dalyvių.

Be to, pareiškėja Z. Ž. prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartis, rejestro Nr. 3-748, toje dalyje, kuria S. A., M., gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini), dovanoja S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1/6 idealinę dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 20/119645), priklauso pareiškėjos Z. Ž. mamai S. R., gimusiai 1942 m. gegužės 10 d., mirusiai 1982 m. rugpjūčio 3 d. Nustačius faktą, kad A. S. ir S. R. yra tas pats asmuo, taps aišku, kad A. S. mirties faktas įvyko 1982 m. rugpjūčio 3 d., o pareiškėjai yra jos turto paveldėtojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškimus patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad teisę nustatantis dokumentas - 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartis, rejestro Nr. 3-748, toje dalyje, kuria S. A., M., gyv. (duomenys neskelbtini), dovanoja S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1/6 idealinę dalį namų valdos (duomenys neskelbtini) rajone, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 20/119645, šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos Z. Ž. motinai S. R., gimusiai 1942 m. gegužės 10 d., mirusiai 1982 m. rugpjūčio 2 d. Teismas atnaujino pareiškėjams Z. Ž., I. L. ir P. V. trims mėnesiams terminą palikimui, atsiradusiam po S. R., gim. 1942 m. gegužės 10 d., mirusios 1982 m. rugpjūčio 3 d., priimti ir priteisė iš suinteresuotų asmenų I. J., R. K., V. B., L. T. valstybei po 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis turto dovanotojos A. S. anūkių liudytojų J. L. ir R. T. parodymais, teismas sprendė, jog pareiškėjų motina S. R. buvo A. S. įvaikė, jokios kitos A. S. nebuvo ir ji nebuvo išvykusi į Maskvą, o R. ir S. yra tas pats asmuo. Būdama 18 metų ji (S. R.) išėjo iš namų, o vėliau vėl į juos grįžo ir gyveno su sugyventiniu. Liudytojos R. T. mama bendravo su S. R. ir laikė ją savo seserimi. Remdamasis rašytiniais įrodymais (mokyklos dokumentais), teismas pažymėjo, kad juose nurodytas pareiškėjos motinos vardas sutapo su jos tikruoju S. vardu. Šiuose dokumentuose nenurodyta tiksli S. S. gimimo data (nurodyti tik gimimo metai). Pareiškėjų motinos S. R. mirties liudijime nurodoma, kad mirusiosios išsilavinimas pradinis ir žemesnis, taigi šis įrašas atitinka duomenis, nurodytus mokyklos dokumentuose, kuriuose pažymėta, kad S. S. 1952-1954 mokėsi pirmoje klasėje ir daugiau duomenų apie jos išsilavinimą nėra. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepateikė nė vieno, kad ir netiesioginio įrodymo apie A. S. egzistavimą ir mažai tikėtinu pripažino faktą, kad A. S. galėjo būti išduotas jos dukters gimimo liudijimas remiantis amžiaus nustatymo komisijos išvadomis. Teismas pripažino nepagrįstais suinteresuotų asmenų argumentus, jog šią aplinkybę galėjo įtakoti A. S. neraštingumas, kadangi pametus gimimo liudijimą, jo dublikatą buvo galima gauti civilinės metrikacijos įstaigoje, o ne kreiptis į amžiaus nustatymo komisiją. Mažai tikėtina ir aplinkybė, jog motina (A. S.) nežinotų tikslios savo vaiko gimimo datos ir gimimo vietos. Suinteresuoti asmenys nenurodė ir kitų duomenų apie A. S. veiklą (darbą), gyvenamąją vietą ir mirties faktą. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų argumentai, jog J. B. (A. S. dukra) apie 1950-1960 metus išsivežė A. S. į Maskvą ir ji paskui kažkur dingo, nepagrįsti nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais. Iš pateiktų nuotraukų teismas nustatė, jog pareiškėjų motina dalyvavo A. S. laidotuvėse, A. S. nuotraukų nebuvo pateikta. Teismas atsisakė vertinti L. Š. rašytinius paaiškinimus (b. l. 103-111) nurodydamas, kad liudytoja į teismo posėdį neatvyko, teismui neprisiekė, paaiškinimų neteikė, jos paaiškinimai raštu nebuvo surašyti notaro akivaizdoje, o konsulinis pareigūnas patvirtino tik parašo tikrumą (CPK 192 str. 8 d.). Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų pateiktas S. R. gimimo liudijimas jokių bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, kadangi kitais bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. buvo pamestinukė, kurią rado ir užaugino A. S.. Teismas pripažino nepagrįstais suinteresuotų asmenų argumentus, jog pareiškėjai praleido senaties terminą, kadangi jie turėjo žinoti apie dovanojimo sutarties sudarymą, nes bendravo su liudytojomis, kurios yra A. S. anūkės. Remdamasis bylos duomenimis, teismas sprendė, kad pareiškėjai termino palikimui priimti nepraleido, kadangi apie palikimą sužinojo iškėlus teisme kitą civilinę bylą dėl asmenų pripažinimo mirusiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 46-54). Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl pareiškimo dalyko. Teismas negalėjo priimti tokio pobūdžio pareiškimo, o priėmęs privalėjo jį atmesti, nes teismo sprendimu be jokio teisinio pagrindo buvo pakeistos dovanojimo sutarties šalys. 1954 m. liepos 16 d. dovanojimo sutartimi dovanotoja A. S. dovanojo apdovanotojai A. S. 1/6 namų valdos. Ant dovanojimo sutarties yra dovanotojo ir apdovanotojo parašai. Dviem skirtingiems žmonėms - A. S. ir S. R. išduoti atskiri gimimo liudijimai. Šie gimimo liudijimai išduoti skirtingomis datomis, turi skirtingus aktų įrašų numerius. Civilinės būklės aktų įrašai apie A. S. ir S. R. gimimo įregistravimą nenuginčyti ir nepakeisti. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismai galėtų nagrinėti kitas tokios kategorijos bylas, tačiau ginčijamu teismo sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad dovanojimo sutartis priklauso S. R., o toks asmuo, kaip A. S., apskritai neegzistuoja, nors jai išduotas gimimo liudijimas, kuris nepanaikintas ar nenuginčytas, teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Dėl įrodymų vertinimo. Pareiškėjai, priešingai nei nurodo sprendime teismas, nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kad A. S. ir S. R. yra vienas ir tas pats asmuo (nors tokio juridinio fakto teismas apskritai negalėjo nustatinėti), ar kad velionė A. S., M., gyvenusi (duomenys neskelbtini) (vėliau namo numeris (duomenys neskelbtini) 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutarties pagrindu padovanojusi 1/6 dalį šio turto S. R.. Pareiškėjai mėgino teismą įtikinti, kad, jų manymu, A. S. ir S. R. buvo vienas ir tas pats asmuo, gyvenęs su dviem gimimo liudijimais, o šiuos argumentus įrodinėjo nuotraukomis, liudytojų parodymais, mėgino nuginčyti oficialius įrodymus (dovanojimo sutartį) neleistinu būdu, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir nuomonėmis. Pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai paneigia įrodinėjamą faktą: pareiškėjų gimimo liudijimai ir seniūnijos pažymos bei S. R. mirties liudijimas nepatvirtina fakto, kad A. S. ir S. R. yra tas pats asmuo, kad pareiškėjų dovanojimo sutartyje nurodytas asmuo - A. S. yra pareiškėjų mama, o A. S. močiutė, kad dovanojimo sutartis priklauso S. R.. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, apie S. R. įvaikinimo faktą ir/ar pavardės keitimą iš A. S. į S. R., nors nurodo, kad S. R. buvusi įvaikinta, ką konstatavo ir teismas. Jokių duomenų, kad S. R. buvo įvaikinta pareiškėjai nepateikė. Priešingai, į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas - gimimo aktas 1942 m. Nr. 1573, kuriame nurodyta, kad 1942 m. gegužės 10 d. 4 val. Kauno miesto II-oje Moterų ligų ligoninėje R. - V. P. ir S. R., gyvenusiems (duomenys neskelbtini), gimė duktė S., pranešėjas tėvas, gimimo akto įrašas padarytas 1942-05-16. Jokių duomenų apie tai, kad buvo daryti pavardės pakeitimai, įvaikinimo faktai, nėra. Teismas nurodė, kad S. R. buvo pamestinukė, kurią rado ir užaugino A. S., tačiau šie duomenys nepatvirtina įvaikinimo fakto. Suinteresuoti asmenys teismui pateikė dovanojimo sutarties metu buvusių gyvų velionės A. S. vaikų genealoginį medį, iš kurio matyti, kad 3 vaikams: S. T., gimimo data nežinoma, V. S., gimusiam 1930 m., J. S., gimusiam 1928 m., nebuvo padovanoti trobesiai. Suinteresuoti asmenys jau nuo 2001 m. rinko dokumentus tikslu atstatyti neteisingus duomenis visų apdovanotojų gimimo liudijimuose, tačiau teismas to nevertino. Suinteresuoti asmenys pateikė teismui velionės A. S. dukters A. S. gimimo akto įrašą Nr. 425, kuriame nurodyta, kad 1945 m. rugsėjo 9 d. A. G. (S.) ir L. S. gimė šešioliktas vaikas, devintas gyvas, kuris jos sesers P. S. (T.) prašymu 1947 m. kovo 5 d. atstatytas remiantis amžiaus nustatymo komisijos aktu Nr. 267. Teismas šią aplinkybę interpretavo savaip. Liudytojos J. L. ir R. T. patvirtino, kad dalis artimųjų gyveno Rusijoje, tarp jų ir B. Pačios liudytojos teisme paaiškino, kad jų santykiai su suinteresuotais asmenimis prieštaringi, tad akivaizdu, kad šios liudytojos sako netiesą. Dėl Amžiaus nustatymo komisijos išvadų – iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad S. R. toli gražu nebuvo neatitinkanti savo amžiaus vaiko, todėl komisija 5 ir 2 metų vaikų amžiaus negalėtų nustatyti klaidingai (A. S. - gimusi 1945 m. ir jai tuo metu nebuvo net 2 metų, o tuo tarpu S. R. - gimusi 1942 m. buvo jau beveik 5 metai). Be to, teismas turėjo vertinti, dėl kokių priežasčių neišlikęs S. R. pavardės keitimo dokumentas, o Civilinės metrikacijos skyriuje yra tik S. R. gimimo akto įrašas, nurodantis priešingas nei teigia pareiškėjai, aplinkybes. Dėl išsilavinimo - suinteresuoti asmenys pateikė teismui Kauno Technologijos universiteto Vaižganto vidurinės mokyklos archyvo pažymą, iš kurios akivaizdu, kad mokykloje mokėsi ne S. R., o S., gimusi 1945 metais. Namų knyga (adresas (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti visi asmenys, kuriems buvo suteikti pasai ir kurie pagal savo amžių buvo privalomai registruojami, patvirtina (grafa „9“), kad čia gyveno S. R., gimusi 1942-05-10, kuriai išduotas pasas, remiantis pateiktu gimimo liudijimu, deklaruota namų valdoje 1960 m. (sukakus 18-ai metų). Iš šių duomenų, matyti, kad tuo metu A. S. buvo vos 15 m., taigi jei ji ir būtų gyvenusi Lietuvoje, šioje knygoje registracija nebūtų atlikta. Knygos grafoje „13“ nurodyta, kad pastaroji išlaikoma tetos T. (S.) P. Tikint pareiškėjais, P. T. turėtų būti įrašyta seserimi. Pateiktas teismui L. Š. (S.) notaro patvirtintu parašu pareiškimas patvirtina suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. S. apie 1956-1958 m. išvyko gyventi pas seserį J. B. į Rusiją ir iš ten negrįžo. S. R. buvo rasta vos 8 metų, ją augino kaip savo vaiką P. T. (S.). L. Š. parašo tikrumas ir tapatybė nustatyta, tad šis paaiškinimas vertintinas įrodymų bendroje visumoje. Akivaizdu ir tai, jog S. R. gyvenant pas velionę, ji galėjo dalyvauti A. S. laidotuvėse. Tačiau šio fakto negalima vertinti kaip S. R. įvaikinimo fakto. Liudytojos J. L. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes ji akivaizdžiai teisme sakė netiesą. Liudytoja pikta dėl to, kad A. S. liudytojos tėvui nepadovanojo turto. Liudytoja R. T. nuotraukoje negalėjo atpažinti net savo mamos, tačiau teigia, kad A. S. jai nežinomas asmuo. Liudytoja artimai bendrauja su pareiškėjais, yra konfliktiškuose santykiuose su suinteresuotais asmenimis, todėl jos parodymai taip pat vertintini kritiškai.

3. Dėl pareiškėjų reikalavimo. Įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ir antras pareiškėjų reikalavimas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti, nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių įrodymų, kad juos ir velionę A. S. saistė giminystės santykiai ir, kad A. S., L., gim. 1945 m. rugsėjo 9 d., bei S. R., gim. 1942 m. gegužės 10 d., yra tas pats asmuo, ar kad dovanojimo sutartimi S. R., gim. 1942 m. gegužės 10 d., įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą. Pareiškėjams norint realizuoti savo paveldėjimo teisę, būtini A. S. ir jų (pareiškėjų) giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, t. y. kad A. S. ir ieškovių motina S. R. buvo vienas ir tas pats asmuo, gyvenęs su dviem gimimo liudijimais, įvaikinimo ir pavardės keitimo dokumentai. Pareiškėjų pateikti įrodymai negali būti laikomi patikimais nustatant jų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Šalys neneigia, kad galimai S. R. gyveno šioje šeimoje, buvo išlaikoma, tačiau vien šio fakto nepakanka patvirtinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kurioms prieštarauja kiti įrodymai.

4. Dėl senaties termino. Civilinėje byloje Nr. 2-15924-364/2010 suinteresuotas asmuo R. T. parengiamojo posėdžio metu ir šio teismo nagrinėjimo metu teigė, kad ji bendravusi su pareiškėjais, pati juos nurodė kaip suinteresuotus asmenis, žinojo ir apie padovanotą turtą, todėl šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes. Pastarieji apie palikimą (jei vertinant kad pareiškėjai neklysta), sužinojo mažiausiai prieš 10 metų. Be to, Kauno miesto apylinkės teisme yra iškeltos dvi civilinės bylos Nr. 2-15924-364/2010 dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, civilinės metrikacijos aktų būklės pakeitimų, kuri šiuo metu sustabdyta iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18601-364/2010 ir civilinė byla Nr. 2-18601-364/2010 dėl paskelbimo mirusiu (šiuo metu bylos sustabdytos).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Dėl pareiškimo dalyko. 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 56 nurodyta, jog nustatydamas dokumento priklausomybę, teismas neturi spręsti asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas neturi teisės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamų liudijimų priklausymą atitinkamam asmeniui. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme yra: Lietuvos Respublikos piliečio pasas (senojo pavyzdžio), asmens tapatybės kortelė (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnis, 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-577) ir tarnybinis pasas (Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnis, 2000 m. sausio 12 d. įstatymas Nr. VIII-1527) Lietuvos Respublikos pasas (Paso įstatymo 2 straipsnis, 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. LY-590). Civilinės metrikacijos įstaigos gali išduoti liudijimus dėl asmens gimimo, asmens mirties, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, įvaikinimo, tėvystės (motinystės) pripažinimo, vardo ir pavardės, asmens lyties, tautybės pakeitimo, partnerystės, jeigu šie civilinės būklės aktai buvo įregistruoti. Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismas nenukrypo nuo paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga“, nes skundžiamu sprendimu nustatytas juridinis faktas nesprendė asmens, nurodyto jo asmens dokumente, tapatybės su asmeniu, nurodytu teisę nustatančiame dokumente, klausimo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas taip pat numato, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Tokio juridinio fakto nustatymas, koks buvo nustatytas skundžiamu teismo sprendimu, yra galimas vadovaujantis tiek CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tiek CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, dėl ko apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, jog teismas pakeitė dovanojimo sutarties šalis, kadangi dovanojimo sandorio šalys teismo sprendimu keičiamos nebuvo, o buvo tik konstatuota, jog teisę nustatantis dokumentas – 1954 m. liepos 16 d. trobesių dovanojimo sutartis, rejestro Nr. 3-748, dalyje, kuria S. A., M. gyv. (duomenys neskelbtini), dovanoja S. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1/6 idealinę dalį namų valdos (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), (registro Nr. 20/119645, šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), priklauso S. R..

2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad daugiau tikėtina, jog pareiškėjų Motina S. R. buvo A. S. įvaikinta ir iki asmens dokumentų išdavimo buvo A. S., kadangi liudytojos J. L. ir J. T., kurios yra A. S. anūkės, patvirtino, kad S. R. buvo pamestinukė ir A. S. ją buvo įsivaikinusi. Teismas tinkamai įvertino tiek liudytojų parodymus, tiek išlikusius rašytinius įrodymus. Suinteresuoti asmenys nepateikė nei vieno, kad ir netiesioginio, dokumento ir/ar įrodymo apie tai, kad A. S. būtų iš tikrųjų egzistavusi.

3. Dėl senaties termino. Liudytojos J. L. ir J. T., kurios yra A. S. anūkės, teisme nurodė, kad pareiškėjus informavo tada, kai buvo iškelta teisme byla, dėl ko skundo argumentai jau vien dėl to yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-492-364/2012 ir 2-493-364/2012 pagal pareiškėjų I. J., V. B. ir R. K. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Z. Ž., I. L., P. V., R. T., L. T. ir kt. dėl civilinės būklės aktų įrašų papildymo, ištaisymo ir anuliavimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Paminėtose bylose pareiškėjai, be kita ko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po P. T., J. S., J. S.-B. ir A. S. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, ir J. S.-B. ir A. S. pripažinimo mirusiomis faktą. Teismui konstatavus šių bylų sąsajumą su apeliacine tvarka nagrinėjama civiline byla Nr. 2-243-151/2012, minėtos bylos buvo sustabdytos.

Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai tame pačiame Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos trys bylos, kuriose dalyvauja tie patys asmenys ir kurių reikalavimai yra glaudžiai susiję. Pažymėtina, kad šios nagrinėjamos bylos šalys (pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys) pirmosios instancijos teismo prašė visas bylas sujungti ir nagrinėti kartu (t.1, b.l. 3-4, 20-21), tačiau teismas šio prašymo nesprendė ir tikėtina todėl, kad šiame teisme anksčiau užvestos bylos jau buvo sustabdytos.

CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Minėta, kad šiuo atveju bylose nagrinėjami reikalavimai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Suinteresuotų asmenų prašomi nustatyti A. S. mirties ir palikimo priėmimo juridiniai faktai bei su tuo susiję įrodymai ir įrodinėjamos aplinkybės gali paneigti šios bylos pareiškėjų nurodomas juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. Taigi šie klausimai turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje, kadangi tik taip galima užtikrinti suinteresuotų bylos dalyvių teisių ir interesų apsaugą ir teisingai išnagrinėti tarp jų kilusį ginčą. Be to, kai yra galimybė sujungti bylas, to nepadarius ir sustabdžius vieną ar net kelias bylas, faktiškai būtų pažeidžiami CPK 7 straipsnyje nurodyti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Teismo nuomone, siekiant nepažeisti šių principų, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad teisme nagrinėjama kita byla, privalėjo spręsti dėl šių bylų sujungimo ir suinteresuotų šalių ginčo nagrinėjimo vienoje byloje, klausimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų Z. Ž., I. L. ir P. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo atskirai nuo suinteresuotų asmenų I. J., V. B. ir R. K. pareiškimų dėl civilinės būklės aktų įrašų panaikinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus, numatytus CPK 7 straipsnio 1 dalyje ir CPK 136 straipsnio 4 dalyje. Dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, ištaisyti nurodyto pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu išsprendžiant ir šios bylos sujungimo su civilinėmis bylomis Nr. 2-492-364/2012 ir Nr. 2-293-364/2012 klausimą (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti teismui spręsti jos sujungimo su Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. 2-492-364/2012 ir Nr. 2-293-364/2012 klausimą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas