- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-19
- Bylos Nr.
- 2K-498/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Albinas Sirvydis, Aldona Rakauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. L., S. K., R. L., G. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jas apimant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. K., R. L. ir G. B., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. L. ir G. B., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, laikė, gabeno narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas platino: R. L. ir G. B. iki 2005 m. gegužės mėn. 17 d. (tiksli data nenustatyta), nenustatytoje vietoje iš V. S. K. toliau platinti įgijo 0,56 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato ir atsigabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 17 d., apie 11.30 val., R. L. ir A. L., veikdami grupe, šią narkotinę medžiagą atgabeno prie automobilių „Ford Vista“ salono, esančio Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), ir už 120 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM) dalyviui; R. L. ir G. B. iki 2005 m. liepos 28 d. (tiksli data nenustatyta), nenustatytoje vietoje iš V. S. K. toliau platinti įgijo 0,156 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią atsigabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė. 2005 m. liepos 28 d., apie 21.30 val., tame pačiame bute A. L. kartu su G. B. šias psichotropines medžiagas už 40 Lt pardavė NVIM dalyviui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti: jo nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. gegužės 17 d., iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, o dėl veikos, padarytos 2005 m. liepos 28 d., – išteisinti, nes jis niekam narkotinių medžiagų nepardavė.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, todėl paskirta itin griežta bausmė. Nurodo, kad G. B. yra jo motina, R. L. – jos sugyventinis, kad jis dažnai nueidavo pas savo motiną, žinojo, kad ji ir R. L. platina narkotines medžiagas, tačiau pats, būdamas jų bute, narkotinių medžiagų niekam nepardavė. 2005 m. gegužės 17 d. R. L. paprašė padėti nuvažiuoti susitikti su kažkokiu asmeniu. Jis sutiko, R. L. padavė jam buteliuką su skysčiu, kurį, nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), padavė nepažįstamam vyriškiui, o gautus iš jo 120 Lt atidavė R. L. Už šią paslaugą R. L. jam nieko nesumokėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teismų praktiką, jei nusikalstama veika padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, ji kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes tokia veika nepadaroma esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. R. L. priklausančias narkotines medžiagas 2005 m. gegužės 17 d. jis pardavė NVIM dalyviui, jo veiksmus kontroliavo teisėsaugos pareigūnai, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta, nes narkotinės medžiagos nebuvo paleistos tolimesnėn apyvarton, todėl jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius teigia, kad 2005 m. liepos 28 d. jis galėjo būti savo motinos G. B. bute, tačiau narkotinių medžiagų niekam nepardavė. Ar tą dieną narkotines medžiagas pardavė jo motina, jis nežino. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš jo motinos ir jo (kasatoriaus). Kasatoriaus mano, kad tos pačios prekės negali parduoti du asmenys. Jeigu ir būtų įrodyta, kad jis pardavė narkotines medžiagas, ši nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Jei būtų įrodyta, kad narkotinės medžiagos buvo parduotos veikiant grupe, vieno iš jų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, ir 260 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Priimtų sprendimų pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių įrodytumu kasatorius abejoja nenurodydamas jokių, jo manymu, padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenagrinėtini. Įrodymų vertinimas yra ne kasacinės, o apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. A. L. apeliacinis skundas, kuriuo jis ginčijo faktines bylos aplinkybes ir prašė jį išteisinti, išnagrinėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai.
Dėl Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies taikymo
Nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, suformuluoti ir išdėstyti taip, lyg A. L. būtų nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, atskirai kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu A. L. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti kaip vienas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir paskirta viena bausmė.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino.
Įstatymo dispozicijoje nusikaltimo objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, laikomas baigtu nuo bet kurio iš įstatymo dispozicijoje nurodytos veikos padarymo.
Byloje nustatyta, kad A. L. veikė bendrininkų grupe, tiesiogiai dalyvavo vykdant objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę sudarančius veiksmus – 2005 m. gegužės 17 d. iš R. L. gavo narkotines medžiagas – 0,56 g aguonų ir jų dalių koncentrato, jas laikė, kartu su R. L. iš Klaipėdos miesto atgabeno į Klaipėdos rajoną, (duomenys neskelbtini), ir pardavė, o 2005 m. gegužės 28 d. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kartu su G. B. pardavė psichotropines medžiagas – 0,156 g metamfetamino.
Byloje nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo parduotos asmeniui, kuriam buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau dėl šios aplinkybės, netgi ir konstatavus, kad veika – šių medžiagų pardavimas – nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tenkinti kasatoriaus prašymą padarytą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes nusikaltimas buvo baigtas A. L. padarius kitas jam inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Teisėjo nutartis, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. L. (BPK 159 straipsnis), buvo priimta 2005 m. liepos 25 d., t. y. po 2005 m. gegužės 17 d. jo padarytų veiksmų. Byloje nustatyta, kad A. L. buvo nusikaltimo bendravykdytojas, todėl kasatoriaus nuorodos dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo taip pat atmestinos.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.