Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. 2024 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-2255-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo S. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 250 eurų dydžio bauda, panaikinimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. (toliau – ir VMI) 2024 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-2255-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas), S. S. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 250 Eur dydžio baudą, nustačius, kad:

- 2024 m. sausio 17 d., 01.41 val., S. S., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininku, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini), toliau – ir Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d. Tuo, savininkas S. S., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

- 2024 m. sausio 17 d. 01.41 val., S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) toliau – ir Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d. Tuo, vadovas S. S., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

- 2024 m. sausio 17 d., 01.41 val., S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) toliau – ir Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d. Tuo, vadovas S. S., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad jis nesutinka su nuobauda. Pateiktame skunde, kalbant apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pabrėžiama, kad tokios ataskaitos jau neteikiamos daugiau kaip 15-18 metų, dėl veiklos nevykdymo. Minėtos įmonės veikla sustabdyta daugiau kaip prieš 15 metų. Visi dokumentai VMI pateikti, todėl prašo juos rasti. Taip pat pažymi, kad aptariamos įmonės turtas nėra atskirtas nuo jo asmeninio turto, todėl bet kokia pastarosios veikla, jei tokia būtų buvusi, atsispindėtų jo asmeninėse metinėse pajamų mokesčio deklaracijose. Minėta įmonė nepranešė apie jokį veiklos atnaujinimą, nors tai turėtų padaryti teisės aktu numatyta tvarka.

Pateiktame skunde, kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad pastaroji nėra tinkamai registruota t. y. banko kaupiamojoje sąskaitoje suformuotas įstatinis kapitalas, tačiau nieko daugiau. Aptariama įmonė VMĮ nepranešė nei apie veiklos pradžią, nei apie veiklos vietą, nei apie vykdomą veiklą. Pastaroji nėra tinkamai registruota, neturi veiklos vietos, todėl jokios veiklos net ir negali vykdyti.

Pateiktame skunde, kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad pastarajai prieš 2- 3 metus buvo inicijuotas bankrotas. Šiuo metu įmonė yra likviduojama. Pastarosios veikla buvo sustabdyta prieš 8-10 metų, todėl dokumentus turėtų teikti bankroto administratorius arba likvidatorius.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti priimtą Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad rengiant atsiliepimą į skundą nustatytą, kad elektroninio deklaravimo sistemoje Deklaracijos (duomenys neskelbtini) už 2022 m. vis dar nepateiktos dėl visų skundžiamame Nutarime nurodytų įmonių.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal minėto strapsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Vilniaus AVMI su Pareiškėjo skundu pateikė turimą informaciją, kurioje matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai nevykdė veiklos bei buvo atleista nuo deklaracijų pateikimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pakartotiniai prašymai nebuvo teikti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2022 m. rugpjūčio 4 d. bei veiklos nebuvo sustabdžiusi, deklaracijų niekada neteikė. Įmonei informacinis pranešimas per Mano VMI portalą įteiktas 2022 m. rugpjūčio 8 d., kuriame informuojama apie įregistravimą mokesčių mokėtojų registre bei suteikta informacija apie VMI informacines sistemas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas inicijuotas 2023 m. sausio 20 d. valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro iniciatyva. Atsakovo nuomone, prievolė teikti deklaracijas nėra dingusi. Pelno mokesčio 51 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė baigia savo veiklą, tai paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija ir/ar metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Duomenų apie įmonės veiklos sustabdymą Vilniaus AVMI duomenų neturi, taip pat pateikė su Pareiškėjo skundu tai patvirtinančią informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjui skirtas ANK minėtame straipsnyje numatyta piniginė nuobauda. Atsakovo nuomone, nuobauda turėtų būti laikoma tinkama ir proporcinga, kadangi Pareiškėjui jau buvo skirtas įspėjimas už analogišką pažeidimą, kuris šiuo atveju padarytas pakartotinai pagal ANK 40 straipsnį ir yra laikytinas sunkinančia aplinkybe.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdyje S. S. palaikė savo skundą, nurodė, jog nesutinka su Mokesčių inspekcijos pozicija, dėl visų trijų įmonių Mokesčių inspekcija atsiliepime nepasisakė. Pareigos teikti dokumentus neturėjo, nurodė argumentus, kuriuos išdėstė skunde.

Vilniaus AVMI pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai nevykdė veiklos bei buvo atleista nuo deklaracijų pateikimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus AVMI pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2022 m. rugpjūčio 4 d. bei veiklos nebuvo sustabdžiusi, deklaracijų niekada neteikė.

Vilniaus AVMI pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinis pranešimas per Mano VMI portalą įteiktas 2022 m. rugpjūčio 8 d., kuriame informuojama apie įregistravimą mokesčių mokėtojų registre bei suteikta informacija apie VMI informacines sistemas.

Vilniaus AVMI pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas inicijuotas 2023 m. sausio 20 d. valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro iniciatyva.

V. Teismo išvados

S. S. skundas netenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nuobauda – 250 Eur bauda, buvo paskirta už tai, kad jis, 2024 m. sausio 17 d., 01.41 val., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininku, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos (formos (duomenys neskelbtini)) už 2022 m., kurios turėjo būti pateiktos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų (formos (duomenys neskelbtini)) nepateikimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtų Metinių pelno mokesčio deklaracijų nepateikimą Pareiškėjas nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To pateis įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Kaip jau minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pačių straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas – deklaracijų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjo skundo argumentą, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo daugiau kaip 15-18 metų, nes pastarosios veikla buvo sustabdyta daugiau kaip prieš 15 metų, o apie veiklos atnaujinimą nepranešė, nors tai turėtų būti padaryta teisės aktu numatyta tvarka, teismas vertina kritiškai, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Įvertinus Vilniaus AVMI su Pareiškėjo skundu pateiktus duomenys nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinai veiklos nevykdė ir buvo atleista nuo deklaracijų pateikimo tik laikotarpiu: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat pastebėtina, kad pakartotinių minėto pobūdžio prašymų nebuvo teikta.

Pateiktame skunde, Pareiškėjas, be kita ko nurodo ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tinkamai registruota t. y. banko kaupiamojoje sąskaitoje suformuotas tik įstatinis kapitalas. Aptariama įmonė VMĮ nepranešė nei apie veiklos pradžią, nei apie veiklos vietą, nei apie vykdomą veiklą. Tačiau teismas nenori sutikti ir su šiuo Pareiškėjo argumentu, kadangi įvertinus Vilniaus AVMI su Pareiškėjo skundu pateiktus duomenys nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir savo veiklos sustabdžiusi nebuvo. Įmonei informacinis pranešimas per Mano VMI portalą įteiktas 2022 m. rugpjūčio 8 d., kuriame informuojama apie įregistravimą mokesčių mokėtojų registre bei suteikta informacija apie VMI informacines sistemas.

Galiausiai, aptariamame Pareiškėjo skunde taip pat pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš 2- 3 metus buvo inicijuotas bankrotas. Šiuo metu įmonė yra likviduojama. Pastarosios veikla buvo sustabdyta prieš 8-10 metų, todėl dokumentus turėtų teikti bankroto administratorius arba likvidatorius. Tačiau kartotinai įvertinus Vilniaus AVMI su Pareiškėjo skundu pateiktus duomenys nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas inicijuotas tik 2023 m. sausio 20 d., valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro iniciatyva, todėl teismui sutikti ir su šiuo Pareiškėjo argumentu taip pat nėra pagrindo, nes prievolė teikti deklaraciją už 2022 m. nėra dingusi.

Taigi, teismas sprendžia, kad Pareiškėjo veiksmai aptariamu atveju kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius, o Pareiškėjas, būdamas juridinių asmenų savininku bei vadovu, turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis bei, žinodamas apie savo pareigą laiku ir tinkamai pateikti Deklaracijas, turėjo pasirūpinti tuo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su Institucijos paskirta nuobauda.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismo vertinimu Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta arti minimumą atitinkanti 250 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad Pareiškėjas už analogišką administracinį nusižengimą buvo baustas 2022 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-2306-2022 ir už ši nusižengimo padarymą jam buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Teismo vertinimu, šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja Pareiškėją ir leidžia teismui daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo skyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad už pasikartojantį analogiško pobūdžio nusižengimą skirti įspėjimą būtų netikslinga ir neproporcinga, tai formuotų Pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą, todėl Institucija pagrįstai pastarajam paskyrė baudą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. 2024 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. VMI- 01- ANR_N-2255-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo Pareiškėjas buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 250 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. 2024 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI- 01- ANR_N-2255-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.