Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eA2-4064-1064/2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė teismo sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki byloje nagrinėjamo ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam butui ir automobilių stovėjimo aikštelei, esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už laikinąsias apsaugos priemones mokėjimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimti, atskirąjį skundą dėl 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo nustatyti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumai. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nurodė, kad pareiškėjas prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam butui ir automobilių stovėjimo aikštelei, esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pareiškėjas pridėjo antstolio V. M. 2018 m. vasario 21 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą ir 2018 m. vasario 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Iš šio patvarkymo matyti, kad pareiškėjo nurodomas turtas: butas ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esantys adresu (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), buvo realizuoti ir išieškota 148 596 Eur suma buvo paskirstyta (142 147,41 Eur buvo paskirstyta išieškotojui akcinei bendrovei „Swedbank“, o 6048,62 Eur - vykdymo išlaidoms padengti). Teismas padarė išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pirmiau nurodytam nekilnojamajam turtui nebėra galimas, nes vykdymo veiksmai su šiuo konkrečiu turtu nebėra atliekami – jis yra realizuotas, o už į gautos lėšos pervestos antstoliui. Taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl lėšų, gautų realizavus nekilnojamąjį turtą, paskirstymo (išmokėjimo) sustabdymo, pažymėtina, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kaip šių veiksmų atlikimas galėtų apsunkinti galimo būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018.03.19 dienos nutartį c.b. Nr. eA2-4064-1064/2018 (A2-52945-1064/2017), teisminio proceso Nr. 2-68-3-29885-2013-7, ir patenkinti atskirojo skundo reikalavimus. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pirmiau nurodytam nekilnojamajam turtui buvo galimas, nes neteisėti vykdymo veiksmai su šiuo konkrečiu turtu buvo atliekami – jis buvo neteisėtai realizuotas, o už į gautos lėšos pervestos antstoliui, nes šiuo atveju buvo stipriai pažeisti ekonomiškumo, teisingumo, bei kiti civilinio proceso teisės principai, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nes buvo pažeisti ne tik ieškovo, bet ir išieškotojo interesai, nes antstolis pardavė būsto paskolos sutarties turtą labai maža kaina (tik už 148 596 Eur kaina), ko pasekoje ieškovas ne tik prarado savo virš 250 000 Eur rinkos vertės turtą, bet dar ir liko skolingas bankui ne mažiau kaip 61 685,22 Eur sumą (Priedas Nr. 51) (iš banko reikalaujamos grąžinti sumos atėmus buto pardavimo iš varžytinių kainą ir dar pridėjus antstolio vykdymo išlaidas, procesines palūkanas ir kitas nepagrįstas banko ir vykdymo išlaidas), kurios neturėjo galimybių atiduoti, nes neturėjo santaupų ar kito turto, ir kadangi šiuo atveju ir ieškovas ir išieškotojas patyrė didelius finansinius nuostolius, todėl antstolis pažeidė vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, ir kadangi kita ginčo byla teismo turėjo būti atnaujinta (kaip ir ši ginčo byla turėjo būti atnaujinta), ir turėjo būti panaikintas teismo sprendimas (nutartis), ir jo pagrindu priimtas vykdomasis įrašas (vykdomasis dokumentas Nr. 2-17182558/2013, kurį 2013.04.02 dieną išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo).Taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė visus turimus įrodymus, patvirtinančius tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atnaujinus procesą ir priėmus palankų jam sprendimą, įvykdymas pasunkėtų, kadangi ginčas tarp šalių buvo kilęs ne tik dėl kredito įstaigos (banko) reikalaujamų išieškoti sumų pagrįstumo, bet ir dėl pačio išieškojimo ir paskolos sutarties nutraukimo ir teisėtumo, vykdomojo dokumento išdavimo neteisėtumo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, t.y. leidus vykdyti priverstinį išieškojimą iš ieškovui priklausančio ir bankui įkeisto turto, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali labai žymiai pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomu, t.y. vykdant skolos pagal vienašališkai nutrauktą kredito sutartį išieškojimą ieškovui priklausantis nekilnojamasis daiktas gali būti (buvo) perleistas tretiesiems asmenims, o tai labai apsunkintų (apsunkino) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Suinteresuoti asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas, G. V. C. ir AB „Swedbank“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Įvertinus išdėstytą, bei pirmosios instancijos teismo išdėstytas aplinkybes dėl apelianto skundo pagrįstumo, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje netinkamai buvo išanalizuotos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai išreiškė abejonę dėl reikalingumo sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam butui ir automobilių stovėjimo aikštelei, esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi iš antstolio V. M. 2018 m. vasario 21 d. patvarkymo atnaujinti vykdomąją bylą ir 2018 m. vasario 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad pareiškėjo nurodomas turtas: butas ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esantys adresu (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), buvo realizuoti ir išieškota 148 596 Eur suma buvo paskirstyta (142 147,41 Eur buvo paskirstyta išieškotojui akcinei bendrovei „Swedbank“, o 6048,62 Eur - vykdymo išlaidoms padengti). Tai gi, turtas jau yra realizuotas, dėl ko stabdyti turto realizavimo nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kaip šių veiksmų (lėšų, gautų realizavus nekilnojamąjį turtą, paskirstymo) atlikimas galėtų apsunkinti galimo būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y., iš byloje esančios medžiagos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo, susijusio su turtiniais pareiškėjo reikalavimais, įvykdymui iš akcinės bendrovės „Swedbank“ ir antstolio V. M. kiltų grėsmė arba šio sprendimo (nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) būtų negalima įvykdyti. Apeliantas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad ginčas tarp šalių buvo kilęs ne tik dėl kredito įstaigos (banko) reikalaujamų išieškoti sumų pagrįstumo, bet ir dėl pačio išieškojimo ir paskolos sutarties nutraukimo ir teisėtumo, vykdomojo dokumento išdavimo neteisėtumo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, t.y. leidus vykdyti priverstinį išieškojimą iš ieškovui priklausančio ir bankui įkeisto turto, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali labai žymiai pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomu, t.y. vykdant skolos pagal vienašališkai nutrauktą kredito sutartį išieškojimą ieškovui priklausantis nekilnojamasis daiktas gali būti (buvo) perleistas tretiesiems asmenims, o tai labai apsunkintų (apsunkino) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Tačiau sutikti su tokiais deklaratyviais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 10-11 punktuose, apelianto teismui pateikti duomenys nesudarė teismui pagrindo spręsti, kad yra pagrindas taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. pateikti įrodymai nepagrindė apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neįrodė, jog nepritaikius apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas (proceso atnaujinimas) pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Kita vertus, apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo yra atmestas 2018-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nors ši nutartis dar neįsiteisėjo. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.