- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-667-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00361-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- UAB „A9 Vilnius“, V. Š.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. J.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „A9 Vilnius“ ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „A9 Vilnius“ ir V. Š. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo M. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „A9 Vilnius“ naudai 10 000 Lt draudimo išmoką, 300 Lt žyminio mokesčio, 350 Lt sumą už nepriklausomų ekspertų automobilio nuostolio nustatymą, bei 0,04 procentų palūkanas nuo 10 000 Lt sumos už kiekvieną dieną nuo 2010-11-23 dienos iki teismo sprendimo priėmimo; taip pat priteisti ieškovo V. Š. naudai 23 502 Lt draudimo išmoką, 700 Lt žyminio mokesčio, bei 0,04 procentų palūkanas nuo ieškinio sumos, nuo 2010-11-23 iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad automobilį Peugeot Boxer, v.n. (duomenys neskelbtini) apdraudė pas atsakovą kasko draudimu. Apdraustą automobilį išnuomojo M. J.. 2010-11-23 įvyko autoįvykis, automobilis buvo apgadintas. Automobilio nuomininkas pripažino savo kaltę, paaiškino, kad nepastebėjo automobilio Mazda3, v.n. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jį, apgadino abu automobilius. Po įvykio kreipėsi į atsakovą, prašė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas mokėti draudimo išmoką atsisakė.
Ieškovas V. Š. pažymėjo, kad 2010-11-23 automobiliu Mazda3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Pavilnys-Šumskas. Greitis buvo minimalus, jis dairėsi į šonus, ieškojo verslui žemės sklypo, šalia posūkio visiškai pristabdė, galvojo nuvažiuoti į šalikelę. Tuo metu į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Paugeot Boxer“. Iš šio automobilio išlipęs vairuotojas ėmė atsiprašinėti, pripažino savo kaltę, pasakė jam, kad nematė automobilio. Paskambinus į policiją, suprato, kad policija nevažiuos, nes situacija aiški, patys vairuotojai turi surašyti įvykio deklaraciją. Kadangi jo automobilis nukentėjo dėl atsakovo drausto automobilio kaltės, todėl prašė, kad atsakovas atlygintų padarytą žalą pagal ieškinyje pateiktus dokumentus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gavęs prašymą išmokėti draudimo išmoką atliko tyrimą, nustatė, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios negu, kad nurodė draudėjas. Dėl to įvykį pripažino nedraudiminiu, atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Prašė remtis eksperto nustatytomis išvadomis, kurios atitinka jų bendrovės atlikto tyrimo išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovai neįrodė įvykio, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, fakto. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, kad jo atsikirtimai į pareikštą ieškinį yra pagrįsti, kad nebuvo tokio įvykio, dėl kurio ieškovai prašo atlyginti žalą, kad dėl to atsakovui nėra pareigos atlyginti ieškovų prašomą žalą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „A9 Vilnius“ ir V. Š. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas, UAB „A9 Vilnius“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį PEUGEOT BOXER , v/n (duomenys neskelbtini), nuo visų draudiminių įvykių, metų laikotarpiui (nuo 2010-06-17 iki 2011-06-16), taip pat automobilis buvo draustas ir civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo sutarties galiojimo metu, 2010-09-07, autoavarijos metu susidūrus automobiliui su automobiliu Mazda 3, automobilis buvo apgadintas. Dėl šio draudiminio įvykio, atsakovo prašymo pagrindu, Vilniaus rajono prokuratūroje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl sukčiavimo. Ši ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta BPK 212 str., 3 str. 1.1 pagrindu, nesant nusikaltimo sudėčiai. Šio nutarimo atsakovas neskundė, todėl manytina, kad su tokiu nutarimu sutiko. Todėl šis nutarimas galiojantis ir laikomas kaip rašytiniu nenuginčytu įrodymu. Ikiteisminio tyrimo byloje priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą kategoriškai pasisakyta, kad nebuvo surinkta įrodymų patvirtinančių, kad tokia autoavarija neįvyko ir šie automobiliai nebuvo apgadinti šios autoavarijos metu. Todėl teismo sprendime daroma išvada priešinga šiam nutarimui, yra nepagrįsta. Pažymi, jog atsakovas civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad automobiliai nesusidūrė, arba susidūrė ne toje vietoje ir ne nurodytų aplinkybių pasekoje, nors tokių įrodymų pateikimas atsakovui yra būtinas. Nurodo, kad teismas sprendime nukrypo į Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo aiškinimą, nors šis aiškinimas neatitinka šios įstatymo dvasios ir reikalavimų draudimo bendrovėms. Teismas mėgina aiškinti, kad eismo įvykio dalyviai privalo bendrauti su draudiku ir teikti jam visą informaciją, bet teismas nenurodo, kokių gi įstatymo reikalavimų neįvykdė ieškovai. Tuo tarpu atsakovo pareiga – tirti draudiminį įvykį, konkrečiai įvardinta, bet atsakovas šių savo pareigų neįvykdė, neatliko draudiminio įvykio tyrimo, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie lygtai neįvykusį eismo įvykį. Atsakovas, draudimo bendrovė, neturėdama jokių įrodymų, nes neatliko draudiminio įvykio tyrimo, tik bandė spėlioti, vengdama išmokėti draudimo išmoką. Todėl teismo sprendimas paremtas taip pat tik spėlionėmis, o ne nenuginčytinais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ekspertines išvadas byloje, nustatė jų sudarymo sąlygas ir ekspertinių išvadų tyrimo objektą, pasisakė dėl ieškovų išreikštų abejonių, remdamasis teisės aktų nuostatomis ir bendraisiais teisės principais. Skirtingai nei teigia ieškovai, teismas pagrįstai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su tariamu eismo įvykiu, įvertino byloje pateiktus šalių paaiškinimus ir įrodymų vertinimą atliko, remdamasis kompetentingų institucijų surinktais duomenimis bei teisės aktų reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija sutinka su apeliantais, kad aplinkybę, jog automobilis PEUGEOT BOXER , v/n (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu, privalo įrodyti atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas neįrodė paminėtos aplinkybės, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi niekuo nepatvirtintais išgalvojimais.
Pirmosios instancijos teisme ieškovai rėmėsi 2011-02-18 surašyta Dr. V. Mitunevičiaus įmonės “Impulsana” specialisto išvada MV 2011-13, kuri patvirtino ieškovų išdėstytas įvykio aplinkybes ( b. l. 65-80, baudžiamoji byla 2 t., b. l. 72-85). Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė AB „Lietuvos draudimas“ Transporto didelių žalų skyriaus vyresniojo eksperto inžinieriaus R. L. 2010-11-22 surašyta ekspertine pažyma (b. l. 27-52) bei baudžiamojoje byloje pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-05-30 specialisto išvada ( baudžiamoji byla 1 t., b.l. 140-147). Kolegija pažymi, kad teismas civilinėje byloje neskyrė teismo ekspertizės, todėl paminėtos specialistų išvados vertinamos kaip rašytiniai įrodymai (CPK 197 str., 212 str.). Teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismo pareiga yra objektyviai ištirti bylos aplinkybes, todėl jos gali būti nustatinėjamos ir tiriamos remiantis tik objektyviais duomenimis. Teismas nustatęs, kad į bylą pateikti duomenys (dokumentai, liudytojų parodymai ir kt.) dėl vienų ar kitų priežasčių stokoja objektyvumo, negali tokiais duomenimis remtis ir priimdamas sprendimą privalo juos motyvuotai atmesti ( CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas atmetė Dr. V. Mitunevičiaus išvadą, motyvuodamas tuo, kad pastarasis specialistas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes išvadą davė pagal ieškovų advokato prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėta aplinkybė nesudaro pagrindo specialisto suinteresuotumui, juolab, kad Dr. V. Mitunevičiui yra suteikta teismo eksperto kvalifikacija, jis yra įtrauktas į Teisingumo ministerijos sudarytą ekspertų sąrašą (b. l. 66). Tačiau apeliacinės instancijos teismas dr. V. Mitunevičiaus išvadą atmeta dėl kitų motyvų. V. Mitunevičiaus išvados esmė, kad automobilių Mazda 3, v. n. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT BOXER , v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje yra suderinami. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šią išvadą, V. Mitunevičius padarė neatlikęs tyrimo ir net jo nepradėjęs, ką patvirtina 2010-12-15 V. Mitunevičius ieškovų advokatui A. Burinskui adresuotas raštas (b. l. 14) ir 2011-02-18 specialisto išvadoje MV 2011-13 (b. l. 67) V. Mitunevičiaus nurodytas tyrimo terminas, iš kurio matyti, kad minėtų automobilių sugadinimų tarpusavio suderinamumo tyrimą V. Mitunevičius atliko vėliau, 2011-01-24 - 2011-02-18, kai minima išvada jau buvo padaryta (2010-12-15). Kadangi dr. V. Mitunevičiaus išvada buvo padaryta dar iki tyrimo, dėl šios priežasties ji negali būti laikoma objektyviu įrodymu, todėl kolegija ją atmeta.
Kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo suinteresuotumo bylos baigtimi, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ne tik ieškovų, bet ir atsakovo pateiktą specialisto R. L. išvadą. Ši aplinkybė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai tyrė bylos aplinkybes ir vertino įrodymus, todėl abejoti teismo nešališkumu nėra pagrindo.
Pagal Mazda 3, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. ir PEUGEOT BOXER , v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. J. nurodytas aplinkybes, eismo įvykio metu automobilis PEUGEOT BOXER priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Mazda 3 kairįjį šoną (b.l. 37-40). 2011-05-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-537 (11) nors ir neatmetama galimybė, kad automobilis PEUGEOT BOXER priekine dalimi mažu greičiu buvo atsitrenkęs į automobilio Mazda 3 kairįjį šoną, tačiau aiškiai nurodoma, kad visoje apimtyje automobilio Mazda 3 kairiojo šono ir automobilio PEUGEOT BOXER priekinės dalies sugadinimai tarpusavyje nesuderinami. Kolegija, atsižvelgdama į pastarąją specialisto išvadą ir kitas bylos aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, kaip antai, kad ieškovo UAB ”A 9Vilnius”, kuriam priklauso automobilis PEUGEOT BOXER, vadovas ir automobilį Mazda 3 vairavęs ieškovas V. Š. yra seniai pažystami (baudžiamosios bylos 1 t. b. l. 88), kad apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai, o taip pat į tai, kad PEUGEOT BOXER vairavęs M. J. atsisakė baudžiamojoje byloje duoti parodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog eismo įvykio, kurio pagrindu ieškovai prašo išmokėti draudimo išmoką, nebuvo. Nesant draudiminio įvykio, ieškovai neturi teisės gauti, o atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.