Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-366-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
1A-490-366-2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00685-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
Kaltinamasis
T. U.
Civilinis ieškovas
I. P.
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1 A-490-366/2010

Teisėjas Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00685-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 1.2.4.6.8; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvillikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Antanui Jarašiui,išteisintajam T. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžio, kuriuo T. U. iš kaltinimų pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

I. P. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. U. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini) “, esančio Akademijos miestelyje, Kėdainių rajone, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, prie baro buvusiam nepilnamečiui M. P. kumščiu sudavė du kartus į veidą, pastarajam atsisėdus ant žemės, o po to ant suoliuko, delnu vieną kartą sudavė per viršugalvį, tęsdamas chuliganiškus veiksmus alumi apipylė M. P. galvą, spyrė vieną kartą į sėdmenis, tuo neteisėtais veiksmais dėl žandikaulio lūžio padarydamas M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. U. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 284 str. 1 d. ir jį nubausti: pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirti 2 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą LR BK 75 str. 1 d. 2 d., pagrindu atidėti 2 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų, iki 2010 08 01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei skirti BK 75 str. 2 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį 2897,84 litų sumai, valstybinės ligonių kasos naudai, bei civilinės ieškovės I. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2633,35 litų turtinės ir 15000 litų neturtinės žalos, tenkinanti visiškai.

Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir T. U. išteisino nepagrįstai. Teismas nustatė, kad byloje nepakanka įrodymų, jog M. P. nustatytus sužalojimus padarė būtent išteisintasis ir konstatavo, kad M. P. atžvilgiu nebuvo vartotas joks smurtas, nors posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas V. B. patvirtino, kad spyris į sėdmenis, (kas yra įrodyta ir ko neneigė nei su M. P. nei su T. U. buvę draugai) nukentėjusiajam M. P. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat teismas, kritiškai vertindamas nukentėjusiojo M. P. parodymus, nepagrįstai, be jokių motyvų konstatavo, kad nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu, viešoje vietoje, aplinkiniams buvo labiau šokiruojantys nei T. U. noras sudrausminti M. P..

Dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų.

Nukentėjusysis M. P. viso proceso metu davė išsamius parodymus, vienprasmiškai nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo blaivus, o smūgius, nuo kurių jam buvo sulaužytas žandikaulis, sudavė būtent T. U.. Nukentėjęs nurodė, kad prie baro „(duomenys neskelbtini) ", ir po įvykio į namus pas močiutę, jis atvažiavo motoroleriu. Nei vienas iš apklaustų liudytojų, nenurodė, kad pastarasis būtų kur griuvęs, susižeidęs. Tyrimo metu minėtas motoroleris buvo apžiūrėtas, tačiau jokių sugadinimų, sužalojimų ant motorolerio nustatyta. Tokiu būdu teismas nepagrįstai vadovavosi T. U. ir jo draugų parodymais, kad nukentėjusysis buvo visiškai girtas, nenusėdėjo ant suoliuko, sėdėdamas ant suoliuko svyravo, elgėsi agresyviai. Tikint tokiais parodymais, nepilnametis (14 m) nukentėjusysis motoroleriu negalėtų pavažiuoti. Be to, M. P. nurodė, kad po konflikto su T. U. jis skambino D. S., prašydamas jo pagalbos, užtarimo. D. S. patvirtino šią aplinkybę, bei nurodė, kad M. P. tikrai nebuvo girtas, o po šio skambučio jam skambino ir T. U., kuris pasigyrė, kad M. P. gavo į ausį, už tai, kad jį pavadino gaidžiu. Aplinkybes dėl tariamo nukentėjusiojo girtumo visiškai paneigė ir jo močiutė V. M., parodžiusi, kad grįžęs į namus anūkas buvo blaivus. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą, Ž. P. sakė ir pats T. U., nurodydamas, kad jis trinktelėjęs M. P., tačiau nestipriai ir žandikaulio sulaužyti negalėjęs. Dėl šių aplinkybių mano, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiojo M. P. ir byloje apklaustų liudytojų D. S., Ž. P., V. M., I. P., R. P., D. P., G.R. P. parodymus. Ir akivaizdu, kad liudytojais apklausti T. U. draugai sąmoningai, siekdami padėti draugui, nuslėpė smurto naudojimo faktą M. P. atžvilgiu, todėl jie turėtų būti vertintini kritiškai.

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo LR BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusysis M. P. nurodė, kad dėl patirto šoko po T. U. smūgio į veidą ir išsityčiojimo iš jo, jis išsigando ir negali pasakyti ar jam buvo įspirta į sėdmenis, tačiau šį faktą patvirtina apklausti liudytojai, o kilusias pasekmes - fizinį skausmą, patvirtino teismo medicinos ekspertas. BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos sutrikdymą. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal minimą straipsnį, neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, bei veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai. Akivaizdu, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko prasidėjo dėl jų tarpusavio asmeninių nesutarimų, viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta - viešoji vieta. Nagrinėjamu atveju, spyris nukentėjusiajam į sėdmenis kaip neteisėtas veiksmas, kuris yra priežastiniame ryšyje su kilusia pasekme- fizinio skausmo sukėlimu, kuri ir yra papildoma BK 284 str. 1 d. saugoma vertybė, yra atliktas viešoje vietoje, žmonių susibūrimo vietoje ir visai nesvarbu kaip asmenys į tai reagavo, todėl neabejotinai, kaip pasekmė šiuo T. U. neteisėtu veiksmu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

Mano, kad byloje ištirta pakankamai įrodymų, kuriais yra grindžiamas T. U. pareikštas kaltinimas nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. , todėl 2010 m. gegužės 10 d. išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir, jų visumos pagrindu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl T. U. kaltės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažįstama nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė T. U. išteisinantį nuosprendį.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Jei nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis ar tvarka, veika kvalifikuojama dar ir pagal 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas).

Teismas, spręsdamas T. U. kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą jį išteisinti, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo M. P., išteisintojo T. U., nukentėjusios I. P., liudytojų R. P., Ž. P., G.R. P., V. K., A. Č., A. G., A. Š., J. M., D. S., R. J., G. K., V. M. parodymų turiniu, specialisto išvada, eksperto V. B. paaiškinimais teisme. Specialisto išvada neginčytinai įrodyta, kad M. P. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro analogišką išvadą padarytą pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą savo veiksmais padarė būtent T. U.. Kad smūgius, nuo kurių jam buvo sulaužytas žandikaulis, sudavė būtent T. U. tiek tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė vienintelis nukentėjusysis M. P.. Tačiau tiesiogiai įvykį matę ir įvykio vietoje buvę liudytojai šių aplinkybių nepatvirtino. Tiek išteisintasis T. U., tiek liudytojai V. K., A. Č., A. G., A. Š., J. M., R. J. parodė, kad būnant prie baro „(duomenys neskelbtini) “, tarp T. U. ir M. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad T. U. sugėdino M. P., kad šis toks mažas ir rūko. M. P. ėmė vadinti T. U. necenzūriniais žodžiais, po kurių T. U. sugriebė M. P. už rūbų ir spyrė vieną kartą į sėdmenis. Daugiau jokių smūgių nukentėjusiajam niekas nesudavė. Kad nuo T. U. suduotų smūgių M. P. lūžo žandikaulis, taip pat nurodė ir I. P., R. P., Ž. P., D. P., tačiau jie tiesiogiai įvykio nematė, apie sužalojimą sužinojo iš paties nukentėjusiojo, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymų nevertino kaip tiesioginių ir jais nesirėmė.

Liudytoja apklausta V. M. bendravusi su M. P. po įvykio parodė, kad įvykio vakarą M. P. grįžo į namus apsiverkęs, purvinas, sutaršytais marškinėliais, nubrozdintom rankom ir kojos keliu. Jis nusiprausė ir nuėjo miegoti. Klausiant kas atsitiko nurodė, kad kažkokie jaunuoliai prašė cigarečių ir jų nedavus jį sumušė. Jis nebuvo šlapias, alkoholio kvapo nepajuto. Jo motoroleris buvo tvarkingas. Vertinant liudytojos V. M. ir aukščiau paminėtų liudytojų V. K., A. Č., A. G., A. Š., J. M., R. J. parodymus matyti, kad jie prieštaringi, nes nei vienas iš liudytojų, buvusių prie baro „(duomenys neskelbtini) “ nenurodė matę, kad M. P. buvo suduoti kokie nors smūgiai, apart spyrio į sėdmenis ir nuo kurių galėjo likti nubrozdinimai ant rankų ir kojos, bei kad jis kur nors išsipurvino, kaip, kad nurodė V. M.. Be to, T. U. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo aplietas alumi, nepatvirtino ir liudytoja V. M., teigdama, kad grįžęs į namus anūkas nebuvo šlapias, alkoholio kvapo nuo jo nejuto, nors pasak nukentėjusiojo po įvykio prie baro jis iš karto parvažiavo namo ir jei būtų buvęs aplietas alumi alkoholio kvapas neabejotinai turėjo jaustis.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad smurto pavartojimo faktą pieš nukentėjusį patvirtino liudytojas D. S., kuriam po įvykio paskambinęs T. U. nurodė, kad M. P. „gavo į ausį“, už tai, kad jį pavadino gaidžiu. Pats liudytojas D. S. tiesiogiai įvykio nematė, o posakis „gauti į ausį“ nebūtinai turi būti suprantamas tiesiogine prasme. Be to, prokuroro skunde ginčytinos aplinkybės dėl nukentėjusiojo girtumo nėra esminės, nes T. U. atsakomybės klausimui tai jokios įtakos neturi.

Visos pastarosios aplinkybės kelia abejones, kad T. P. atžvilgiu T. U. atliko veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Todėl nesant objektyvių duomenų, kad M. P. sužalojimus padarė T. U., jis iš kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas pagrįstai.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. T. U. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamoji nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad T. U. veiksmai ne visiškai atitinka moralės bei teisės normas, bet ne tiek, kad sukeltų baudžiamąją atsakomybę. Šios teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Byloje nustatyta, kad tarp T. U. ir M. P. iki įvykio buvo pažįstami. Tarp jų kilo konfliktas, po kurio T. U. vieną kartą spyrė M. P. į sėdmenis. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Liudytojai V. K., A. Č., A. G., A. Š., J. M., R. J. parodė, kad T. U. sugėdino M. P. dėl rūkymo ir pastarasis ėmė jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Vėliau išteisintasis paėmė nukentėjusį už rūbų ir spyrė vieną kartą į sėdmenis. Ši aplinkybė neginčytina ir įrodyta.

Liudytoja G. K. parodė, kad įvykio metu ji dirbo bare „(duomenys neskelbtini) “. Bare buvo keletas vaikinų, tarp kurių buvo ir T. U., visi jie žaidė bilijardą, kartais išeidavo į lauką parūkyti. Vaikinai bare netriukšmavo, alkoholio nevartojo. Išėjusi į lauką matė nueinantį M. P., kuris kažką plūdo necenzūriniais žodžiais, kažkas jam liepė išsiblaivyti. Jokių smūgių sudavimo ji nematė. Visi aukščiau paminėti liudytojai nurodė, kad T. U. veiksmai ir pats įvykis šoko ar emocijų jiems nesukėlė, daugiau trikdantis buvo nukentėjusiojo elgesys.

Iš bylos duomenų seka, jog konflikto T. U. nepradėjo, savo elgesiu – sudrausmindamas M. P. dėl rūkymo, jis neteisėtų veiksmų neatliko, pats konfliktas išsivystė po to, kai M. P. T. U. atžvilgiu ėmė vartoti necenzūrinius žodžius ir pasielgė įžeidžiamai T. U. atžvilgiu, kas sukėlė jo pasipiktinimą. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, tolesni T. U. veiksmai – suėmimas už rūbų ir spyris į sėdmenis, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyti kaip padaryti turint tikslą šiais veiksmais pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, nes T. U. tyčia buvo nukreipta būtent į tarpusavio santykių aiškinimąsi.

Pagrindinis BK 284 str. l ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų objektas - viešoji tvarka ir tik papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė, todėl prokuroro skundo argumentai – nesvarbu kaip asmenys reagavo į spyrį, kuriuo nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir kuris buvo atliktas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims – nepagrįstas, nes T. U. veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Jo veiksmais – spyris nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu vartojamų keiksmažodžių negali būti laikytinas įžūliu elgesiu ir viešosios tvarkos trikdymu, ir sukeliantis baudžiamąją atsakomybę. Šalia esančio baro darbo ritmas nesutriko, įvykį matę asmenys nurodė, kad jiems įvykis didelių emocijų ar šoko nesukėlė, kaip buvo anksčiau paminėta, daugiau trikdantis buvo nukentėjusiojo elgesys, todėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padariniai realiai kilti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešoji tvarka dėl T. U. veiksmų sutrikdyta nebuvo, todėl iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., jis išteisintas pagrįstai.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai: Algirdas GaputisEvaldas Vanagas