Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

P. S., K. S., V. K., A. Č. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš R. P. priteista 3713, 00 Lt Valstybinei ligonių kasai, 61, 80 Lt pašto išlaidų valstybei, 400 Lt V. K., 300 Lt K. S., 200 Lt A. Č. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Skundžiama taip pat Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo R. P. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies - iš R. P. priteistas žalos atlyginimas Valstybei ligonių kasai sumažintas iki 2500 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 4 d., apie 6 val., Panevėžio r., kelio Panevėžys - Šiauliai 8,302 km ruože, vairuodamas automobilį „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 152, 161, 199 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, prieš pasukdamas į kairę, privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi nuo Šiaulių Panevėžio link važiuojančiam automobiliui „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. K., suko į kairę taip, kad, išvažiuodamas į kelių sankirtą, kirto važiuojamosios dalies ženklinimo ištisinę liniją 1.1, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „VW Jetta“ ir sukėlė eismo įvykį, padarydamas automobilio „VW Jetta“ vairuotojui T. K. įvairius kūno sužalojimus; dėl to nuo bendro kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, vidaus organų plyšimais, muštinėmis ir plėštinėmis žaizdomis, T. K. žuvo, o automobilio „VW Jetta“ keleiviui P. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis R. P. nesutinka su teismų sprendimais, kasaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalėjo konstatuoti akivaizdų ir teisme įrodytą faktą, kad žuvęs automobilio „VW Jetta“ vairuotojas T. K. viršijo leistiną važiavimo greitį ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Tarp T. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių techninių pasekmių - transporto priemonių sugadinimų apimties, traumų sunkumo - yra priežastinis ryšys.

Nuteistasis R. P. mano, kad apeliacinės instancijos teismo atsisakymas vertinti kito asmens, nors ir nekaltinamo konkrečioje byloje, kaltę dėl tų pačių pasekmių, kurios yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje garantuotą jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, taip buvo pažeista ir BPK 1 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

Kasatorius taip pat įsitikinęs, kad teismai privalėjo įvertinti kiekvieno asmens kaltės laipsnį ir kito asmens kaltės dydžiu mažinti jo civilinę atsakomybę už kilusias pasekmes. Nepadarius to, įsiteisėjęs nuosprendis turės prejudicinę galią civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir, nesant galimybės civilinėje byloje revizuoti tokio nuosprendžio, nebus pagrindo mažinti priteistinos žalos.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė palikdamas nagrinėti civilius ieškinius civilinio proceso tvarka dėl to, kad neaišku, kokią dalį žalos atlygins draudimo bendrovė. Tačiau mano, kad lygiai taip pat turėjo būti sprendžiamas ir Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl P. S. gydymo, nes draudimo bendrovė turėtų atlyginti ir šią žalą.

Nuteistojo R. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio taikymo

Nuteistasis R. P. nepagrįstai teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepaminėti žuvusiojo vairuotojo T. K. veiksmai, jų įtaka autoįvykiui ir jo pasekmėms.

Nuosprendyje teismas analizavo 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir konstatavo, kad automobilių susidūrimą susidariusioje prieš eismo įvykį situacijoje techniniu požiūriu lėmė automobilio „VW Transporter“ vairuotojo R. P. įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį T. K. vairuojamą automobilį, o pastarasis neturėjo techninės galimybės imtis kokių nors efektyvių veiksmų išvengti susidūrimo. Automobilio „VW Jetta“ važiavimo greitis susidūrimo momentu buvo apie 112 km/h. Šis nustatytas važiavimo greitis techniniu požiūriu susidariusioje prieš eismo įvykį situacijoje nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šio eismo įvykio kilimu, tačiau jis buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šio eismo įvykio techninėmis pasekmėmis.

Kasatoriaus teiginiai apie BPK 1 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus deklaratyvūs, nes kasatorius nenurodo, kuo pasireiškė neišsamus nusikalstamos veikos atskleidimas, netinkamas įstatymo taikymas, kaip pažeista teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.

Kasaciniame skunde reiškiamos pretenzijos dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, teigiant, kad joje turi būti konstatuota ir žuvusiojo kaltė. Tuo pačiu motyvu buvo grindžiamas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK normų, reguliuojančių bylų apeliacinį procesą, motyvuotai ir pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai pagal BPK 255 straipsnį bylą teisme nagrinėjo tik dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios ši bylą perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir BPK 305 straipsnio reikalavimų dėl nuosprendžio aprašomosios dalies nepažeidė.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Baudžiamajame procese gali būti sprendžiamas ir žalos atlyginimo klausimas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Tačiau teismas ne visada gali tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, todėl BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Būtent tokį sprendimą priėmė Panevėžio miesto apylinkės teismas, nuosprendyje pripažinęs P. S., K. S., V. K., A. Č. teisę į civilio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavęs nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad teismas teisingai pasielgė, palikdamas pareikštus civilinius ieškinius nenagrinėtus, kartu suteikdamas civiliniams ieškovams teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo aišku, kokią žalos dalį atlygins draudimo bendrovė pagal sutarties sąlygas, todėl neaišku, kokią žalą privalės atlyginti nuteistasis. Be to, V. K. civilinis ieškinys nebuvo visiškai pagrįstas dokumentais.

Kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismai lygiai taip pat turėjo spręsti ir Valstybinės ligonių kasos pareikštą ieškinį dėl P. S. gydymo išlaidų, nes pagal sutarties sąlygas draudimo bendrovė turėtų atlyginti ir šią žalą.

Civilinės atsakomybės draudimą apibrėžiančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad draudimo atlyginimo nepakakus žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Apylinkės teismas be jokių motyvų iš vienodai įstatymų reguliuojamos draudiminių santykių visumos išskyrė dalį žalos atlyginimo ir taip pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai sumažino priteistos Valstybinei ligonių kasai žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. P. priteista 3713 Lt Valstybinei ligonių kasai, ir nutarties dalį, kuria iš R. P. priteistas žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai sumažintas iki 2500 Lt.

Pripažinti Valstybinei ligonių kasai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.