Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjos A. B. ir E. B. (toliau – ir pareiškėjos), atstovaujamos įstatyminės atstovės – motinos F. B., pateikė teismui skundą, prašydamos: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta, kad A. B. neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės ir 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta, kad E. B. neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau kartu – ir Sprendimai); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.

2. Pareiškėjos skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėjų atstovė gavo el. laišką apie Migris paskyroje gautą žinutę, prisijungus prie paskyros, gavo skundžiamus Sprendimus. Su šiais Sprendimais pareiškėjos nesutiko ir nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 27 straipsnyje numatytą pareiškėjų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, netinkamai taikydamas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir vertindamas pareiškėjų galimybę įgyvendinti šią teisę, atsisakant turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Vertindamas pareiškėjų galimybę atsisakyti turimos pilietybės, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad tokia galimybė atsirastų tik pilietybės atsisakius jų tėvams ir nepateisinamai sutapatino pareiškėjas su jų tėvais.

2.2. Pareiškėjų motinai F. B. įstatymo leidėjas suteikė teisę išsaugoti turimą Rusijos Federacijos pilietybę. Ji šią teisę įgyvendino, todėl laiko, kad jos ir jos vaikų interesai nesutampa. Motina siekia likti Rusijos piliete, vaikai – atsisakyti pilietybės, todėl sprendžiant apie konkrečios valstybės, šiuo atveju Rusijos, teisinį reguliavimą, numatantį galimybę atsisakyti pilietybės ar atsisakymo procedūros protingumą, turėtų būti vertinamas šio reguliavimo taikymas konkrečiam pareiškėjui, tačiau ne kitiems asmenims, nors tokiais ir būtų jų tėvai ar įtėviai. Todėl mano, kad pilietybės atsisakymo procedūra turėtų būti vertinama tik atitinkamų teisinių santykių subjektų, o ne jų atstovų atžvilgiu.

2.3. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Rusijos Federacijos Užsienių reikalų ministerijos atsakyme aiškiai nurodyta, kad „galiojantys įstatymai nenumato nepilnamečio vaiko Rusijos pilietybės netekimo, jeigu vaiko tėvai turi Rusijos Federacijos pilietybę ir išlaiko ją“. Todėl pareiškėjų motina, įgyvendinus Pilietybės įstatyme numatytą teisę į dvigubą pilietybę ir tuo pagrindu išlaikant Rusijos Federacijos pilietybę, Rusijos Federacijos įstatymai nenumato jos vaikų Rusijos Federacijos pilietybės netekimo.

2.4. Kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų, vieno iš tėvų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, nepilnamečiai vaikai taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Sprendžiant iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos rašto, nėra jokios nepilnamečių vaikų, kai jų tėvai yra Rusijos piliečiai, pilietybės atsisakymo procedūros, jau nekalbant apie jos protingumą. Pareiškėjų motinai atsisakius turimos pilietybės, pareiškėjos jau neatitiks tų Rusijos teisės normų, todėl vertino, kad reguliuojamų santykių subjektų apibrėžtumo prasme, abu jų tėvai nebus Rusijos piliečiais. Atsakovo darbuotojai neturėtų galvoti kaip pareiškėjų motina turėtų „prisiderinti“ prie Rusijos Federacijos reikalavimų ir versti ją dėl vaikų interesų pažeisti savuosius interesus, o turėtų vykdyti Pilietybės įstatymo reikalavimus, juolab, kad skundžiami sprendimai pažeidžia ne tik pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau ir jų motinos teisę į dvigubą pilietybę.