Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-95-287/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
1-95-287/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
A. T.
Nukentėjusysis
M. S., S. B.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-95-287/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16738-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.13; 1.2.4.4.2.8; 1.2.14.1.2.1; 1.2.20.3.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.5; 2.1.16.1.2.1.6; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė

sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorėms Inetai Žilinskienei ir Almai Mikalauskienei,kaltinamojo A. T. gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,nukentėjusiesiems M. S. ir S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 2017-01-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

2) 2017-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2018-05-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą,

3) 2018-11-05 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

4) 2018-11-16 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių,

5) 2018-12-19 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

2019-03-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2018-11-16 ir 2018-11-05 nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį;

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 1995-01-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 112 straipsnio 1 dalį pataisos darbais 2 metams,

2) 1995-04-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

3) 1997-10-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui,

4) 2003-01-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 112 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams,

5) 2005-08-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

6) 2006-02-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, 2006-12-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmę subendrinus su 2005-08-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams,

7) 2010-07-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams,

8) 2011-03-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, nuosprendis pakeistas 2011-05-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams,

9) 2015-10-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

10) 2016-01-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams,

11) 2016-04-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių,

12) 2016-05-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, 2016-07-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2016-05-25 ir 2016-04-11 nuosprendžiais, subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, 2018-03-02 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

13) 2019-04-16 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 233 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji A. T. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje ir su asmeniu, neturinčiu amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti nepilnamete E. M., gim. (duomenys neskelbtini), apie 0.25 val., (duomenys neskelbtini), S. T. priklausančiame bute, be aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu, E. M. tyčia koja spyrus nukentėjusiajam S. B. ne mažiau kaip aštuonis kartus į veidą ir rankas, po to A. K. tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam S. B. ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį, A. T. tyčia kumščiu sudavus nukentėjusiajam S. B. keturis kartus į smilkinio sritį, taip savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. B. muštinę žaizdą dešiniame viršutiniame voke, nosies kaulų lūžį, nesunkiai sukrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą.

Be to, kaltinamasis A. T. 2018 m. balandžio 11 d., apie 0.25 val., (duomenys neskelbtini), S. T. priklausančiame bute, miegamajame kambaryje, atvirai, matant M. S., iš nukentėjusiojo S. B. striukės vidinės kišenės ištraukė ir pagrobė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, bet ne mažiau kaip penkis eurus pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. B. turtinę penkių eurų žalą.

Be to, kaltinamasis A. K. 2018 m. birželio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), atėjęs į S. T. priklausantį butą, liepė liudytojui M. S. pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jo padarytų veiksmų nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu, panaudodamas psichinę prievartą – žodžiu grasindamas jį užmušti, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis pakeistų anksčiau duotus parodymus ir vėliau duotų melagingus parodymus policijos pareigūnams.

Kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad sunkiai beatsimena, atsimena, kad gėrė pas A. K., tai yra, jis, A., E. M., dar buvo M. Š., G. M.. Draugai išėjo į namus. Jie nebeturėjo cigarečių ir visi trys išėjo pas S. T., nes galvojo, kad ji turės cigarečių. Viskas vyko 2018 m. balandžio mėnesį. Į T. butą nuėjo gali būti, kad kaltinime nurodytu laiku. Jis ir A. buvo išgėrę, tačiau orientavosi, o ar E. buvo išgėrusi negali pasakyti. Nuėjus į T. butą, durys buvo nerakintos, degė šviesa, pasibeldė ir įėję, rado S. sėdintį ant sofos, o M. miegojo. Pas S. ėjo paprašyti cigarečių, galvojo, kad S. bus namuose, tačiau jos nebuvo, o buvo S. ir M.. Atrodo, kad pirmiausia cigarečių jis paprašė S., kuris jų neturėjo, o po to paklausė M.. Gali būti, kad pirmiausia cigarečių paprašė M., kuris pasakė, kad neturi. Jam atrodo, kad tik įėjus į butą, pirmiausia E. pradėjo konfliktuoti su S. B., o dėl ko, nepamena. E. pradėjo spardyti B., suspyrė daug smūgių, gal kokius aštuonis ar penkis. Jis jokių smūgių nesudavė. Pirminiuose parodymuose sakė, kad sudavė smūgį, bet iš tikrųjų nesudavė. Jis nežino, kas B. sulaužė nosį, gal pats užsigavo griūdamas, gal nuo E. spardymo. Jis jokių smūgių nesudavė nei S., nei B., neiškraustė B. kišenių. Jokio alaus pas juos nematė, gal jie patys kažką sumaišė. Akistatos su B. metu jis sakė, kad sudavė vieną kartą į galvą, teko taip pasakyti, nes tyrėja grasino, dar prieš akistatą sakė, kad jeigu nepasakys, kad trenkė nors vieną smūgį, prašys prokurorės, kad uždėtų sankciją, bijojo ir taip pasakė. Susijaudino ir pasakė, kad trenkė. Tik dabar teisme sako, kad tyrėja darė spaudimą. K. B. nemušė, nesudavė smūgių, atrodo, kad kai B. atsistojęs norėjo pulti ant E. M., K. sutramdė B., gražiai su rankomis pasodino B., gal rankomis stumdamas pasodino B. ant sofos, B. nenugriuvo ant žemės, atsisėdo ant sofos. Kodėl nukentėjęs S. B. nurodo, kad smūgius jam sudavė jis, gal kažką maišo, nes buvo girtas, gal supainiojo jį su E.. Kai E. pradėjo konfliktuoti su B., pradėjo B. spardyti, jis stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė, dar buvo išėjęs į lauką, grįžus į kambarį, E. su B. dar koliojosi. Kai jis išėjo į lauką, K. tuo metu rūkė įėjime į kambarį. Iš kur cigaretė? Rado pas save, turėjo dar vieną cigaretę, ar pusę, nebežino. Jis nesudavė nė vieno smūgio, K. taip pat nieko nedarė. Kai ėjo pas S. T., jie negalvojo, kad tenai bus kažkokie asmenys, galvojo, kad S. viena bus namuose. Nuėjus neturėjo jokio tikslo, kad kažkam kažką padaryti ar sužaloti. Apie pinigus girdi pirmą kartą, jokių pinigų nei matė, nei girdėjo, kad tenai buvo pinigų. Tuo metu kai užėjo pas T., S. B. buvo ištinusiu veidu, sunku pasakyti, nuo ko jam tas veidas buvo ištinęs nuo mušimo, ar nuo gėrimo. Iki to įvykio, mėnesio laikotarpyje, B. jis matė antrą kartą, o prieš tai jį buvo matęs kažkur gatvėje.

Kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad T. pasakė teisingai. Gėrė pas jį ir sugalvojo, kad reikia nueiti pas T. cigarečių. Nuėjus pas T., rado B., kuris sėdėjo ant sofos, o M. miegojo. B. paprašė cigarečių, pasakė, kad neturi. Tuo metu E. su B. dėl kažko pradėjo kivirčytis, spyrė B., B. atsistojo ir pradėjo pulti ant E., jis priėjęs prie B., suėmęs jį šveitė, ar stūmė ant sofos. Dėl alaus neatsimena, gėrė ten ar negėrė, kišenių niekas nekraustė. Nemušė B., tik stūmė ant sofos, gal užsigavo galvą į medinį sofos atlošą, bet nosies susilaužyti negalėjo. T. nieko nedarė, stovėjo, buvo išėjęs į lauką, grįžo atgal, nemušė. B. jis davė 20 eurų ir jo atsiprašė. Atsiprašė už tai, kad stūmė ant sofos, kad stumdamas ant sofos galėjo užgauti. Nematė, kad T. būtų kraustęs kišenes, jokių pinigų nematė. Einant pas T. jis nebuvo labai girtas, jam girtumas įtakos neturėjo. Anksčiau su B. buvo apsipykę, gal prieš 4 metus, buvo susimušę, o dėl ko nebeatsimena. S. jis buvo sutikęs miestelio centre, paprašė, kad ateitų pašnekėti, pradėjo eiti link jo, o S. pabėgo ir iškvietė policiją dėl grasinimo. S. buvo sutikęs tik gatvėje, o pas T. į namus nebuvo nuėjęs. S. buvo išgėręs, gal nebeatsimena, kas kur buvo. S. negrasino, nesakė, kad užmuš, kad užkas, S. prikuria, prisigalvoja nesąmonių, apvagina nekaltus žmones. Kai jie nuėjo į T. namus, M. mušė B., S. miegojo, nieko nematė, jam atrodo, kad net nebuvo prabudęs. B. sėdėjo, nemiegojo, miegojo tik M.. M. B. spyrė iš kojos į veidą, spyrė kokius du kartus, jis nieko nedarė. Neprisimena, ar B. sakė tokius žodžius „koks čia gaidys“. Po įvykio su B. nebuvo susitikę, gal už kokios savaitės buvo susitikę, o dabar bendrauja. B. jis žadėjo duoti daugiau pinigų, sakė, jeigu reikės dėl vaistų, duos pinigų, nes B. sakė, kad jam reikės vaistų. S. B. galėjo sulaužyti nosį. Mano, kad B. iš jo norėjo pinigų. B. pats iš jo neprašė pinigų, jis pats jam nuvežė pinigus, geranoriškai, draugiškai, nes yra draugai. Nepripažįsta, kad buvo nuėjęs pas T. ir grasino S., o sutikęs centre negrasino, nes S. iš karto pabėgo. O gal kokį žodį ir pasakė, nebeatsimena, neliepė jam meluoti, nesakė, kad sakytų, jog nieko nematė, tik klausė, ką pas tyrėją pasakė, gal jį apkalba.

Įrodymai

Nukentėjusysis M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. buvo S. T. bute, buvo vienas, atėjo S. B. ir atsinešė du su puse „bambalius“ alaus, 7,5 procentų stiprumo. Pusantro „bambalio“ jie išgėrė, o vieną „bambalį“ pasidėjo po pagalve ir abu nuėjo miegoti. Nuėjus miegoti, kažkur apie 12 valandą nakties atėjo A. ir „K.“ (K.). A. priėjo prie jo ir paprašė cigarečių, pasakė, kad neturi. Tada priėjo prie S., kuris miegojo, pradėjo jį tampyti už striukės, nuvertė ant žemės, prašė cigarečių, tačiau jis neturėjo, tada S. pasodino ant sofos. A. ir „K.“ su S. buvo pažįstami. „K.“ S. trenkė į nosį, trenkė kokius du kartus. Po pagalve atrado alaus „bambalį“, pasiėmė ir pradėjo gerti alų, o tuo metu A. pradėjo kraustyti S. striukės kišenes, rado kažkiek centų, kuriuos pasiėmė ir įsidėjo sau į kišenę. Po to A. pradėjo mušti S.. Po to pasiėmę nugertą „bambalį“ alaus visi išėjo lauk. S. paskambino policijai, atvažiavo policija ir greitoji pagalba, S. išvežė į ligoninę.

Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis S. B. parodė, kad T. bute gyveno gal savaitę laiko, kartu gyveno ir S., kuriai butas priklauso. Su S. eidami miegoti, kambaryje užgesino šviesą. Kambarys, kuriame miegojo, nedidelis, lovos yra šalia viena kitos. Kai prabudo, pamatė, kad S. nukritęs ant žemės, girdėjo, kaip jis iškrito iš lovos. Įvykio aplinkybes atsimena gerai, girtas nebuvo. Į kambarį įėję A. ir „K.“ užsidegė šviesą. Jie atėjo trise, su jais buvo E., kurią pažinojo. E. iš po pagalvės ištraukė „bambalį“ alaus ir priėjusi prie S. kelis kartus sudavė iš kojos, neprisimena, ar sudavė iš rankos. Nematė, kiek smūgių S. sudavė A. T., girdėjo smūgius, bet pačių smūgių nematė, nes buvo nusisukęs, buvo ir atsisėdęs. A. S. mušė rankomis. S. striukės kišenes kraustė A., striukė buvo nukritusi ant žemės. S. miegodamas ta striuke buvo užsiklojęs. Ką tuo tarpu darė K. neatsimena. Tuo metu E. M. sėdėjo. Kambaryje A., „K.“ ir M. užtruko gal pusvalandį, tą laiką jie rėkavo, gėrė. „K.“ mušdamas S. B. sakė, kad yra ant jo supykęs. Po suduotų smūgių S. B. iš nosies bėgo kraujas. Po kurio suduoto smūgio pradėjo bėgti kraujas negali pasakyti, „K.“ S. trenkė du kartus. Nei E. M., nei A. T. nesakė K., kad nemuštų S. B.. Po įvykio su K. buvo susitikę birželio pradžioje, buvo susitikę pas S., nes tuo metu gyveno pas ją. Prieš akistatą, prieš dieną iki akistatos atėjęs K. liepė jam meluoti, nes akistata turėjo būti su T. ir K.. Atėjęs K. pasakė, kad jie turi susitikti akistatoje ir nurodė jam keisti parodymus, K. buvo išgėręs. Jų pokalbyje dalyvavo S., kuri sakė K., kad prie jo nelįstų. Jo atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas, liepė jam meluoti, kad nieko nematė, sakė, jeigu pasakys, tai užmuš. K. sakė tik žodžiais. Tuo metu policijoje vieną kartą jis jau buvo apklaustas. Jo ir K. pokalbis tą dieną užtruko trumpai. K. pasakė, kad policijoje meluos, tačiau akistatos metu nemelavo, pasakė tiesą. Kaltinamųjų jis bijo, kad ko nors nepadarytų. Nuo praeitos vasaros su K. ir T. nesusitinka. Kai T. mušė B., jis buvo nuo jų gal metro atstumu, B. buvo ant sofos, T. atsistojęs prie B. priėjo iš priekio ir girdėjo, kaip sudavė smūgius į galvą, pačių smūgių nematė, tik girdėjo. T. nuo žemės paėmė B. striukę ir kraustė kišenes, rado centais, juos turėdamas savo rankoje apžiūrėjo, buvo gal 70 centų, kuriuos T. pasiėmė sau. Po įvykio B. susiskaičiavęs pinigus pasakė kiek jam trūksta pinigų. Dar prieš atvažiuojant policijai ir greitajai, B. pasakė, kad jam trūksta pinigų. Atvykus policijai, B. pats nurodė asmenis, kurie buvo atėję.

Pagarsinus teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo M. S. parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis nurodė, jog parodymai teisingi, su kaltinamaisiais jis nebendrauja, nes jų abiejų bijo. Apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad atėjęs A. T. prašė jo cigarečių, bet jis neturėjo, tada A. K. žadino S. B., prašydamas cigarečių, tampė už drabužių, bet jis cigarečių neturėjo. T. K. pradėjo S. B. mušti, sudavė į veidą du kartus, pataikė į nosį ir į akį. A. T. išėjo, o po to E. M. spyrė S. B., pataikė kažkur į kaklą, ir grįžęs A. T. sudavė kelis kartus S. B. į galvą. Jis matė, kad S. B. iš nosies bėgo kraujas, B. tylėjo, nieko nesakė. Kad jam būnant pas S. T., atėjo A. K., kuris buvo išgėręs, o kitą dieną jis turėjo važiuoti į akistatą, tai A. K. jam pasakė, kad jis „pasėdės penkis metus, o grįžęs jį užkas“, suprato, kad jį nužudys, liepė jam meluoti, sakyti jog nieko nematė. Jis išsigando ir išvažiavo iš Linkuvos, nes K. yra sakęs, kad vieną jau „užkasė“. Taip pat parodė, kad matė, kaip A. T. kraustė S. B. striukės kišenes, radęs kažkiek centų juos pasiėmė.

Nukentėjusysis M. S. savo duotus parodymus apie įvykio vietą, apie nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų veiksmus, apie S. B. suduotus smūgius, apie tai, kaip A. T. kraustė S. B. striukės kišenes ir rastas monetas įsidėjo į savo kelnių kišenę patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 177-189).

Nukentėjusysis M. S. savo duotus parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtino akistatos su kaltinamuoju A. T. metu (t. 2, b. l. 168-171).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad visko nebeprisimena, nes praėjo daug laiko, K. jį tik pastūmė, o mergiotė tai labai prispardė, mušė ir T.. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tris kartus, davė parodymus vietoje. Labiausiai jį iš kojos spardė ta mergaitė, kodėl jos nebaudžia. Viskas vyko beveik prieš metus, visko prisiminti, atkurti nebegali. Civilinio ieškinio nebereikia, atsisako, pretenzijų kaltinamiesiems neturi, neprašo atlyginti jokios žalos. Įvykio metu buvo sužalotas, sulaužyta nosis, pamušta akis, sumušta galva, ligoninėje negulėjo, gydėsi namuose. Nuo kurio smūgio buvo sulaužyta nosis nebepasakys, galėjo būti nuo T. smūgio, galėjo ir nuo tos mergaitės spardymo, nes ji spardė į galvą, pilvą, rankas. Apsiginti negalėjo, nes buvo girtas. Spardė ir gulintį, ir sėdintį, visko smulkiau papasakoti nebeprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliau viską prisiminė. Nuo pirmų suduotų smūgių rankomis ir kojomis apsvaigęs nebuvo. Dėl kraustymo iš striukės kišenių nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Striukės kišenėje buvo eurai metaliniai, du buvo po du eurus ir vienas vieno euro metalinis. Iš striukės kišenės jie iškristi negalėjo, nes striukės kišenė buvo užsegama, kad pinigų nepamestų. Gulėdamas striukę buvo nusirengęs ir ja užsiklojęs, užsimetęs ant savęs. Dabar pasakyti negali, kuris iš jų įkišo ranką į striukės kišenę ir paėmė pinigus, nes nuo įvykio praėjo 10 mėnesių. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu yra teisingi, juos tvirtina, kas, kuris ir kiek sudavė smūgių.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kurie teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti, nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 10 d., apie 22 val. jam nuėjus pas pažįstamą S. T. į butą, jame rado M. S.. Su savimi jis atsinešė du plastikinius butelius vieno litro talpos alaus "Tornado", vieną butelį su S. išgėrė ir atsigulė į lovas palaukti, kol pareis buto savininkė. Begulint užmigo, o apie 23.55 val. prabudo ir pamatė, kad kambaryje stovi A. T., A. K. ir E. M.. Priėjęs A. K. keturis kartus iš kumščio sudavė jam į veidą, po to priėjo E. M. ir ne mažiau 8 kartus iš kojos spyrė į veido sritį, po to vėl priėjo A. K. ir du kartus iš kumščio sudavė į nosį. Po to prie jo, sėdinčio lovoje, priėjo A. T. ir keturis kartus iš kumščio sudavė į kairės pusės smilkinį, po smūgių jis prarado sąmonę. Prabudo gulėdamas ant grindų, juto didelį veido skausmą, ir negalėjo pramerkti dešinės akies. GMP ekipažas jį išvežė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, nes labai skaudėjo veidą bei nosį. Iš lovos A. K. paėmė alaus butelį, kurį išgėrė visi atėję, taip pat matė, kaip K. iš jo striukės kišenės, kuri buvo padėta ant lovos, išėmė 5 eurus, jie buvo metaliniai dvi monetos po du eurus, ir viena moneta vieno euro. Negali nurodyti, kodėl minėti asmenys jį sumušė, nėra jiems skolingas. Visą konfliktą matė M. S.. Papildomos apklausos metu S. B. parodė, kad jie užmigo, prieš tai išjungę šviesą kambaryje, o durų nerakino. Įėjęs A. K. priėjo prie jo ir kumščiu vieną kartą sudavė į kairės pusės skruostą, po smūgio jis atsisėdo ant sofos, nesuprato kas darosi. A. K. sudavė nepasakęs nė žodžio, po to priėjo E. M. ir spyrė vieną kartą į veido sritį, o jis užsidengė veidą rankomis, tada ji dar maždaug septynis kartus spyrė į veidą, todėl kliuvo ir į rankas, ir į veidą. E. M. į kitas kūno vietas nespyrė, į nosį ir į akį ji tikrai nepataikė, nes buvo užsidengęs. Šalia stovėjęs A. K. patraukė E. nuo jo. Jis klausė, už ką jį muša. K. pasakė, kad sulaužys nosį ir priėjęs iš kumščio mažiausiai keturis kartus sudavė į nosį ir į akį, tuo metu jis nebuvo užsidengęs rankomis veido, nes viskas vyko greitai ir buvo neblaivus, todėl nesureagavo vėl užsidengti. Atsitraukęs K.kažką pasakė A. T., o šis priėjęs sudavė kumščiu ne mažiau keturių kartų į veidą. A. T. suduodamas smūgius nieko nesakė, po tų smūgių, jis matė, kaip K. paėmė jo striukę, tikrino kišenes, patikrinęs pasiėmė šalia ant žemės stovėjusį alų, daugiau nieko nebematė, nes ėmė skaudėti galvą, aptemo akyse, prabudo, kai nebebuvo nei A., nei A., nei E.. Jis gulėjo ant sofos, bėgo kraujas, paprašė M. S. telefono, kad išsikviesti greitąją. Kai ieškojo savo striukėje telefono, pasigedo pinigų, suprato, kad pinigus pasiėmė K. Po šio įvykio praėjus kelioms dienoms, pas jį į darbą atvažiavo A. K., kuris atsiprašinėjo, kad jį sumušė, sakė, kad viskas dėl to, kad buvo išgėręs ir davė 20 eurų ir nurodė, kad vėliau dar duos. Tą pačią dieną jis buvo nuėjęs pas S. T., kuri sakė, kad K. buvo atėjęs pas M. S. ir sakė, kad neliudytų prieš K.. Dar kartą papildomai apklaustas, S. B.patikslino, kad pirma jam sudavė E. M. ne mažiau 8 kartų iš kojos, tada jis atsisėdo ant lovos ir A. K. ištraukė iš po jo nugaros jo alų ir padavė E. M.. Po to, K. sudavė ne mažiau 4 kartus iš kumščio jam į nosį ir galbūt į akį, tačiau tiksliai nežino, kuris ją sužeidė. Nuo tarpdurio atėjo A. T. ir jam sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį. Po A. T. smūgių jis pargriuvo ant žemės. Taip pat patikslino, kad jis nematė kaip A. K. iš jo striukės ištraukė pinigus, t.y., 5 eurus, tik buvo tuo įsitikinęs, kad jis tai padarė, nes jis turėjo 5 eurus. Patikslino, kad dėl išgerto butelio alaus pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis S. B. savo duotus parodymus patvirtino akistatų metu su kaltinamaisiais A. K. ir A. T. (t. 2, b. l. 86-90, 176-179).

Nukentėjusysis S. B. savo duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, apie jam suduotus kaltinamųjų smūgius patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 57-74).

Liudytoja E. M., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti bei peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, parodė, kad 2018 m. balandžio 10 d., apie 17.00 val. susitiko su A. K. Linkuvoje, prie parduotuvės „Vėtrungė“, po to nuėjo pas jį namus. Ji kartu su A. K. ir A. T. gėrė alų, jo ji įsipildavo pati. Apie 1.00 val. nakties jie nebeturėjo rūkyti, todėl išėjo trise iš A. K. namų ir nuėjo pas S. T. į namus, jos namuose nerado, tačiau buvo du asmenys, kuriuos ji iš matymo pažįsta, tai S. B. ir M., pavardės nežino. M. miegojo lovoje, o S. B. sėdėjo ant sofos tame pačiame kambaryje. Ji su S. B. sukonfliktavo žodžiu, dėl ko neatsimena ir spyrė vieną kartą jam sėdinčiam, dėl girtumo neatsimena kur pataikė. Po to S. B. stojosi nuo lovos, ji manė, kad jai suduos, tada įsikišo A. K., kuris priėjęs prie S. jį pastūmė rankomis, bet S. B. nesudavė ir nespyrė, o S. nuo stūmimo nukrito ant lovos ir jie trise išėjo. A. T. su niekuo nekonfliktavo. Jie nieko išeidami iš jų nepasiėmė, jokių daiktų. Išėję iš S. T. namų, ėjo atgal pas A. K. į namus, niekur nebuvo užsukę.

Liudytoja S. T., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti, parodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. vartojo alkoholį savo namuose kartu su M. S., po to ji išėjo ir namo grįžo tik kitą dieną paryčiais. M. S. sakė, kad buvo muštynės, bet kadangi ji buvo išgėrusi, nieko nesuprato. Vakare atėjo S. B., kurio nosis buvo ištinusi, sakė, kad jam sulaužė nosį E. M., A. K. ir A. T.. Papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad dienos nepamena, į jos namus atvažiavo pareigūnai ir M. S. nuvežė į Pakruojį apklausai, tai galėjo būti birželio 7 diena. Vėliau M. S. grįžo pas ją į namus, vakare į jos namus atėjo neblaivus A. K. ir ji girdėjo, kaip A. K. klausė M., kodėl jis visą tiesą pasakė, taip pat, kad jeigu M. S. pamatys, pagaus ir užmuš. Kitą dieną M. S. išvažiavo, niekam nieko nesakęs.

Liudytoja J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. B. yra jos brolis, žino, kad jis buvo sumuštas, nematė, kada ir kaip buvo sumuštas. Su broliu kartu negyvena, brolis tik kartais pas ją ateina. Balandžio mėnesį brolis apie muštynes jai nieko nepasakojo. Broliui gal kiek buvo užtinusi nosis, gal ir buvo ant veido kokia dėmelė, o nuo ko jis gavo mušti nežino. K. dėl brolio sumušimo jai niekada negrasino. Nežino, ar K. broliui davė 20 eurų. Ji su K. nebendrauja, pažįsta iš matymo. Su T. nebendrauja, jokių švenčių su juo nėra šventusi. Paskutinį kartą brolį matė gal prieš mėnesį, nežino, kur jis eina, kur būna. Brolis nebūna dažnai sumuštas ar sužalotas. Su broliu ji pasišneka, tačiau artimų ryšių nepalaiko. Brolis nėra agresyvus, pats nepradeda konfliktuoti, puldinėti.

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš „pletkų“ žino, jog kaltinamieji prisimušė. Jam paskambino tyrėja K. ir paklausė, ar B. dirbo pas jį prie mėšlo, kad gavo 20 eurų iš K.. Tyrėjai pasakė, kad B. dirbo pas jį lauke ir jam kažkas paskambino, jis išėjo gal 5 ar 10 minučių. B. grįžus atgal, jis pasirodė pinigus, pasakė, kad gavo 20 eurų. Prieš keletą metų B. sesuo J. gyveno netoli jų, turėjo vaikelių ir iš jų imdavo pieną, todėl jis susipažino ir su B.. Šį kartą B. buvo paprašęs padėti darže, iškrauti mėšlą, jis padėjo ir bedirbant B. kažkas paskambino, pasakė, kad trumpam turi išeiti, išėjo link kapų, nesakė kur eina, už kokių 5 minučių jis sugrįžo, parodė pinigus, pasakė, kad iš K. gavo 20 eurų, o už ką gavo pinigų nesakė. Po darbo grįžus į namus, B. dar pajuokavo, kad „va pragersime“. Sutikęs B. jis matė sumušimą ir klausė, kas taip pagražino, nes buvo patinęs veidas, atsakė, kad K., T ir mergiotė. B. sakė, kad K. davė 20 eurų, o už ką davė nesisakė, be to, jis neklausė. K. pažįsta, ar jis dirba, nežino. B. niekur nedirba, ateina pas jį prašo valgyti. K. pas jį neateina, T. nepažįsta iš viso. Pats B. pasisakė, kad jį sumušė K., T. ir mergiotė, dar sakė, kad jie buvo kartu.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje atliko tyrimą, atsimena ne viską, kai kurias apklausas, epizodus, nes viskas buvo senokai. Su A. T. atliko veiksmus, tai yra, atliko įtariamojo apklausą, atliko akistatas su M. S. ir S. B., paskelbė kaltinimą. Įtariamajam prieš kiekvieną apklausą yra įteikiamas teisių ir pareigų išaiškinimo protokolas, teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, pirmos apklausos metu pranešimas apie įtarimą ir įtariamojo apklausa. Klausiama, ar pripažįsta kaltę, ar nepripažįsta, su kuo sutinka, su kuo nesutinka. Akistatą pradedant, išaiškina teises dėl gynėjo, nukentėjusiajam arba liudytojui išaiškina pasirašant teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą, išaiškina dėl melagingų parodymų davimo. Apklausa pradedama nuo nukentėjusiojo parodymų, užduodamas klausimas nukentėjusiajam, po to užduodamas klausimas įtariamajam, galiausiai vienas kitam gali užduoti klausimus. Akistatos metu T. apie įvykį pasakojo laisva valia, be jokios prievartos, atsakė į nukentėjusiojo klausimus, sutinka, nesutinka, ar sutinka dalinai. Kaltinamojo T. akistatoje su B. metu jokio poveikio kaltinamajam nedarė, negrasino, nedarė spaudimo, pasakojo savo valia. Akistatoje kaltinamojo gynėjas nedalyvavo. Negrasino T. dėl kardomosios priemonės pakeitimo, apskritai keisti kardomąją priemonę nebuvo nei tikslo, nei pagrindo, nes įtariamasis į apklausas kviečiamas visada atvykdavo, dėl keitimo nebuvo net svarstoma. Pačios pirmos apklausos metu T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebuvo jokio tikslo keisti kardomąją priemonę. Ji T. poveikio nedarė, tik klausė, ar jam nėra daręs poveikio K., buvo retorinis klausimas galbūt jisai sudavė, bet tiesiog tas smūgis galėjo neįtakoti konkrečiai nosies sužalojimo, nosies lūžio, bet duoti tų parodymų jis nebuvo verčiamas, buvo tik retorinis klausimas ir į tą klausimą Ta. neatsakė. Tik akistatos metu T. nurodė, kad visgi pripažįsta vieną smūgį. Nukentėjusysis B. nurodė, kad T. jam sudavė 4 smūgius, o T. nurodė sudavęs tik vieną smūgį. T. pats savo iniciatyva nurodė sudavęs vieną smūgį. Dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ji net tokios teisės neturi, nes dėl suėmimo kreipiasi prokuroras. Vieną dieną akistata buvo su S., o kitą dieną su B., ne vieną kartą T. buvo išaiškintos teisės dėl gynėjo. Apklausiant T. įtariamuoju, jis pasakojo tai, ką buvo davęs pirmos apklausos metu, tik paminėjo, kad sutinka su vienu smūgiu su B., o vėliau tų parodymų jisai atsisakė. T. galutinis įtarimas buvo pareikštas jam esant tardymo izoliatoriuje, buvo užduotas klausimas kodėl pakeitė parodymus, kodėl nebepripažįsta to vieno smūgio ir T. nurodė, kad apklausos metu buvo susijaudinęs.

Iš specialisto išvados Nr. G 601/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam S. B. nustatyta muštinė žaizda dešiniame viršutiniame voke, nosies kaulų lūžis, kad padarytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, kad nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 122-123).

Iš peržiūrėto vaizdo kameros Linkuvoje įrašo matyti, kad jame užfiksuoti einantys trys asmenys, galimai A. K., A. T. ir E. M. (t. 1, b. l. 130-133).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į kito žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, dėl chuliganiškų paskatų. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba būtų susargdintas ir kad tai būtų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. T. ir A. K. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jie naktį atėję į S. T. butą, be aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu, tyčia, suduodami smūgius kumščiais nukentėjusiajam S. B., padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinamųjų A. T. ir A. K. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Kaltinamųjų smūgių sudavimas nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atėjus naktį į svetimą butą, matant kitam nukentėjusiajam M. S., nesant jų atžvilgiu jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, atėję paprašyti cigarečių ir jų negavę, nes nukentėjusieji cigarečių neturėjo, anot jų, kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo S. B. ir kartu su jais atėjusios E. M., suduodami smūgius kumščiais nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl chuliganiškų paskatų, kai tai padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys panaudojamas kaip pretekstas savo veiksmų mažareikšmei dingsčiai.

Kaltinamojo A. T. parodymai, kad jis iš viso nemušė nukentėjusiojo S. B., bei kaltinamojo A. K. parodymai, kad jis tik pastūmė nukentėjusįjį rankomis, kad apginti E. M., yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų M. S. ir S. B. parodymai. M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. T., A. K. ir E. M. atėję naktį ir radę juos miegančius, prašė cigarečių, pirmiausia prašė jo, po to prašė B., pradėjo B. tampyti už striukės, išvertė nuo lovos ant žemės, po to pasodino ir K. trenkė į veidą, pataikė į nosį, į akį, trenkė kokius du kartus, E. M. B. kelis kartus spyrė, ir T. sudavė B. kelis kartus į galvą. St. teigia pačių smūgių nematęs, tačiau būdamas visiškai šalia girdėjo smūgių garsą, B. mušamas tylėjo, o K. B. mušdamas sakė, jog yra ant jo supykę, po to S. matė, kad B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. S. B. teisiamajame posėdyje patvirtino visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jį mušė K., sudavė apie 4 kartus į veidą, kad jam spyrė ir M., spyrė maždaug apie 7 kartus, spyrė į veidą, tačiau tuo metu jis buvo rankomis užsidengęs veidą ir ji jam į nosį nepataikė, kad T. sudavė jam ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, kad nuo K. smūgių į veidą jis nespėjo užsidengti, nes viskas vyko labai greitai, jis buvo išgėręs ir nespėjo taip staigiai suprasti, kas vyksta. S. B. patvirtino, kad vėliau jam dirbant Linkuvoje su R. pas jį buvo atvykęs K. ir atsiprašinėjo dėl įvykio, davė 20 eurų už tai, kad jį sumušė. Nukentėjusiųjų parodymus dėl S. B. sumušimo patvirtina liudytojų A. R., J. J. ir S. T. parodymai. Liudytojas A. R. patvirtino, kad jam dirbant su B. lauke prie kapinių kažkas B. paskambino ir B. buvo išėjęs, o kai sugrįžo, parodė, kad turi 20 eurų ir sakė, kad tuos pinigus davė K., taip pat liudytojas patvirtino, kad jis matė, jog B. buvo sužalotas, paklausus, kas jį taip pagražino, B. pasakė, kad jį sumušė K., T. ir dar viena mergina, būtent nurodė visus tris asmenis. Liudytoja J. J. patvirtino, kad balandžio mėnesį brolis S. B. apie muštynes jai nieko nepasakojo, nuo ko jis gavo mušti ji nežino, tik matė, kad broliui buvo užtinusi nosis, o ant veido buvo kokia dėmelė. Liudytoja S. T., kas vyko jos bute tą vakarą nematė, bet kitą vakarą matė S. B., kuriam buvo ištinusi nosis ir kuris jai pasakė, kad jam sulaužė nosį A. K., A. T. ir E. M.. Pats kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje pripažino, kad šveitė ar stūmė S. B. ant sofos, kur jis trenkdamasis galėjo susilaužyti nosį, kad buvo nuvažiavęs pas B., kad tikrai davė B. 20 eurų ir jo atsiprašė už tai, kad stūmė ant sofos, kad stumdamas ant sofos galėjo užgauti. Pats kaltinamasis A. T. ikiteisminiame tyrime, atliekant akistatą su nukentėjusiuoju S. B., pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, o vėliau savo parodymus pakeitė, smūgį neigdamas, nes jam grasino tyrėja prieš akistatą. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta tyrėja D. K. paaiškino apklausos atlikimo tvarką ir aplinkybes, teisių išaiškinimą bei paneigė kaltinamojo teiginius dėl grasinimo bei poveikio, kurių ji nedarė, nes nebuvo jokio tam pagrindo, kad kaltinamasis parodymus davė laisva valia. Nukentėjusiojo S. B. parodymus dėl jam padaryto sužalojimo, suduodant smūgius, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam buvo nustatyta muštinė žaizda dešiniame viršutiniame voke, nosies kaulų lūžis, kad padarytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, kad nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Liudytojos E. M. parodymai, kuriuose ji nurodė vieną kartą spyrusi S. B., o A. K., norėdamas ją apginti, S. B. tik pastūmė atgal ant sofos, o A. T. niekam nieko nedarė, atmestini, kaip nusikalstamos veikos bendrininkės, netraukiamos baudžiamojon atsakomybėn dėl amžiaus, siekiančios padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. T. ir A. K. kaltė yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota A. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, atvirai, matant M. S., iš S. B. striukės kišenės ištraukė ir pagrobė penkis eurus metalinėmis monetomis, o A. K. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, kadangi jis žodžiu grasindamas užmušti nukentėjusįjį M. S., siekė paveikti jį pakeisti duotus parodymus dėl nukentėjusiojo S. B. sumušimo ir duoti melagingus parodymus.

Abu kaltinamieji nepripažino šias nusikalstamas veikas padarę, tačiau jų parodymai yra paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų M. S. ir S. B. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos S. T. parodymai. M. S. savo parodymais patvirtino, kad matė kaip S. B. striukės kišenes kraustė A. T., kad striukės kišenėse rado kažkiek pinigų ir tuos pinigus jis pasiėmė. M. S. savo parodymais taip pat patvirtino, kad jam būnant pas S. T. bute, atėjęs A. K. darė jam poveikį, kad jis meluotų akistatos metu, kad sakytų, jog nieko nematė ir grasino, kad jeigu pasakys tiesą, kas buvo, jį neva „užkas“, kad vieną jau yra „užkasęs“, kad pasėdės kelis metus ir grįš. M. S. patvirtino, kad tokių A. K. grasinimų, tokių žodžių jis išsigando, bijojo, tačiau nuvykęs į policiją, jis sakė tiesą ir savo anksčiau duotų parodymų jis nepakeitė, bet akistatos su A. K. atsisakė. S. B. patvirtino, kad tą pačią dieną jis buvo nuėjęs pas S. T., kuri sakė, kad K. buvo atėjęs pas M. S. ir sakė, kad neliudytų prieš K.. S. B. patvirtino, kad matė, kaip A. K. paėmė jo striukę, tikrino kišenes, patikrinęs pasiėmė šalia ant žemės stovėjusį alų, daugiau nieko nebematė, nes ėmė skaudėti galvą, aptemo akyse, bei patikslino, kad jis nematė, kaip A. K. iš jo striukės ištraukė pinigus, tai yra, penkis eurus, tik buvo tuo įsitikinęs, kad jis tai padarė, nes jis turėjo penkis eurus, jie buvo metaliniai: dvi monetos po du eurus, ir viena moneta vieno euro. Liudytoja S. T. savo parodymais patvirtino, kad

M. S. grįžus po apklausos iš policijos į jos namus, vakare į jos namus atėjo neblaivus A. K. ir ji girdėjo, kaip A. K. klausė M., kodėl jis visą tiesą pasakė, taip pat, kad jeigu M. S. pamatys, pagaus ir užmuš, todėl kitą dieną M. S. išvažiavo, niekam nieko nesakęs.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų M. S. ir S. B. parodymais, liudytojų S. T., J. J., A. R., D. K. parodymais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamuosius.

Bausmės skyrimas i r žalos atlyginimas

Kaltinamųjų A. T. ir A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Kaltinamųjų A. T. ir A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdami recidyvistai (BK 60 str. 9 p., 13 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. T. teisiamas šeštą kartą, iš jų tris kartus teistas už fizinio skausmo sukėlimą, vieną kartą už vagystę ir vieną kartą už pasipriešinimą policijos pareigūnams, nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 130-136, 137-144; t. 4, b. l. 44-79), baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus (t. 2, b. l. 112-125), nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gyveno su sugyventine, augino mažametę dukrą ir šeima buvo įrašyta į Linkuvos seniūnijos socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, seniūnija buvo gavusi keletą pranešimų iš policijos dėl jo girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje (t. 2, b. l. 128), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 129), padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, nukentėjusysis S. B. pretenzijų jam neturi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui bei charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41, 50, 61, 63 str., BVK 62, 63 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam A. T. subendrintina su neatlikta bausme, paskirta 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, į atliktos bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 1, 4, 9 d.).

Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą ir jis suimtinas teismo salėje (BPK 119 str., 122 str., 123 str. 6 d.).

Kaltinamasis A. K. teisiamas keturioliktą kartą, iš jų septynis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, šešis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui, netrukus po paleidimo iš pataisos namų (t. 2, b. l. 41-57), baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus (t. 2, b. l. 28-36), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos Linkuvos seniūnija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 27, 40), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 39), padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, nukentėjusysis S. B. pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio atsisako. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui bei charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41, 50, 61, 63 str., BVK 62, 63 str.).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kaltinamajam A. K. paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios (t. 2, b. l. 104-106).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis S. B. pareiškė 6,30 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pavogtus penkis eurus ir išgertą alų, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinio ieškinio atsisako, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 111,73 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam šios paslaugos (konsultacijos ir tyrimas) po jo sužalojimo dėl kaltinamųjų kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamųjų A. T. ir A. K. solidariai (t. 1, b. l. 83-94; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. pakeisti į suėmimą ir po nuosprendžio paskelbimo jį suimti teismo salėje.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 233 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklėmis, paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, ir iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo S. B. gydymą 111,73 eurų (vieną šimtą vienuolika eurų 73 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo S. B. 6,30 eurų (šešių eurų 30 ct) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė