- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-02
- Bylos Nr.
- 2-1082-368/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Tikra Teisėjas, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- Z. B.
- Ieškovas
- AB „Turto bankas“, „Swedbank“ AB
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. B. ieškinį atsakovui bankrutavusiai Z. B. įmonei „Saulė“, ieškovams AB „Turto bankas“, „Swedbank“ AB dėl bankrutavusios jo įmonės kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Z. B. prašo pripažinti negaliojančiais 2009-08-06 Z. B. įmonės „Saulė“ kreditorių susirinkimo nutarimus: dėl pranešimų apie šaukiamus kreditorių susirinkimus tvarkos nustatymo, dėl Z. B. nuosavybės teise priklausančio namo su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytinėse ir dėl garažo – rūsio patalpos su rūsiu pardavimo varžytinėse bei pradinių kainų nustatymo. Z. B. nurodo, jog Z. B. įmonė „Saulė" likviduojamos įmonės statusą įgijo 2005-12-08 Šiaulių apygardos teismui 2005-11-30 nutartimi šią įmonę pripažinus likviduojama dėl bankroto. Teigia jog 24 mėnesių įmonės likvidavimo terminas pasibaigė 2007-12-07, todėl 2009-08-06 sušauktas ir įvykęs bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė" kreditorių susirinkimas ir jame priimti nutarimai yra niekiniai. Nurodo, kad 2009-08-06 vykusio bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė" kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas apie šaukiamus kreditorių susirinkimus kreditoriams pranešti raštu prieš 7 dienas, o įmonės savininką Z. B. informuoti įdedant skelbimą laikraštyje „Lietuvos žinios" yra akivaizdžiai nesąžiningas, diskriminuoja Z. B. kaip minėtos įmonės savininką bei užkerta jam galimybę dalyvauti bankroto procese, ginti savo teises ir teisėtus interesus, ypač įvertinant tai, jog šiuo atveju kreditorių susirinkime sprendžiami klausimai susiję su jo asmeninio turto kaina ir pardavimu. Teigia jog tiek kreditoriams, tiek bankroto administratoriui yra žinomas jo gyvenamosios vietos adresas, bei jo atstovų veiklos adresas, be to, jis nėra išvykęs iš Lietuvos, priešingai - pats aktyviai dalyvauja bankroto procese. Teigia, jog informacijos teikimas apie bankroto procesą įdedant skelbimą laikraštyje yra tik formalus informacijos pateikimas, neužtikrinantis, jog ši informacija pasieks adresą. Jo kaip minėtos įmonės savininko informavimas įdedant skelbimą laikraštyje „Lietuvos žinios" yra susijęs su papildomomis, nepagrįsto dydžio, lyginant su informavimo raštu, išlaidomis. Be to, toks informavimo būdas netiesiogiai įpareigoja kiekvieną dieną jį pirkti šį laikraštį. Nurodo, jog 2009-08-06 įvykusio bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė" kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta Z. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais pradinę pardavimo kainą nustatyti 450000,00 Lt vietoj iki to buvusios 860000,00 Lt kainos. Teigia, kad priimant šį nutarimą buvo remiamasi 2007 m. liepos 15 d. UAB Korporacija „Matininkai" atliktu minėto turto vertinimo, t. y. priimant sprendimą sumažinti atsakovui priklausančio turto vertė beveik dvigubai, buvo remiamasi pasenusiu, daugiau kaip dviejų metų senumo vertinimu, tuo tarpu, pažeidžiant atsakovo teises bei teisėtus interesus, tame tarpe ir interesą pilnai atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, visiškai nebuvo atsižvelgta į realią ieškovui nuosavybės teise priklausančią turto vertę. Tvirtina, kad bankroto procedūras reglamentuojančios teisės normos administratoriui suteikia teise disponuoti tik pačiai įmonei, o ne jos savininkui priklausančiu turtu, todėl laiko, kad bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė" savininko Z. B. turtas administratoriaus apskritai negali būti parduotas (ar kitaip apribotos teisės į jį), kadangi toks bankrutuojančios Z. B. įmonės „Saulė" savininko turto pardavimas būtu akivaizdžiai neteisėtas, o patys sandoriai (kreditorių susirinkimo nutarimai) dėl teisių į minėtą turtą apribojimo (panaikinimo) turėtų būti pripažinti negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovo Z. B. įmonės „Saulė“ administratoriaus atstovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2009-08-06 bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė" kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl informavimo tvarkos, t.y., apie šaukiamus kreditorių susirinkimus kreditoriams pranešti raštu prieš 7 dienas, o įmonės savininką Z. B. (kuris bankroto byloje nėra kreditorius) informuoti įdedant skelbimą laikraštyje „Lietuvos žinios". Informuoti įmonės savininką Z. B. įdedant skelbimą laikraštyje „Lietuvos žinios", iššaukė ta aplinkybė, kad bankroto proceso metu pasitaikė dažnas atvejis, kada Z. B. tvirtino negavęs administratoriaus pranešimų, todėl kaip įrodymas, kad įmonės savininkui pranešta, buvo pasirinktas skelbimas laikraštyje. Be to, ĮBĮ įtvirtinta nuomonė, kad įmonės savininkas gali dalyvauti kreditorių susirinkimuose, bet niekur įstatyme nenurodyta, kaip turi būti informuojamas, tai yra kreditorių susirinkimo kompetencija, o kadangi pats Z. B. ieškinyje nurodo, kad aktyviai dalyvauja bankroto procese, visiškai nesuprantamas jo teiginys, kad nustatyta informavimo tvarka užkerta jam galimybę dalyvauti bankroto procese, ginti savo teises ir teisėtus interesus, ypač įvertinant tai, jog šiuo atveju kreditorių susirinkime sprendžiami klausimai susiję su atsakovo asmeninio turto kaina ir pardavimu. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, kad susirinkime nustatyta tvarka savininką informuoti skelbimu laikraštyje, Z. B. buvo ir bus siunčiami laiškai jo gyvenamosios vietos adresu, tokiu būdu jis ir dalyvavo kreditorių susirinkime, kurio nutarimus skundžia. Atstovė nurodo jog teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos, negali formaliai taikyti 24 mėnesių termino. Teismas turi atsižvelgti, ar likvidavimo procedūros metu buvo atlikti ĮBĮ numatyti veiksmai ar išnaudotos galimybės kuo geriau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Šiuo atveju administratorius dar neturėjo galimybės (jo ir teismo veiksmai buvo nuolat skundžiami) patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų parduodant savininko turtą. Bankroto proceso tikslas yra pirmiausia tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, o jei tokio nėra, iš įmonės savininko turto. Kadangi įmonė turto neturi, todėl išieškojimas nukreipiamas į įmonės savininko turtą. Kreditorių susirinkimui 2009-08-06 priimant nutarimą dėl Z. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais pradinę pardavimo bei kainos nustatymo 450000,00 Lt vietoje iki to buvusios 860000,00 Lt buvo atsižvelgta į pakitusias ekonomines sąlygas Respublikoje. Teigia, jog kainos pagrįstumą patvirtina UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-07-15 atliktas turto įvertinimas, kurio metu nustatyta, kad šio turto rinkos vertė jo įvertinimo dieną t.y. 2009-07-15 buvo 450000,00 Lt. Nurodo, kad ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kaip tik kreditorių susirinkimas tvirtina įmonės turto pardavimo kainą. Atstovė pažymi, kad Z. B. teiginiai gana prieštaringi, kadangi iš vienos pusės jis reikalauja padidinti turto vertintojo nustatytą kainą, iš kitos pusės jis aiškina kaip turi būti nurašytas neparduotas bevertis nekilnojamasis turtas. Administratoriaus atstovė nurodo jog 2009-08-06 kreditorių susirinkime dalyvavę Z. B. ir jo atstovas advokatas T. K. teigė ir toliau skųsiantys visus jiems nepalankius kreditorių susirinkimų nutarimus. Teigia jog prieš tai skundė visus, net neskundžiamus administratoriaus ir teismo veiksmus, tuo sąmoningai vilkindamas bankroto bylos nagrinėjimą ir tikėdamasis, kad pavyks išsaugoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pritaria kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų nuomonei jog Z. B. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir prašo jam taikyti įstatymų numatytas sankcijas.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys AB Turto bankas ir „Swedbank“ AB prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes bankrutavusios įmonės turtą, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, jos pardavimo tvarką ir sąlygas, o nesant įmonės turtui, jos savininkui priklausančio turto pardavimo klausimus taip pat sprendžia kreditoriai susirinkime, kurio nutarimai yra privalomi šios įmonės administratoriui. Nurodo, jog nurašomas ar savivaldybei gali būti perduodamas tik toks turtas, kuris neturi rinkos vertės, o šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas 2005-09-20 nutartimi iškėlė Z. B. įmonei „Saulė“ bankroto bylą.
Iš bankrutavusios Z. B. įmonės „Saulė“ 2009-08-06 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad įmonės kreditoriai priėmė nutarimus dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos bei dėl šios įmonės savininkui Z. B. priklausančio nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), ir garažo – patalpos su rūsiu (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytinėse bei pradinių kainų nustatymo (b.l. 9-10).
Z. B. teigia, kad Z. B. individualios įmonės „Saulė" kreditoriai neturėjo teisės priimti jokių sprendimų susijusių su bankrutavusia Z. B. įmone „Saulė", nes baigėsi įstatymų nustatytas terminas, per kurį turėjo būti užbaigtos visos bankroto procedūros. Šis Z. B. teiginys yra nepagrįstas, nes minėtoje bankroto byloje Nr. B2-95-368/2009 įstatymų nustatyta tvarka likvidavimo procedūros nėra baigtos, taip pat nėra priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2007-09-13 nutartyje nurodė, jog teismas negali formaliai taikyti 24 mėnesių termino ir pažymėjo, kad teismas turi atsižvelgti ar likvidavimo procedūros metu buvo atlikti ĮBĮ 31 straipsnyje numatyti veiksmai ar išnaudotos galimybės kuo geriau patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (civ. b. Nr.2A-476/2007). Šioje byloje yra neparduoto įmonės savininko Z. B. turto, kurį pardavus gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl teiginiai apie bankroto procedūrų pabaigą neturi teisinio pagrindo.
Z. B. nepagrįstai teigia, kad Z. B. individualios įmonės „Saulė" 2009-08-06 kreditorių susirinkimas netinkamai nustatė jam priklausančio gyvenamojo namo su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) vertę bei iškreiptai aiškina faktines bylos aplinkybes. Z. B. nepagrįstai teigia, kad priimant nutarimą dėl pradinės 450000,00 Lt jam priklausančio namo pardavimo varžytinėse kainos nustatymo buvo remiamasi 2007-07-15 t.y. pasenusiu, daugiau kaip dviejų metų senumo turto vertinimu. Paties ieškovo prie skundo pateikiame 2009-08-06 kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad nuo 2007-10-12 pasikeitus ekonominei padėčiai Lietuvoje buvo patikslinta ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ir UAB „Matininkai" 2009-07-15 (dėl rašymo apsirikimo nurodyti 2007 m.) iš naujo nustatė rinkos kainą. UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009-07-15 preliminari išvada dėl turto vertės patvirtina, kad minėto namo su kiemo statiniais rinkos vertė yra 450000,00 Lt (b.l. 37-38). Taigi, kreditorių susirinkimas nustatydamas iš varžytinių parduodamą Z. B. priklausantį turtą vadovavosi ne 2 metų senumo turto vertinimu kaip tai klaidindamas byloje dalyvaujančius asmenis aiškina Z. B. (pats su advokatu dalyvavęs minėtame kreditorių susirinkime), bet rėmėsi nurodyta 2009-07-15 UAB Korporacijos „Matininkai“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pats Z. B. kitokių įrodymų apie minėto turto vertę nei kreditorių susirinkimui nei teismui nepateikė, nors ieškinyje nurodo, kad įsipareigoja nedelsiant teismui pateikti naują turto vertinimą (b.l. 3). Teismas taip pat pažymi, kad 1997-10-01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1074 patvirtintų bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimo viešose varžytinėse nuostatų 9 p. nustato, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Kadangi bankrutavusios Z. B. individualios įmonės „Saulė" kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti pradinę nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse kainą, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, o Z. B. reikalavimas ji panaikinti – visiškai nepagrįstas.
Z. B. nepagrįstai nurodo, kad Z. B. individualios įmonės „Saulė" administratorius neturi teisės perimti ir parduoti jam priklausančio turto, nes 2007-12-07 pasibaigė įmonės likvidavimo terminas ir minėtas nekilnojamasis turtas turėjo būti nurašytas ir per 30 dienų po jo nurašymo dienos neatlygintinai perduotas savivaldybei, kurios teritorijoje šis turtas yra.
Kadangi Z. B. individuali įmonė „Saulė" yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, tai Z. B. individuali įmonės „Saulė" administratorius privalo perimti taip pat ir visą Z. B. nuosavybės teise turimą turtą, įskaitant ir turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi Z. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas „Swedbank", AB, tai, atsižvelgiant į tai, kad Z. B. individuali įmonė „Saulė" yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, „Swedbank", AB įkeistas nekilnojamasis turtas turi būti pardavinėjamas ne antstolių, o Z. B. individualios įmonės „Saulė" administratoriaus (ĮBĮ 33 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR įmonių bankroto įstatymo 33 str. nustato, kad nurašomas ar savivaldybei perduodamas gali būti tik tas turtas, kuris neturi rinkos vertės. Kadangi „Swedbank", AB įkeistas turtas yra vertingas, kaip matyti iš Z. B. ieškinio net kilo ginčas dėl jo rinkos vertės, Z. B. reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta parduoti įkeistą turtą turi būti atmestas.
Taip pat yra nepagrįsti ir Z. B. argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatomas informavimas apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, pripažinimo negaliojančiu. LR Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditoriai ar bankrutuojančių įmonių savininkai (Z. B. nėra šios įmonės kreditorius) būtų privalomai informuojami apie vyksiančius kreditorių susirinkimus ir kad jie privalo juose dalyvauti. Z. B. individualios įmonės „Saulė" kreditoriai nusprendę informaciją apie įvyksiančius kreditorių susirinkimus talpinti spaudoje ne siekdami apriboti Z. B. teises, o priešingai, siekdami kuo plačiau pranešti informaciją, kad Z. B., kuriam problematika (kaip tai teigia įmonės bankroto administratorius) įteikti kokius nors pranešimus, sužinotų apie įvyksiančius kreditorių susirinkimus. Kaip įmonės kreditorius ar savininkas turi būti informuojamas apie kreditorių susirinkimus nustato kreditorių susirinkimas vadovaudamasis ĮBĮ 23 str. Teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvados jog šios įmonės kreditorių susirinkimas nustatė netinkamą, diskriminacinę Z. B. atžvilgiu apie šaukiamus kreditorių susirinkimus informavimo tvarką įdedant skelbimą laikraštyje „Lietuvos žinios“, nes tai yra tik papildoma informacija ir administratorius tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 21) tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog Z. B. ir toliau bus siunčiami laiškai jo gyvenamosios vietos adresu, taip jį informuojant apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir kitas bankroto procedūras.
Iš esmės analogiškais pagrindais šios įmonės 2007-09-21 kreditorių susirinkimo nutarimus parduoti bankrutuojančios įmonės savininkui priklausantį turtą Z. B. ginčijo ankstesniu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-142-44/2008, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2008-12-04 sprendimu jo ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su byloje dalyvaujančių asmenų tvirtinimais jog teikdamas tokio pobūdžio ieškinius Z. B. siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į jam nuosavybės teise priklausantį turtą tenkinant kreditorių reikalavimus.
Z. B. ieškinyje išsamiai nedetalizuoja kuo yra ydingas 2009-08-06 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl garažo – rūsio patalpos (duomenys neskelbtini) varžytinių skelbimo ir pradinės kainos nustatymo, todėl teismas apsiriboja aukščiau išdėstytais argumentais dėl Z. B. priklausančio turto pardavimo bei bankroto procedūrų.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas darbo išvadą, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.
Byloje nėra pakankamai duomenų jog Z. B. nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl šioje byloje CPK 95 str. nustatytos sankcijos jam netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.