Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2021-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-350-944/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
II-350-944/2021
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00085-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Barškietytė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-350-944/2021Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00085-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 30 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10979-2021 (ROIK:21149569721).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021-11-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-10979-2021 M. J. nubaustas 170 Eur bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėn. Nurodyta, kad vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Tokiais veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos AVPK 2021-11-23 nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Klaipėdos AVPK 2021-11-23 nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams ir paskirti kuo trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Nurodė, kad nors pareiškėjas ir lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje (sankryžoje), pati vieta, kurioje jis atliko lenkimo manevrą, pasižymi tuo, kad kelias yra tiesus, be įkalnių/nuokalnių, visiškai lygus, be jokių posūkių. Be to, ir eismas toje vietoje nebuvo intensyvus. Pažymėtina ir tai, kad kelių sankirta (sankryža) nors ir yra tokia Kelių teismo taisyklių prasme, vis tik šalutinis kelias buvo neasfaltuotos dangos, daugiau lauko kelias, kuriu transporto priemonės važiuoja retai, eismas šiame šalutiniame kelyje vyksta labai neintensyviai. Paaiškino, kad keliu Šiauliai–Palanga pareiškėjas važiuoja kiekvieną darbo dieną, kadangi dirba Naujojoje Akmenėje (Ramučių kaime), t. y. šis kelias yra labai gerai pažįstamas. Visos šios aplinkybės leido pareiškėjui įvertinti, kad atliekamu lenkimo manevru pavojaus jis niekam nekelia, kadangi šalutiniuose keliuose transporto priemonių paprasčiausiai nebuvo, o lenkiama transporto priemonė posūkio signalo nerodė. Tai reiškia, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą nors ir padarė, tačiau jis yra daugiau formalus, nei išties kėlęs grėsmę ir pavojų kitiems eismo dalyviams. Nurodė, kad pareiškėjas nėra linkęs daryti administracinių nusižengimų, kurių padarymas užtraukia teisės vairuoti atėmimą. Nors šiuo atveju toks administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jis padarytas dėl streso ir susijaudinimo, kadangi tuo metu jis vyko iš darbovietės į namus, kelionė buvo neplanuota, iš darbovietės važiavo anksčiau nei įprasta, kadangi iš savo sūnaus ugdymo įstaigos gavo pranešimą, kad sūnus pateko į incidentą, konfliktą su kitų ugdymo įstaigos mokiniu, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Dėl tokios priežasties grįžtant iš darbovietės, pareiškėjas nebuvo visiškai susikoncentravęs į vairavimą, tiesiog pamiršo draudimą lenkti sankryžoje, vis tik atlikdamas skundžiame nutarime nurodytą lenkimo manevrą, kaip ir kiekvieną kitą kartą lenkdamas transporto priemones asmuo vertino, ar toks manevras yra saugus, ar niekam nėra keliamas pavojus. Kitaip tariant, šis administracinis nusižengimas nors ir padarytas, tačiau daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios pažeisti ir nesilaikyti KET nuostatų. Asmuo yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 1996 metais Kėdainių dailės mokykloje baigė tekstilės kursą, už įdomiai atliktą diplominį darbą gavo padėką; 2013 metais Kauno technologijos universitete įgijo elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacini laipsnį; nuo 2019 metų gegužės mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos vadovo pareigose. Pareiškėjas yra sudaręs nuo 2009 metų iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje auginami 2011 ir 2013 metais gimę du sūnūs. Šie duomenys atspindi pareiškėjo asmenybės teigiamus piliečio bruožus: pastarasis įgijo išsilavinimą ir dirba, kad gautų legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaikų išlaikymui), gyvena vedybinį gyvenimą. Be to, jis jau yra sumokėjęs jam paskirtą 170 Eur baudą, yra išklausęs papildomo vairuotojų mokymo kursą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Darbovietėje vertinamas tik pozityviai, ką patvirtina išimtinai teigiama charakteristika. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 64 straipsnio 6 dalį. Pažymi, kad šis pažeidimas yra visiškai atsitiktinis, jis nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, nors yra registruoti keli pažeidimai, jie yra gana smulkūs, o teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta. Pažymi, kad didelę laiko dalį asmuo praleidžia kelyje ir iš esmės KET pažeidimų nepadaro. Nurodė, kad asmens vairavimo stažas daugiau nei 21 metai, todėl turėjo pakankamą patirtį atlikdamas manevrą, t. y. kad nesukels pavojaus. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga, kad išlaikytų turimą darbo vietą. Tiek darbo sutartis, tiek darbdavio charakteristika atspindi, kad pareiškėjo faktinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo asmens gyvenamosios vietos iki faktinės darbo vietos yra apytiksliai 140 km. Neturint teisės vairuoti transporto priemonių, pareiškėjas negalės nuvykti į darbovietę, taip pat grįžti iš jos, kadangi tam nebus jokios galimybės. Viešasis transportas šalyje nėra išvystytas tiek, kad kiekvieną dieną asmuo galėtų nuvykti į darbovietę ir grįžti iš jos tokį atstumą. Kitaip tariant, teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams prilygs tam, kad asmuo praras turimą darbo vietą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo pajamos iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelės pajamos, todėl darbo vietos netekimas tuo pačiu reikš ir vienintelio pajamų šaltinio netekimą, kuris reikalingas ne tik šeimos išlaikymui, bet finansinių įsipareigojimų vykdymui pagal kredito sutartį. Neturint galimybės vykdyti šių įsipareigojimų, gresia šios sutarties esminis pažeidimas, kuris gali lemti ir sutarties nutraukimą, ir priverstinį turto realizavimą. Pasisakant dėl darbo vietos praradimo pažymėtina, kad pareiškėjo šeima turi tik vieną transporto priemonę ir ja naudojasi pareiškėjo sutuoktinė. Pats pareiškėjas naudojasi darbovietės automobiliu. Netekus teisės vairuoti transporto priemonių, šis automobilis asmeniui nepriklausytų, todėl visa šeima liktų tik su viena transporto priemonė. Šiuo aspektu atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjo šeimos transporto priemonė yra apgadinta dėl susidūrimo su kita transporto priemone, vyksta ginčas kuris vairuotojas dėl to yra kaltas, todėl pareiškėjo šeimos transporto priemonė yra netvarkoma ir dėl to nevažiuojanti. Dėl nurodytų aplinkybių asmeniui netekus darbo esamoje darboviete ir tuo pačiu jos suteiktos transporto priemonės, pareiškėjo šeima iš esmės netektų vienintelės transporto priemonės, kuria visa asmens šeima naudojasi kaip susisiekimo priemone. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tik dėl nuvykimo į darbovietę, grįžimo iš jos į namus, tačiau ir dėl bendrų susisiekimo poreikių, tarp kurių ir pasirūpinimas vaikais, jų nuvežimas į ugdymo įstaigas, užklasines veiklas. Nurodė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaisius administracinio poveikio priemonės arba jos taikymo terminą sumažinus iki mėnesio. Teismo posėdžio metu prašė sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą iki vieno mėnesio.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad padarytas KET Nr. 110 punkto pažeidimas , tai pavojų pačiam ir kitiems eismo dalyviams keliantis manevras, galintis sukelti skaudžias pasekmes eismo įvykio metu.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

Teismas nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje, inter alia, numatyta, jog lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 5 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2021-11-23 nutarimu pripažino M. J. kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam minimalią baudą – 170 Eur – ir minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui – trims mėnesiams – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Asmuo parašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti šį terminą iki vieno mėnesio.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. padarė šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – lenkė draudžiamoje vietoje – sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Teismas nurodo, kad institucija priimdama skundžiamą nutarimą įvertino tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tokios aplinkybės laikytinos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad asmuo yra teigiamai charakterizuojamas darbe ir kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, tiek šeimos poreikiams. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą taikyti minimalią baudą bei minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

Teismo vertinimu reikšminga ta aplinkybė, kad nors pareiškėjas nurodė, kad nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, tačiau susipažinus su byloje esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad be šio nusižengimo, M. J. 2020-10-30 buvo surašytas protokolas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį dėl greičio viršijimo, t. y. esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, asmuo važiavo 82 km/h ir leistiną greitį viršijo 32 km/h; 2019-11-22 buvo surašytas protokolas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalies; 2018-12-05 buvo surašytas protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kad vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti taip, kad atstumas tarp sustojusio automobilio ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo juostos buvo 1,8 m, t. y. mažiau nei 3 m; 2018-04-28 buvo surašytas protokolas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį dėl greičio viršijimo, t. y. esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, asmuo važiavo 74 km/h ir leistiną greitį viršijo 21 km/h.

Tokio pobūdžio duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad asmuo ne kartą baustas dėl KET taisyklių pažeidimo, o tokie duomenys sudaro pagrindą charakterizuoti asmenys, kaip kartas nuo karto pažeidžiantį Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o padarytas pažeidimas nelaikytinas atsitiktiniu ar mažareikšmiu.

M. J. skunde nurodoma aplinkybė, kad prašydamas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones nuo trijų iki vieno mėnesio jis siekia užtikrinti ne tik savo, o ir šeimos interesus nesudaro pagrindo administracinio poveikio priemonės švelninimui už padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, kai jis lenkė automobilį draudžiamoje vietoje. Kaip matyti iš policijos pareigūnų byloje pateikto vaizdo įrašo, M. J. lenkė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, esant kelio ženklinimui „Šalutinis kelias iš kairės“, kai jam kelias buvo žinomas, jis kasdien važiuoja šiuo keliu, todėl prieš atlikdamas manevrą žinojo, kad yra sankryža su šalutiniu keliu, ši aplinkybė nebuvo jam netikėta. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis skubėjo ir buvo susijaudinęs dėl sūnaus, nesudaro pagrindo pažeisti KET reikalavimus, nes asmuo turi įvertinti ar jo savijauta leidžia jam apskritai vairuoti saugiai. Be to, šį pavojingą lenkimo manevrą jis atliko važiuodamas darbo dieną, apie 17 val. Nors asmuo nurodė, kad eismas nebuvo intensyvus, tačiau policijos vaizdo įraše, kuris trunka apie penkias minutes matyti, kad per tą laikotarpį pravažiuoja daugiau kaip trisdešimt transporto priemonių į abi puses. Be to, pastebėtina, kad buvo jau tamsus paros metas, be to eismo sąlygas sunkino dulksna/lietus. Teismas nurodo, kad būtent meteorologinės sąlygos prastino tiek matomumą, atitinkamai kėlė didesnę grėsmę eismo saugumui.

Teismo vertinimu, asmuo, būdamas suinteresuotas turėti teisę vairuoti, turi pats būti drausmingas ir ypač atidus vairuotojas ir nedaryti šiurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai, teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo, negali būti laikomi išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas/administracinio poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Šios aplinkybės negali būti iškeliamos aukščiau visuomenės intereso ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu asmuo žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip pats nurodo, tiek dėl darbo), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl pažeidėjo dėl administracinio nusižengimo patiriami nepatogumai, susiję su būtinybe vairuoti, yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas, nelaikytinas asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje, kuri už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma administracinio poveikio priemonė, skyrimas žymiai trumpesniam terminui, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog institucijos M. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Lenkdamas draudžiamoje vietoje asmuo elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, skiriant M. J. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui, nei numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t. t. vienam mėnesiui, kaip to prašoma skunde, nes tokia administracinio poveikio priemonė už padarytą šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma.

Teismo vertinimu, paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašo apeliantas, neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-11-23 nutarimą nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė