- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-9722-1030/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06152-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“, I. J., R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė „Turto bankas“, I. J. ir R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. P. kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio A. P. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad būdamas 46 metų amžiaus (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. P., kurio deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1992 m. lapkričio 27 d. iki pat mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini). A. P. mirus atsirado palikimas ½ dalis santuokoje 1992 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgyto 34.31 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ iš nuosavybės teise registruotos 21/100 dalies medinio pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita ½ palikimo masę sudarančio turto dalis po sutuoktinio A. P. mirties priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, nes turtas buvo įgytas santuokoje, todėl sutuoktiniai jį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios. Po A. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikėjo A. P. sutuoktinė, pareiškėja E. P. ir toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausiusiame bute, kuriame visuomet nuo pat įsigijimo, bei pakartotinai nuo 2018 m. spalio 25 d. iki šios dienos yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo notarą, nes buto pirkimo – pardavimo sutartį su savo giminaičiu B. V. 1992 m. lapkričio 27 d. ji sudarė asmeniškai, viešajame registre turtas įregistruotas tik pareiškėjos vardu, todėl dėl teisinio neišprusimo manė, kad kreiptis į notarą dėl buto dalies paveldėjimo nėra tikslinga.
Pareiškėja priėmė po sutuoktinio A. P. mirties atsiradusį palikimą pradėjus turtą, ½ dalį buto, ir dalį medinio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti trijų mėnesių bėgyje po palikėjo mirties, kadangi pareiškėja šiame bute gyveno visą laiką nuo jo įsigijimo 1992 m., gyvena ir šiuo metu; butas yra dviejų kambarių, todėl po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau naudojosi miegamuoju, patalpa plane pažymėta 1-3, o patalpa plane pažymėta 1-2 visada buvo naudojama kaip svetainė; pareiškėja nuo 1992 m. visada asmeniškai mokėjo buto komunalinius mokesčius, remontavo ir gerino buto būklę; pareiškėja butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), visiškai valdo ir pilnai naudojasi juo, prižiūri, tvarko, moka mokesčius – apmoka sąskaitas namo administratoriui už priežiūrą, apmoka sąskaitas už vandenį, už šildymą, už elektrą. Be to 2019 m. birželio 5 d. pareiškėja sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartį, pagal kurią iš Lietuvos Respublikos savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo 156/1081 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą A. P. palikimo perėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų apie faktinį E. P. paveldimo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie palikimo perėjimą valstybei, prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotiems asmenims I. J. ir R. P. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. P. (I t., el. b. l. 10). (duomenys neskelbtini) A. P. mirė (I t., el. b. l. 8). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad E. P. vardu nuo 1992 m. gruodžio 3 d. 1992 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10520 pagrindu yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 21/100 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t. el. b. l. 16-19).
Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.
1969 m. liepos 16 d. priimto Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (1 dalis); turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (3 dalis). Šio kodekso 23 straipsnio 1 dalis numato, kad, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.
Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis). 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo buto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 21/100 dalis pastato – daržinės, adresu (duomenys neskelbtini), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir konstatuotina, kad po A. P. mirties atsirado palikimas ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ nuo 21/100 dalies pastato – daržinės, adresu (duomenys neskelbtini).
2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. liepos 7 d. priimto Civilinio kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nuostatos (toliau – 1964 m. CK).
Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Šio kodekso 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. 1964 m. CK 587 straipsnyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po A. P. mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą (I t., el. b. l. 27-35; 40-49). 2019 m. birželio 5 d. pareiškėja sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartį, pagal kurią iš Lietuvos Respublikos savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo 156/1081 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 20-21). Iš pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. P. mirties tik pareiškėja 2019 m. liepos 18 d. yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kitų A. P. palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (I t., el. b. l.12-13). Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra pareiškėjos sesuo; bute esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja gyvena seniai; pareiškėja į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad reikia kreiptis; po savo sutuoktinio A. P. mirties pareiškėja įsivedė į butą dujas, nes anksčiau butas buvo šildomas krosnimi, pasikeitė langus, susidėjo šildomas grindis; kol pareiškėja buvo išvykusi pas dukras į užsienį butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi liudytoja, paimdavo mokesčių lapelius bei mokėdavo mokesčius; niekas kitas butu nėra rūpinesis; A. P. vaikų nėra niekada mačiusiu, su jais nėra bendravusi. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja vienintelė priėmė A. P. palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ nuo 21/100 dalies pastato – daržinės, adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.
Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi pareiškėja priėmė visą A. P. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. P. po savo sutuoktinio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.