Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-27 · Byla Nr. ATP-68-116/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
ATP-68-116/2014
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00513-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-68-116/2014Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00513-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 4 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir S. K. paskirta galutinė nuobauda – 4 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio (2,88 promilių), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovinčią transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. L., ir ją apgadino. Šiais veiksmais S. K. būdamas neblaivus pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė žalą svetimai transporto priemonei, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Be to, S. K. nubaustas už tai, kad po eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešdamas apie įvykį policijai ir taip pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą kaip neteisėtą, neteisingą, paviršutinišką, neatitinkantį įstatymų reikalavimų ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde apeliantas pažymi, kad traukiamo atsakomybėn asmens kaltė nustatoma ne tik įrodymais, surinktais nagrinėjant bylą, bet ir remiantis administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotais duomenimis. Nurodo, kad 2013 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK patrulis surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog su protokole nurodytu kaltinimu jis (S. K.) nesupažindintas – nėra jo parašo, o kitame šio dokumento lape jis pasirašė, kad žino kada teisme bus nagrinėjama jam iškelta administracinė byla. Teigia, kad su ATPK 272 straipsnyje nurodytomis teisėmis jis supažindintas nebuvo, kad nuo to momento gali turėti advokatą, nežinojo. Tai, kad jam būtų buvusios išaiškintos jo teisės, nenurodyta ir policijos patrulio tarnybiniame pranešime (5 b. l.).

S. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2013 m. spalio 23 d. 15 val. 20 min. jis buvo sulaikytas policijoje būdamas neblaivus – nustatytas 2,88 promilių girtumas, o išleistas buvo 2013 m. spalio 15 d. (turėtų būti 23 d.) 22 val., t. y. praėjus apie 7 val. nuo jo sulaikymo, taigi, tuo metu dar jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, be to, buvo strese, todėl buvo neadekvatus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, su administracinio teisės pažeidimo byla jis susipažino ir liudytojų paaiškinimus, surašytus policijoje, bei kitus dokumentus pamatė tik baigus šią bylą nagrinėti, kai jau buvo priimtas nutarimas ir apeliacinio skundo surašymui reikėjo bylos dokumentų kopijų.

Nors pradedant bylą nagrinėti teisme, teismas jam išaiškino jo teises, tačiau, S. K. teigimu, jis jų negirdėjo, nes buvo labai susijaudinęs, blogai orientavosi esančioje situacijoje ir nesuprato, kad teismui gali pateikti prašymus skirti eismo įvykio ekspertizę, kurią atlikus būtų nustatyta, ar tikrai policijos rasti sugadinimai ant jo automobilio atitinka nukentėjusiojo automobilio sugadinimus, iškviesti ir apklausti kaip liudytojus jo nurodytus asmenis, kurie jo prašymu į teismo posėdį nevyko. Taigi, pasak apelianto, jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių į gynybą. Kadangi nebuvo išklausyti gynybos prašymai, buvo remiamasi tik kaltinimo nurodytais duomenimis, todėl buvo priimtas neteisėtas nutarimas. Tąkart jis, pirmą kartą būdamas teisme, nežinodamas teismo posėdžio eigos ir savo galimybių, nesuprasdamas, kaip reikia teisingai gintis nuo pareikšto kaltinimo, negalėjo teismui įrodyti tų aplinkybių, apie kurias jis kalbėjo ir davė nuoširdžius parodymus. Apelianto teigimu, teismas, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad jis (S. K.) pats nesugeba ginti savo teisėtų interesų, nepasiūlė jam naudotis teisine advokato pagalba, t. y. pasielgė šališkai. Be to, taip buvo pažeistas rungtyniškumo principas.

Šalies argumentai

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis buvo įpareigotas į teismo posėdį atsivesti jo prašomus apklausti liudytojus, t. y. pardavėją, pas kurią pirko alkoholinius gėrimus bei asmenį, pas kurį buvo nuvažiavęs tvarkyti automobilio ratų. Teigia, kad minėti asmenys su juo į teismo posėdį vykti atsisakė ir mano, kad šiuos asmenis į posėdį turėjo kviesti pats teismas. Be to, pasak S. K., teismas nepagrįstai nesiaiškino liudytojų T. G. ir V. G. santykių su jo sūnumi, dirbančiu (duomenys neskelbtini) rajono PK Kelių policijoje.

S. K. įsitikinimu, iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad jo ir nukentėjusiojo automobilių sugadinimai, jų išsidėstymo lokalizacija neatitinka, neaiškus jų padarymo mechanizmas. Nors jis neneigė galėjęs nulenkti kito automobilio veidrodėlį, mano, kad ši aplinkybė nepatvirtina, jog jis tikrai tai padarė. Taigi, pasak apelianto, turėjo būti aiškinamasi, kad tai tikrai padarė jis (S. K.) važiuodamas savo automobiliu su abiem nuleistomis kairės pusės padangomis. Be to, S. K. teigimu, nepagrįstai nebuvo aiškinamasi, kokie santykiai sieja nukentėjusįjį ir liudytojus, taip pat neaišku, kodėl T. G. ir V. G. važiuodami jo (S. K.) vairuojamam automobiliui iš paskos per visą miestą ir matydami, kad jis važinėja po visą važiuojamąją kelio dalį, daužydamasis į visus šalikelių bortelius, iš karto neskambino policijai, o paskambino tik jam (S. K.) išvažiavus iš miesto centro.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis galėjo nepastebėti kliudęs kitą automobilį todėl, kad jo automobilis, važiuodamas keliu dviem nuleistomis padangomis kėlė didžiulį triukšmą, be to, tai važiavimą darė nestabilų. Teigia, kad tuo atveju, jei būtų pastebėjęs, jog kliudė kitą automobilį, jis tikrai būtų sustojęs. Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu iš nuotraukų niekaip negalima spręsti apie kokius nors sugadinimus, jų stiprumą, dydį ir pobūdį, jos yra visiškai neinformatyvios ir tai duoda pagrindą manyti, kad jeigu sugadinimas buvo, jis galėjo būti menkas ir dėl to nejuntamas bei nepastebimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į S. K. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. K. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, - užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. K. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.

Kaip matyti iš liudytojo T. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis kartu su V. G. ties (duomenys neskelbtini) namu išgirdę neįprastu garsu atvažiuojantį automobilį, atsisukę pamatė automobilį tuščiomis abejomis kairės pusės padangomis. Pavažiavęs automobilis sustojo už (duomenys neskelbtini) namo, kur yra „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centras, po to pradėjo vėl važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link „(duomenys neskelbtini)“. Sankryžoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilio vairuotojas pasuko į kairę ir iki gatvės galo važiavo atsitrenkdamas į bordiūrus. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę, pasuko į kairę, išvažiavęs į pagrindinį kelią ties kultūros namais, (duomenys neskelbtini) gatvėje kliudė automobilį „Audi 80“ ir nuvažiavo toliau. Nors prie šviesoforo užsidegė raudona šviesa, „Audi“ automobilio vairuotojas nuvažiavo, pervažiavęs sankryžą, jis nuvažiavo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir ties knygynu pasuko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sankryžoje pasuko į dešinę ir sustojo prie parduotuvės. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai, o jie nuvažiavo. Jie paskui minėtą „Audi“ automobilį važiavo V. G. vairuojamu automobiliu. Kadangi automobilis „vingiavo“ po visą kelią, jis (T. G.) iš to sprendė, kad automobilio vairuotojas galėjo būti neblaivus. Matė, kaip ties kultūros namais automobilis kliudė kitą šalikelėje stovėjusį automobilį ir dėl to minėtam automobiliui užsilenkė veidrodėlis, o ant kairės pusės (vairuotojo) šono liko tamsios žymės. Žymės liko aukščiau ant durelių buvusios plastmasės. Kai automobilio „Audi“ vairuotojas sustojo prie parduotuvės, jie (T. G. ir V. G.) savo automobiliu jį aplenkė ir sustojo priekyje šio automobilio. Tai buvo automobilis „Audi A6“. Vairuotojas nuo automobilio niekur, įskaitant ir parduotuvę, nuėjęs nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams jie pasakė, kad tai tas pats vairuotojas, kuris kliudė kitą automobilį ties kultūros namais. Tąkart jo kolega vairavo automobilį, o jis (T. G.) skambino į bendrosios pagalbos centrą ir buvo sujungtas su (duomenys neskelbtini) policija (43-44 b. l.). Netikėti minėto liudytojo parodymais nėra pagrindo – parodymus jis davė būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, be to, T. G. nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (S. K.), taip pat ir nukentėjusiojo nepažįsta, nėra nė vieno jų giminaitis.

Iš liudytojo V. G. parodymų, duotų teismo posėdyje matyti, kad jis nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir liudytojas T. G. Jis taip pat patvirtino matęs važiuojantį automobilį „Audi A6“, prakirstomis kairės pusės padangomis, matė, kaip minėto automobilio vairuotojas, važiuodamas V. D. gatve, kliudė prie kultūros namų stovėjusį automobilį „Audi“, perbraukė šio automobilio dureles, kliudė veidrodėlį ir nuvažiavo toliau. Ant automobilio durelių ir sparno liko juodos žymės, buvo atlenktas automobilio veidrodėlis. Tai pamatę jie su kolega (T. G.) nutarė kviesti policiją, nes pagalvojo, kad vairuotojas neblaivus ar jam kažkas negerai. Iki sujungimo su policija jie dar apie penkias minutes važiavo automobiliui „Audi A6“ iš paskos ir matė, kaip šis automobilis „vingiavo“ po visą kelią. Sankryžą automobilis pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas V. G. taip pat nurodė, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojas išlipęs iš automobilio iki policijos pareigūnų atvažiavimo nebuvo ir į parduotuvę nėjo. V. G. parodžius byloje esančias fotonuotraukas (19, 20 b. l.), pastarasis patvirtino, kad tai tas pats automobilis, kurį kliudė automobilio „Audi“ vairuotojas (44-45 b. l.).

Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo V. L. parodymai, iš kurių matyti, kad jis, sužinojęs, jog yra apgadintas jo automobilis „Audi 80“, stovėjęs kelkraštyje prie kultūros namų, atėjęs jo apžiūrėti pamatė nulenktą veidrodėlį, kurio stiklas buvo sudaužytas, virš automobilio durelių juostos buvo nubrėžta. Iki įvykio šių apgadinimų nebuvo (43 b. l.).

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad buvo gautas pranešimas, jog gatve važiuoja automobilis tuščiomis padangomis. Šį automobilį jie rado (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie jo buvo S. K.. Kitas automobilis stovėjo šalia, ten buvę du asmenys paaiškino, kad automobilio vairuotojas pavojingai manevravo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Po to jie šiuos asmenis susirado ir iš jų paėmė paaiškinimus, paskui nuvažiavo apžiūrėti apgadintą automobilį. Matė, kad buvo apgadintos šio automobilio kairės pusės priekinės ir galinės durelės bei galinio vaizdo veidrodėlis. Peržiūrėjęs byloje esančias fotonuotraukas (19, 20 b. l.) liudytojas paaiškino, kad buvo įbrėžimas virš juodos juostos ir buvo sugadintas automobilio veidrodėlis (45-46 b. l.). M. R. 2013 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo rastas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo S. K.. Prie minėto automobilio taip pat priėjo V. G. ir T. G., kurie paaiškino važiuodami paskui šį automobilį matę, kad jis važiuoja tuščiomis padangomis, „vinguriuoja“ po visą kelią, užvažiuoja ant šaligatvio bortelių, (duomenys neskelbtini) gatvėje kliudė stovintį kitą automobilį (kaip vėliau paaiškėjo „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su „Audi“ vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Pristačius vairuotoją į (duomenys neskelbtini) rajono PK, jam buvo nustatytas 2,88 promilių girtumas (4 b. l.).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad S. K. 2013 m. spalio 23 d. 15.22 val. buvo nustatytas sunkus – 2,88 promilių – girtumo laipsnis (6 b. l.).

Pats S. K. teismo posėdžio metu prisipažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat nurodė, jog galėjo liesti kito automobilio veidrodėlį ir sudaužyti jo stikliuką (42-43 b. l.).

Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuoti duomenys liudija, kad 2013 m. spalio 23 d. rasti šie automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai: apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinės durelės (9 b. l.), rasti šie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektai: apgadintas kairės pusės priekinis ratas, kairės pusės galinis ratas, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (10 b. l.).

2013 m. spalio 23 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kultūros namų stovinčiam automobiliui apgadinti: kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės galinės durelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (12 b. l.). Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose (19, 20 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. K. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), o ne vien apeliantą kaltinančius duomenis, kaip nurodyta skunde, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Kaip jau minėta, apeliantas skunde nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jis su protokole nurodytu kaltinimu ir ATPK 272 straipsnyje nurodytomis teisėmis nesupažindintas – nėra jo parašo, kitame šio dokumento lape jis pasirašė patvirtindamas tik tai, kad jam žinoma apie jam iškeltos administracinės bylos nagrinėjimo teisme laiką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą (2-3 b. l.) sutikti su minėtais S. K. argumentais neturi pagrindo. Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyti S. K. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, šiame protokole S. K. nurodė paaiškinimus duoti atsisakantis ir jame pasirašė. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vientisas dokumentas, nežiūrint to, kiek lapų jį sudaro, taigi, teigti kad asmuo, du kartus pasirašęs antrajame protokolo lape nebuvo supažindintas su kaltinimu ir jo teisėmis, nėra pagrindo. Minėtų apelianto teiginių nepatvirtina ir patrulio S. S., surašiusio minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas (5 b. l.). Kartu pažymima, kad jokie teisės norminiai aktai neatima asmeniui teisės turėti atstovą – advokatą, tokia teisė nebuvo apribota ir apeliantui. Tai, kad S. K. nesikreipė į advokatą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo, nepasinaudojo teise susipažinti su bylos medžiaga, yra jo paties pasirinkimas.

Bylos duomenys taip pat liudija, kad teismo posėdyje S. K. buvo tinkamai išaiškintos jo teisės – teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog „S. K. savo teises suprato“ (41 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo argumentas, kad jis teismo jam išaiškintų teisių negirdėjo, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolo akivaizdu ir tai, kad S. K. teismui nenurodė pageidaujantis samdytis advokatą, taipogi nepateikė teismui prašymo skirti byloje eismo įvykio ekspertizę (41, 48 b. l.). Be to, bylos duomenys rodo, kad teismas tenkino S. K. prašymą padaryti bylos nagrinėjime pertrauką, kad jis galėtų pasikviesti į kitą teismo posėdį jam reikalingus liudytojus (46 b. l.). Taigi, apelianto skundo teiginiai, kad jis tinkamai negalėjo įgyvendinti savo teisių į gynybą, teismas nepasiūlydamas jam naudotis teisine advokato pagalba, pasielgė šališkai, be to, buvo pažeistas rungtyniškumo principas negali būti pripažįstami teisingais.

Kaip jau minėta, netikėti liudytojų T. G. ir V. G. parodymais nėra pagrindo – jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, be to, tiek T. G., tiek V. G. nurodė, kad jie nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei nukentėjusiojo nepažįsta, nėra nė vieno iš jų giminaičiai. Duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat, kad būtų kokiais nors ryšiais susiję su apelianto sūnumi, nėra, taigi teismui nebuvo jokio pagrindo aiškintis liudytojų T. G. ir V. G. santykių su (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate dirbančiu S. K. sūnumi. Aplinkybė, kuriuo metu T. G. paskambino policijos pareigūnams, reikšmės sprendžiant apelianto kaltės klausimą neturi.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepakeistą, S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas