- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-507-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03788-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- J. I., M. J., A. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams J. I., M. J. ir A. J. dėl leidimo gauti statybą leidžiančius dokumentus, nesant bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. T. kreipėsi į teismą, prašydama leisti jai gauti statybą leidžiančius dokumentus atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją – priestatų al l/m ir a2Ip statybą bei pagalbinio ūkio pastato 13I/m ir lauko tualeto statybą, taip pat pertvarkyti pertvarą bendro naudojimo virtuvėje patalpų išdėstymo plane, esančiame namų valdos techninės apskaitos byloje, pažymėtoje indeksu 1-2.
Nurodė, kad jai ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (du šuliniai, tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė, atliekų duobė). Be išvardintų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, taip pat yra gyvenamojo namo priestatas a2Ip bei pagalbinio ūkio statiniai 4I1p, 8I1m, 10I1m, 11I1m, 12I1m, 13I1m, į kuriuos nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai yra žemės sklype, kuris ieškovei ir atsakovams taip pat priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. 1979 m. tarp tuometinių gyvenamojo namo bendraturčių buvo sudaryta patalpų, esančių šiame name, naudojimosi tvarka pagal jiems tenkančias namo dalis. Faktiškai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra trijų butų namas ir kiekvienas iš bendraturčių patenka į jam priklausančias gyvenamojo namo patalpas atskirais įėjimais. Prie gyvenamojo namo pastatyti priestatai nėra įregistruoti, nes nėra užbaigta statybų procedūra. Ieškovė nori pasinaudoti galimybe įsiteisinti savavališką statybą, t.y. statinius, kurie yra pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų. 1981 m. liepos 14 d. ieškovei buvo išduotas statybos leidimas statyti medinį priestatą bei pertvarkyti virtuvę pagal suderintą projektą. Medinio priestato statybai buvo gauti tuometinių bendraturčių sutikimai, nebuvo gautas tik sutikimas įrengti virtuvės pertvarą. Gyvenamojo namo priestatas nebuvo priimtas eksploatuoti, o pertvara įrengta ne pagal projektą. Norint užbaigti priestato statybą, reikia pratęsti 1981 m. liepos 14 d. išduoto statybos leidimo galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovai yra namo ir žemės sklypo bendraturčiai, o namų valdos sklypas nėra atidalintas, namo rekonstrukcijai atlikti yra reikalingi bendrasavininkių sutikimai. Be to, pertvaros bendrojo naudojimo virtuvėje įrengimui yra reikalingas atsakovės J. I. raštiškas sutikimas. Ieškovė paaiškino, kad ji raštu ragino atsakovus atvykti pas notarą pasirašyti sutikimų tam, kad būtų gauti statybą leidžiantys dokumentai, tačiau atsakovai pas notarą neatvyko ir atsisako duoti sutikimus. Visi priestatai, ūkiniai pastatai buvo pastatyti iki 1993 m., pertvara virtuvėje įrengta 1981 m. Visą laiką atsakovai naudojasi šiais neįregistruotais statiniais, niekad dėl jų pretenzijų nekėlė, vieni kitiems davė žodinius sutikimus juos statant, o dabar vengia ieškovei duoti raštiškus sutikimus, kad ši galėtų įteisinti statybas ir įregistruoti nuosavybės teises į jai priklausančius statinius. Nepagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos darbus, pažeidžia ieškovės kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtės teises, nes sudaro kliūtis disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Atsakovai M. J. ir A. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė E. T. nepagrįstai atsisako patvirtinti žemės sklypo padalijimo projektą, kuris buvo daromas dalyvaujant visiems atsakovams ir atsižvelgiant į jų pageidavimus, bei suderintas su Miesto plėtros departamento teritorijos architektu. Prieš įteisinant savavališkas statybas, reikia pasidalinti namų valdos žemės sklypą. Atsakovai kategoriškai nesutinka su tuo, kad ieškovė prie jiems priklausančio ūkinio pastato sienos statytų lauko tualetą, nes ji lauko tualetą gali statyti prie jai priklausančio ūkinio pastato arba jame. Pažymėjo, kad ieškovė užima visą bendrą sklypą prie ūkinio pastato, nors jai tenkanti žemės sklypo dalis yra tik 15 kv. m. Be to, ieškovė išgriovė dalį jai priklausančios nešančios sienos ir susilpnino pastato konstrukciją bei savavališkai pasistatė lauko virtuvę.
Atsakovė J. I. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškiniu ieškovė bando įsiteisinti daugybę metų besitęsiančias savavališkas statybas. 1981 m. ieškovė, paprašė leidimo priestato statybai, tikindama, jog priestatas bus šalia jos kambario išorinės sienos. Atsakovės sutuoktinis pasirašė sutikimą, kad iš esmės neprieštaraus priestato statybai. Vieną dieną atsakovė, grįžusi iš atostogų, su sutuoktiniu prie sau priklausančios virtuvės išorinės sienos rado pastatytą priestatą, kuriuo buvo užstatytas atsakovės virtuvės langas. Atsakovės sutuoktinis kreipėsi į Žvėryno architektą, kuris uždraudė ieškovei statyti priestatą be atsakovų sutikimo. Nepaisydama draudimo, ieškovė toliau tęsė statybas. Atsakovė pažymėjo, kad sutikimo ieškovei statyti priestatą prie jai priklausančios sienos nei ji, nei jos vyras nebuvo davę. Priestato projektas ieškovės užsakymu buvo parengtas 1982 m. ir jame buvo užfiksuotas jau pastatytas priestatas. Ieškovė, nepaisydama atsakovų interesų, savavališkai pasistatė ir antrą priestatą. Atsakovės nuomone, ieškovės priestatų statyba priskirtina ne prie rekonstrukcijos, o prie naujos statybos, nes statant priestatus nebuvo perstatomos jokios laikančios konstrukcijos, priestatų statyba vyko tuščioje žemėje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra priskirta vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamajai teritorijai, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pažymėjo, kad minėtos teritorijos maksimalus užstatymo intensyvumas gyvenamosios paskirties sklype yra ne daugiau kaip 0,8, o maksimalus aukštingumas ne daugiau nei 4 aukštai. Pažymėjo, kad ginčas byloje vyksta tik dėl teisės be bendraturčių sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tuo tarpu savavališkos statybos įteisinimo procedūra yra atskirai reglamentuota įstatyme. Dėl reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkio pastato statybai teismas visų pirma turi įvertinti, ar tikrai ieškovė yra ginčo pastato statytoja.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teisė keisti bendrai naudojamą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Šie asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų. Ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą nagrinėtinas atsižvelgiant į tai, ar bendraturčių sutikimas yra protingai motyvuotas. Ieškovė turi teisę pasinaudoti galimybe įteisinti savavališkai pastatytus statinius, tačiau siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingas bendraturčių sutikimas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės E. T. atsakovės J. I. naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės E. T. 42 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų ir šalys savo paaiškinimais patvirtino, kad pasirašant pareiškimus, ieškovė nebuvo pateikusi konkretaus priestato projekto ar projektinio pasiūlymo, pareiškimus pasirašiusiems asmenims, todėl, teismo nuomone, pasirašiusieji asmenys neturėjo galimybės objektyviai ir detaliai įvertinti planuojamo statyti priestato. Teismas konstatavo, kad priestatas buvo statomas negavus bendraturčių sutikimo, o tik gavus jų neprieštaravimą nekonkretaus ir išsamiai neapibūdinto priestato statybai.
Teismas nurodė, kad iš ieškovės ieškinio reikalavimo formuluotės nėra aišku, kokį konkrečiai ieškovė pertvaros pertvarkymą siekia įteisinti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nesukonkretino ieškinio reikalavimo dėl pertvaros pertvarkymo, ne kartą keitė savo poziciją, ir galiausiai prašė atstatyti ją į pirmykštę padėtį, t.y. nugriauti.
Teismo vertinimu, ieškovės savavališkai pastatyti priestatai a1 1/m ir a2Ip pažeidžia kitų žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bendraturčių teises, nes buvo pastatyti negavus jų sutikimo, neatsižvelgiant į tai, ar nepablogės atsakovų gyvenimo sąlygos po jų statybos. Tokių priestatų, kokie jie yra pastatyti dabar, statybai niekada nebuvo gauti bendraturčių sutikimai, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad atsakovai naudojasi šiais neįregistruotais statiniais ir niekad dėl jų pretenzijų nekėlė. Pastatyti priestatai a1 1/m ir a2Ip užima ne vien tik ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, bet bendrą žemės sklypo dalį, kurios naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Siekdama įteisinti savavališkai pastatytus statinius, ieškovė nebendradarbiauja su atsakovais, t.y. nepasirašo ir nesutinka su žemės sklypo padalijimo projektu, kuris jau yra suderintas tarp atsakovų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gana mažos žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais dalys, todėl ji nelaikytina bendraturte, kuriai nuosavybės teise priklauso didžioji gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis bei konstatavo, kad, vykdydama statybos darbus, ieškovė turėtų ypatingai atsižvelgti į didesniąsias nekilnojamojo turto ir žemės sklypo dalis nuosavybės teise valdančių asmenų interesus.
Atmesdamas ieškinį, teismas įvertino ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siekdama įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius. Ieškinyje išreikštas tik ieškovės noras kreiptis dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo, tačiau nepateikiami rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys tokio noro realumą ir jo realizavimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovės pareikšto ieškinio esmė – leidimas be bendraturčių sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o ne faktinis kreipimasis dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo. Neturint bendraturčių sutikimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją yra beprasmiška, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad su ieškiniu ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką byloje ir tuo pažeidė dispozityvumo principą, todėl šis sprendimo argumentas yra teisiškai niekinis.
2) Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškovės nebendradarbiavimo su atsakovais padarė abejotino atsakovų M. J. ir A. J. pateikto dokumento – žemės sklypo padalijimo projekto, kurį yra pasirašę tik paminėti atsakovai, pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė tik prielaidomis grįstą išvadą kad ieškovės pastatytu priestatu buvo užstatytas atsakovei J. I. priklausančios virtuvės langas. Paminėtu pristatu buvo užstatytas langas, esantis ieškovei kartu su atsakove J. I. lygiomis dalimis priklausančios virtuvės dalyje. Šio lango virtuvėje nėra daugiau kaip 30 metų. Bylą nagrinėjęs teismas savo išvadas dėl leidimo gauti statybą leidžiančius dokumentus, nesant bendraturčių sutikimo, padarė remdamasis ne byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, o prielaidomis, kurių negalėjo daryti, remdamasis šios civilinės bylos duomenimis bei nustatant skirtingas savo tikslingumu bei apimtimi įrodinėjimo pareigas skirtingiems toje pačioje teisės normoje nurodytiems subjektams, privalantiems įrodyti tą pačią aplinkybę.
3) Šiuo atveju yra pažeisti civilinio proceso principai – teisėjų nepriklausomumo, teismo nešališkumo, dispozityvumo ir rungimosi, pagal kuriuos teismas negali nė vienai iš šalių padėti įrodyti jos įrodinėjamas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė nenustatęs bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovai A. J. ir M. J. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl savavališkų statybų, nes priešingu atveju būtų pažeistos kitų namo ir žemės sklypo bendraturčių teisės. Prieš pradedant bet kokias statybas bendraturčiams reikia pasidalyti žemės sklypą ir statybas vykdyti savo sklypo ribose.
Atsakovė J. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o iš apeliantės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Iš apeliacinio skundo turinio negalima suprasti, kokias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, suprato ir vertino neteisingai, o kokių aplinkybių netyrė bei nelaikė svarbiomis. Apeliantė nurodė, jog teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką. Su šiuo apeliantės teiginiu negalima sutikti, nes teismas konstatavo ieškovės norų realumą patvirtinančių įrodymų nebuvimo faktą kaip aplinkybę, turinčią ryšį su įrodinėjimo dalyku.
2) Teisme buvo nustatyta, kad ne atsakovai, bet pati ieškovė nesilaikė įstatymų reikalavimų, o būtent: pastatė priestatą negavus bendraturčių sutikimo, o tik gavus jų neprieštaravimą nekonkretaus ir išsamiai neapibūdinto priestato statybai; savo priestatu užstatė atsakovei J. I. virtuvės langą, dėl ko sumažėjo natūralaus apšvietimo kiekis; savavališkai pastatytais priestatais užėmė ne vien jai priklausančią žemės sklypo dalį, bet bendrą žemės sklypo dalį, kurios naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.
3) Apeliacinio skundo teiginiai apie dispozityvumo, teismo nešališkumo, rungimosi principų pažeidimus yra deklaratyvūs, neparemti jokiais argumentais. Ieškovė teismo proceso metu nepareiškė teismui savo nepasitikėjimo, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė rungimosi principo pažeidimas. Ieškovei jokia forma nebuvo trukdoma dalyvauti įrodinėjimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Reikalavimas apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą vertina pagal apelianto nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas reikalauja peržengti apeliacinio skundo ribas. Kolegija pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatė.
Ginčas byloje kilęs dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, t.y. ieškovės teisės įteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimo. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria, ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – įteisinti savavališką statybą, kiti bendraturčiai gali įrodinėti, kad tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Bendraturčio ieškinys dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo be kitų bendraturčių sutikimo teismo tenkinamas, jei teismas nustato, kad bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą kjonkrečiu atveju yra nepakankamai motyvuotas, t.y. ieškovo teisės kitų bendraturčių yra varžomos nesant tam pakankamo pagrindo.
Ieškiniu ieškovė reikalavo leisti jai gauti statybą leidžiančius dokumentus atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją – priestatų al l/m ir a2Ip statybą bei pagalbinio ūkio pastato 13I/m ir lauko tualeto statybą, taip pat pertvarkyti pertvarą bendro naudojimo virtuvėje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad nėra aišku, kokį konkrečiai virtuvės pertvaros pertvarkymą ieškovė siekia įteisinti. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo, todėl kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra neargumentuotas ir netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad ieškovės savavališkai pastatyti priestatai a1 1/m ir a2Ip pažeidžia kitų žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bendraturčių teises, nes buvo pastatyti negavus jų sutikimo, neatsižvelgiant į tai, ar nepablogės atsakovų gyvenimo sąlygos po jų statybos. Pastatyti priestatai a1 1/m ir a2Ip užima ne vien tik ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, bet bendrą žemės sklypo dalį, kurios naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso gana nedidelė žemės sklypo dalis. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės pastatytu priestatu buvo užstatytas atsakovei J. I. priklausančios virtuvės langas, sumažinant patalpoms natūraliai tenkančio apšvietimo kiekį. Taigi pirmosios instancijos teismas atsakovų prieštaravimą ieškovės pageidaujamam teisės įgyvendinimo būdui pripažino motyvuotu (spręsdamas, kad ieškovės teisės įgyvendinimo būdas pažeidžia atsakovų kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių teises), taip pat nurodė, kad būtent ieškovė pažeidžia interesų derinimo principą sprendžiant dėl žemės sklypo padalijimo, ir dėl šios priežasties ieškovės reikalavimą tenkinti atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė nenustatęs bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokios konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje liko neįvertintos.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantė privalėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius tokio nesutikimo faktinius ir teisinius argumentus, nes būtent pagal šiuos argumentus, kaip minėta, vertinamas ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė nurodo, kad: 1) žemės sklypo padalijimo projektas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra pasirašytas tik dviejų atsakovų, todėl atsakovų M. J. ir A. J. atsisakymas duoti sutikimą remiantis šiuo projektu yra nemotyvuotas; 2) ieškovės priestatu užstatytas ne atsakovei J. I., o šiai atsakovei kartu su ieškove priklausančios virtuvės langas, be to, lango nėra jau daugiau kaip 30 metų.
Kolegija pažymi, kad atsakovai M. J. ir A. J. savo nesutikimą su savavališkos statybos įteisinimu be kita ko grindė tuo, kad žemės sklypas nėra padalytas, o ieškovė, statydama statinius bendrame sklype, pažeidžia kitų sklypo bendrasavininkių interesus, t.y. savo nesutikimą grindė ne konkrečiu sklypo padalijimo planu, o ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymu sprendžiant sklypo padalijimo klausimą ir jų kaip žemės sklypo bendrasavininkių teisių pažeidimu ieškovės priestatams esant ant bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris nėra padalintas. Atsakovė J. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą patvirtino, kad atsakovų pateikto žemės sklypo padalijimo projekto nepasirašė tik dėl to, kad jį pasirašyti atsisakė ieškovė. Apeliantė neneigia, kad su atsakovų siūlomu sklypo padalijimo projektu nesutiko (jo nepasirašė), taip pat neteigia, kad siūlė atsakovams alternatyvius žemės sklypo padalijimo būdus, t.y. nepaneigė argumentų, susijusių su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu sprendžiant sklypo padalijimo klausimą. Apeliantė taip pat nepateikė argumentų ir/ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jai nuosavybės teise priklauso nedidelė žemės sklypo dalis, ir kad ginčo statinių įteisinimu būtų pažeidžiami kitų sklypo bendrasavininkių interesai, susiję su jiems priklausančių žemės sklypo dalių naudojimu. Kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad prieš siekiant į teisinti ant bendro žemės sklypo pastatytus statinius tarp bendraturčių pirmiausia turi būti susitarta dėl žemės sklypo padalijimo ar jo naudojimo tvarkos nustatymo.
Argumentas, kad virtuvė, kurios langas užstatytas įteisinti siekiamu priestatu, priklauso ne atsakovei J. I. asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios nuosavybės teise atsakovei J. I. ir ieškovei, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su J. I. kaip bendrasavininkės teisių pažeidimu, kadangi ieškovė neturi teisės vienasmeniškai nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teise esančio turto objekto (virtuvės).
Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad kreiptis dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo galima tik turint bendraturčių sutikimą, todėl jo neturint kreiptis dėl statinių įteisinimo buvo neprasminga, tačiau pažymi, kad su tuo susijęs argumentas pirmosios instancijos teismo sprendime panaudotas tik kaip papildomas argumentas, savaime nenulėmęs pirmosios instancijos teismo išvadų, kurių pagrįstumo apeliantė nenuginčijo.
Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisėjo nepriklausomumo, teismo nešališkumo, dispozityvumo ir rungimosi principus. Kolegija šiuos apeliantės teiginius pripažįsta neargumentuotais, ir dėl to atmestinais, kadangi apeliaciniame skunde nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė minėtų principų pažeidimas. Pažymėtina, kad vien tik byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra pagrindas konstatuoti minėtus principus buvus pažeistus.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovės J. I. naudai priteisiama 1 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 68, t. II).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. T. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovės J. I. naudai.