Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. N. (I. N.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m., bausmę atliekant pataisos namuose. Į baumės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. kovo 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš I. N. priteista 520 Lt R. L. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. nuteistas už tai, kad apiplėšė žmogų, t. y. jis, 2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.10 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, panaudojęs fizinį smurtą, tai yra, sugriebęs nukentėjusiajai R. L. už rankos, smogęs kumščiu pastarajai į veidą, iš rankų pagriebė 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su jame buvusia 20 Lt vertės SIM kortele, po ko, nukentėjusiajai bandant atsiimti mobiliojo ryšio telefoną, pargriovė R. L. ant šaligatvio ir po vieną kartą spyrė į dešinįjį petį, į kairės pusės krūtinės ląstą bei į pakaušio sritį ir iš įvykio vietos su pagrobtu telefonu pabėgo. Tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai R. L. priklausantį turtą už 520 Lt.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo I. N. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Teisiamojo posėdžio metu I. N. parodė, kad pamatęs nukentėjusiosios rankose mobiliojo ryšio telefoną, prisiartino prie jos ir pagrobė telefoną. Prisipažįsta, kad nukentėjusiąją pastūmė, ji nukrito ant žolės, bet neatsimena ar smūgiavo, tačiau galėjo nukentėjusiajai spirti du kartus (b. l. 129). Nukentėjusioji R. L. parodė, kad I. N. norėjo atimti iš jos telefoną, jie grūmėsi. Ją parvertė ant žemės ir spyrė į galvą ir petį (b. l. 130). Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Nuteistasis I. N. neneigia, kad nukentėjusiąją pastūmė, bet tik dėl to, kad nukentėjusioji pasipriešino jam. Pagal teismų praktiką veika gali būti vertinama kaip plėšimas ir tada, jei smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti iš karto po to, kai turtas buvo užvaldytas siekiant išlaikyti užvaldytą turtą, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamoji byla Nr. 2K-251/2004). I. N. parodymais, kad nukentėjusiąją tik pastūmė, siekė sušvelninti savo padėtį, bet tokie parodymai aplinkybės, kad nuteistasis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, pavartodamas fizinį smurtą, nepaneigia. Nors I. N. teigia, kad neatsimena nukentėjusiajai trenkęs į veidą, spyręs kelis kartus, tačiau neneigia ją pastūmęs. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad I. N. ją parvertė ant žemės ir jai spyrė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios R. L. parodymai nuoseklūs, išsamūs, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Jos parodymus patvirtina ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad I. N. parodė vietą, kur iš nepažįstamos merginos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 23-26), asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad R. L. atpažino I. N., kaip asmenį, kuris iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele (b. l. 29-32).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad I. N. panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. L., pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. N. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl padarytos turtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. I. N. ginčija nukentėjusiosios R. L. naudai priteisto civilinio ieškinio dydį, nurodydamas vienintelį argumentą, jog mobiliojo ryšio telefonas nėra vertas 500 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė 500 Lt ir 20 Lt vertės SIM kortelė (b. l. 7). Apeliaciniame skunde I. N. teigia, kad mobiliojo ryšio telefonas kainavo tik 50 Lt. Tačiau nukentėjusiosios nurodyta mobiliojo ryšio telefono „LG“, liečiamu ekranu, kaina yra reali, ji atitinka šio modelio rinkos kainą, teisingumo ir protingumo kriterijus, jokių kitų duomenų ar pagrįstų argumentų, duodančių pagrindą abejoti nukentėjusiosios patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajai atlyginti 520 Lt turtinę žalą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo I. N. (I. N.) apeliacinį skundą atmesti.