Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-385-361/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-14
Bylos Nr.
1S-385-361/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Nukentėjusysis
B. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-385-361/2010Procesinio sprendimo kategorija:2.2.3.1.; 2.12. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTA RTIS2010 m. liepos 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui, nukentėjusiajai B. A., išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2008-06-13 Klaipėdos m. VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius

nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. nustačius, jog 2008-06-13 apie 10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, nuo pastolių nukrito ir susižalojo darbuotojas S. A., kuris tą pačią dieną ligoninėje mirė. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras R. Jasevičius 2010-04-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusioji B. A. šį nutarimą apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010-05-20 nutarimu atmetė B. A. skundą. Nukentėjusioji šį nutarimą taip pat apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja 2010-06-16 nutartimi B. A. skundą tenkino ir panaikino prokurorų nutarimus. Nutartyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių padarinių. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties žuvusiojo darbuotojo kaltės. Tuo tarpu nukentėjusiosios skunde teismui teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, esant mišriai darbuotojo ir darbdavio kaltei, ir, kad prokuroras nepagrįstai sumenkino nelaimingo atsitikimo aktą, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą, nenustatė mišrios tiek darbdavio, tiek darbuotojo kaltės bei nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nebuvo išsamiai, motyvuotai vertinta Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-06-23 ekspertizės akte pateiktų išvadų reikšmė, atmetant iš karto po įvykio duotus liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymus. Prokuroras nutarime teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog S. A. buvo pavesta atlikti darbus aukštyje, nes liudytojas V. L. nurodė, kad S. A. buvo nurodyta dirbti ne ant pastolių, o statomo pastato pirmame aukšte. Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir P. Z., A. T., kurie nurodė girdėję, kad V. L. liepė S. A. dirbti apačioje, nors tą pačią dieną VDI pareigūnės apklausti jie patvirtino, kad S. A. gręžė skyles penktame aukšte. Šie prieštaravimai tarp minėtų liudytojų parodymų nutarime nepašalinti, neįvertinti. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasadų projektų vadovas V. L. 2008-06-16 paaiškinime valstybinei darbo inspekcijai jau teigia, kad tą rytą S. A. buvo duota užduotis gręžti skyles betoninėje sienoje pirmame „C“ korpuso aukšte. Tokia aplinkybė, kad darbuotojas, gavęs nurodymą gręžti skyles pirmame aukšte, savavališkai būtų nusprendęs gręžti skyles statomo pastato penktame aukšte, nėra įtikinama ir nėra logiškai paaiškinama. Prokuroras nutarime taip pat nurodo, jog visiškai tikėtina, kad S. A. į aukštą, iš kurio nukrito, užlipo visai ne dėl to, kad ketino gręžti skyles, o kokiais nors kitais tikslais ir su savimi jis grąžtą galėjo pasiimti vien tam, kad niekam nekiltų įtarimo dėl jo vaikščiojimo po pastatą darbo metu, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nurodyta aplinkybė, jog S. A. nukrito nuo pastolių kartu su jam priskirtu grąžtu, taipogi iš esmės patvirtintų, kad S. A. ant pastolių vykdė darbinę užduotį, o ne buvo užlipęs kokiais nors kitais tikslais, kas kelia abejonių dėl to, jog S. A. mirtiną traumą darbo vietoje galėjo gauti, vykdydamas, darbinę užduotį.

Nutartyje teigiama, kad neginčijamai nustatyta tai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko pačiam S. A. šiurkščiai pažeidus darbų saugos reikalavimus, kadangi jis darbo vietoje buvo neblaivus, be to, lipdamas ant pastolių, nenaudojo saugos diržo. Tačiau, kaip matyti iš Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro akto išvadų, šio nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas, atliekant darbus aukštyje, pavojingoje zonoje, kur yra rizika kristi iš aukščio. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto išvadose nurodyta, kad organizaciniu požiūriu techninių priemonių nenaudojimas, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, sietinas tiek su tinkamo Statybos darbų technologijos projekto neparengimu ir techninių priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, naudojimo nesuprojektavimu, tiek su pastolių įrengimo projekto neparengimu, tiek su S. A. neaprūpinimu asmeninėmis saugos priemonėmis, saugančiomis nuo kritimo iš aukščio, tiek su jo, tikėtina, nepakankamus instruktavimu. Be to, minėtame ekspertizės akte pažymėta, kad jei būtų nustatyta, kad stalius S. A. dirbdamas aukštyje, ant pastolių neteko pusiausvyros dėl neblaivumo, tai būtų pagrindas teigti, kad neblaivaus darbuotojo buvimas statybvietėje (tiksliau jo nenušalinimas nuo darbo) organizaciniu požiūriu taip pat įtakojo tiriamą nelaimingą atsitikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pakankamai duomenų manyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo gali būti kaltas ne tik S. A., pažeidęs darbo drausmę, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai organizavęs pavojingą darbą, nesiimant visų būtinų techninių, organizacinių ir saugumo priemonių. Todėl būtina nustatyti, koks yra darbuotojo kaltės laipsnis, ir, ar yra darbdavio kaltė dėl šio įvykio, kad butų galima nustatyti kieno (darbuotojo ar darbdavio) padaryti darbų saugos reikalavimų pažeidimai turėjo lemiamą ir pagrindinę įtaką nelaimingam atsitikimui kilti. Išsamiai, pašalinus minėtus prieštaravimus, neįvertinus ir nenustačius darbdavio ar darbuotojo kaltės dalies - kuri iš jų yra pagrindinė (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastis, skundžiami prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl naikintini. Nutartyje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nes tokiu atveju neįvykdoma Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Skundu Klaipėdos miesto prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo nutartį panaikinti ir atmesti B. A. skundą. Nurodo, kad nors teismo nutartyje teigiama, kad, priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nebuvo išsamiai, motyvuotai vertinta Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. birželio 23 d. ekspertizės akte pateiktų išvadų reikšmė, tačiau priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išsamiai vertintos visos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 03 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1554 (09) nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys; buvo atsižvelgta į tai, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte pažymėta, jog pastoliai buvo sumontuoti per dideliu atstumu nuo sienos, o ekspertizės akte nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad atstumas tarp pastolių ir pastato sienos neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, nes tokie reikalavimai, pastato šiltinimo atvejui, minėtuose aktuose nėra nurodyti; taip pat įvertinta ir tai, jog ekspertizės akte nurodyta, kad padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai buvo ne pagrindinė (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastis, o tik įtakojo nelaimingą atsitikimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. birželio 23 d. ekspertizės akte pateiktas išvadas įvertinus kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad pagrindine (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ne Nelaimingo atsitikimo darbe akte ir ekspertizės akte nurodyti darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, o paties S. A. neatsakingi, neapgalvoti ir rizikingi veiksmai. Be to, nors teismo nutartyje nurodoma, jog prokuroro nutarime teigiama, kad byloje nėra įrodymų, jog S. A. buvo pavesta atlikti darbus aukštyje, tačiau iš tikrųjų tokio teiginio 2010-04-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra. Priimant šį nutarimą buvo atsižvelgta ir įvertinti tiek V. L., P. Z. ir A. T. parodymai, kad S. A. buvo nurodyta dirbti ne ant pastolių, o statomo pastato pirmame aukšte, tiek Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus inspektoriui 2008 m. birželio 13 d. rašyti P. Z. ir A. T. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad S. A. gręžė skyles penktame aukšte. Nors teismo nutartyje nurodoma, kad prieštaravimai tarp liudytojų parodymų nutarime nepašalinti, neįvertinti, tačiau priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo atsižvelgta į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiami kaip liudytojai P. Z. ir A. T. nurodė, kad įvykio metu buvo šešto aukšto balkone, iš kur nesimatė, kas dirbo kituose aukštuose, todėl jie nematė, iš kur nukrito S. A. ir ką jis tuo metu darė, o paaiškinimus Valstybinei darbo inspekcijai rašė netrukus po įvykio, būdami šoke, jaudindamiesi, padedant darbo inspektorei, todėl per sumišimą, neapgalvojimą galėjo netiksliai parašyti, kad S. A. dirbo penktame aukšte. Įvertinus šias aplinkybes, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo padaryta išvada, kad P. Z. ir A. T. 2008-06-13 rašyti paaiškinimai nepatvirtina aplinkybės, kad S. A. iki nelaimingo atsitikimo dirbo penktame aukšte, o P. Z. ir A. T. tikslesnių nelaimingo atsitikimo aplinkybių, besiskiriančių nuo nurodytų 2008-06-13 paaiškinimuose, nurodymas ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintas kaip logiškai motyvuotas jų iš tikrųjų matytų nelaimingo atsitikimo aplinkybių patikslinimas, kuriuo netikėti ir nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu, skirtingai nei nurodyta teismo nutartyje, prieštaravimai tarp P. Z. ir A. T. paaiškinimų ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų buvo įvertinti ir pašalinti.

Skunde taip pat teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgiant į tai, kad V. L. teigė 2008-06-13 S. A. nurodęs gręžti skyles pirmame statomo pastato aukšte, o P. Z. ir A. T. patvirtino tokį nurodymą girdėję, buvo tiriama, dėl kokių priežasčių S. A. užlipo į aukštą, iš kurio nukrito. Nors teismas nutartyje nurodo, jog nėra įtikinama ir nėra logiškai paaiškinama aplinkybė, kad darbuotojas, gavęs nurodymą gręžti skyles pirmame aukšte, savavališkai būtų nusprendęs gręžti skyles statomo pastato penktame aukšte, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertinus S. A. kraujyje rastas 3,08 promiles etilo alkoholio, daroma išvada, kad S. A. į aukštą, iš kurio nukrito, lipo ne ketindamas savavališkai gręžti skyles, o kokiais nors kitais tikslais. Teismas nutartyje pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nurodyta aplinkybė, kad S. A. nukrito nuo pastolių kartu su jam priskirtu grąžtu, taipogi iš esmės patvirtintų, kad S. A. ant pastolių vykdė darbinę užduotį, o ne buvo užlipęs kokiais nors kitais tikslais. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertinus tai, kad nė vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų nematė S. A. dirbančio ant pastolių, V. L. nurodymą, kad S. A. jo brigadoje dirbo apie pusę metų ir visą šį laikotarpį jis dirbdavo ant žemės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nurodytą aplinkybę, jog šalia S. A. gulėjęs grąžtas nebuvo įjungtas į elektros skydinę, kur tokie grąžtai įjungiami prieš darbininkams lipant dirbti ant pastolių, buvo padaryta išvada, kad S. A. su savimi grąžtą pasiėmė ne dėl darbinės užduoties, o tam, kad niekam nekiltų įtarimo dėl jo vaikščiojimo po pastatą darbo metu. Šių nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytų išvadų ir motyvų, kuriais remiantis jos buvo padarytos, teismas nepripažino nepagrįstais ir jų nepaneigė.

Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko pačiam S. A. šiurkščiai pažeidus darbų saugos reikalavimus, kadangi jis darbo vietoje buvo neblaivus, be to, lipdamas ant pastolių, nenaudojo saugos diržo. Taip pat išdėstė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 03 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1554 (09) nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis bei konstatavo, kad yra pakankamai duomenų manyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo gali būti kaltas ne tik S. A., pažeidęs darbo drausmę, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai organizavusi pavojingą darbą, nesiimant visų būtinų techninių, organizacinių ir saugumo priemonių. Teismas nutartyje pabrėžė, jog būtina nustatyti, koks yra darbuotojo kaltės laipsnis, ir, ar yra darbdavio kaltė dėl šio įvykio, kad būtų galima nustatyti kieno (darbuotojo ar darbdavio) padaryti darbų saugos pažeidimai turėjo lemiamą ir pagrindinę įtaką nelaimingam atsitikimui kilti. Ikiteisminio tyrimo metu nustatant, koks yra darbuotojo kaltės laipsnis, ir ar yra darbdavio kaltė dėl šio įvykio, kad būtų galima nustatyti kieno (darbuotojo ar darbdavio) padaryti darbų saugos pažeidimai turėjo lemiamą ir pagrindinę įtaką nelaimingam atsitikimui kilti, buvo atsižvelgiama ir buvo vertinami visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir visos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės - tiek S. A. veiksmai, tiek Klaipėdos skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 03 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1554 (09) nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad statybos objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo pažeisti net keli darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, tačiau pabrėžtina, kad nei Klaipėdos skyriaus surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 03, nei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1554 (09) nenurodyta kieno - darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) ar darbuotojo - padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai buvo pagrindine (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastimi. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad jeigu S. A. būtų dirbęs V. L. jam nurodytą darbą, t. y. gręžęs skyles statomo pastato pirmame aukšte ir nebūtų lipęs ant pastolių, nelaimingas atsitikimas, net ir esant darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) padarytiems darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimams, nebūtų įvykęs. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs ir tuo atveju, jei S. A. lipdamas ant pastolių būtų naudojęsis apsauginiu diržu. Taip pat visiškai pagrįstai tikėtina, kad nelaimingas atsitikimas, net ir esant darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) padarytiems darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimams, nebūtų įvykęs, jei S. A. ant pastolių būtų lipęs be apsaugos diržo, bet būdamas blaivus arba būdamas mažesnio neblaivumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą daroma išvada, kad pagrindine (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ne darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, o paties S. A. neatsakingi, neapgalvoti ir rizikingi veiksmai, būnant sunkaus neblaivumo laipsnio ne dėl darbinės užduoties savavališkai ir nesinaudojant apsauginiu diržu lipant ant pastolių ir taip šiurkščiai pažeidžiant darbuotojams privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. Šių nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytų išvadų ir motyvų, kuriais remiantis jos buvo padarytos, teismas nepripažino nepagrįstais ir jų nepaneigė.

Skundas atmestinas.

Apylinkės teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios B. A. skundą ir panaikino prokurorų nutarimus. 2010-06-16 nutartyje, susipažinus su pateikta medžiaga, padaryta išvada, kad yra pakankamai duomenų manyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo gali būti kaltas ne tik S. A., pažeidęs darbo drausmę, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai organizavęs pavojingą darbą, nesiimant visų būtinų techninių, organizacinių ir saugumo priemonių. Su tuo negalima nesutikti. Prokurorų nutarimuose taip pat konstatuojama, kad atitinkamų pažeidimų padarė tiek darbuotojas S. A., tiek jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-04-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą daroma išvada, kad pagrindine (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ne darbdavio (darbdavio įgalioto asmens) padaryti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai, o paties S. A. neatsakingi, neapgalvoti ir rizikingi veiksmai, būnant sunkaus neblaivumo laipsnio ne dėl darbinės užduoties savavališkai ir nesinaudojant apsauginiu diržu lipant ant pastolių ir taip šiurkščiai pažeidžiant darbuotojams privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus. Tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, tokiai prokurorų išvadai apie priežastinį ryšį tarp S. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimų ir kilusių itin sunkių padarinių, kai gamybos procese žuvo dirbęs asmuo, nepakankamai analizuotos ir vertintos visos byloje nustatytos aplinkybės ir ypač susijusios su S. A. neblaivumu. B. A. apklausta ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, jog vakare prieš įvykį suprato, kad jos vyras yra išgėręs (b. l. 79-80, t. 1), tą patį ji patvirtino ir apygardos teismo posėdyje. Nelaimingas atsitikimas statybvietėje įvyko 2008-06-13 ryte, apie 10 val. Ligoninėje 10 val. 55 min. S. A. kraujyje jau buvo rastos 3,08 promilės alkoholio. 2008-07-14 nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, jog neužtikrinta saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, kadangi neblaivus darbuotojas nenušalintas nuo darbo. Prokuroro 2010-04-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įvertinus liudytojų parodymus padaryta išvada, kad S. A. 2008-06-13 į darbą atėjo blaivus, todėl jį nušalinti nuo darbo nebuvo pagrindo, tačiau S. A. alkoholį vartojo darbo vietoje, be to, kadangi statybos objekte dirbo pakankamai daug darbuotojų, visus sukontroliuoti nebuvo praktinių galimybių. Tačiau ši išvada neįtikinanti, o aplinkybė, jog sukontroliuoti visus darbuotojus praktiškai sudėtinga nereiškia, jog jie ir neturi būti kontroliuojami asmenų, kurie įmonėje atsakingi už darbų saugą, juolab, jog kaip matyti, iš bylos medžiagos, įmonėje yra atskiri padaliniai, kuriuose dirba atitinkamas darbuotojų skaičius, padaliniams vadovauja skirtingi vadovai (b. l. 58, t. 3), todėl akivaizdu, jog vienas darbų vadovas bendrauja ne su visais įmonės darbuotojais, o tik su konkrečia brigada, turinčia ribotą darbuotojų skaičių, taigi turi galimybę pastebėti kaip darbo pradžioje atrodo brigados darbuotojai. Be to, brigados darbuotojai dirba tam tikrą konkretų darbą viename statybos objekte, kuris yra išsidėstęs aiškiai apibrėžtoje teritorijoje, todėl išvada, jog darbuotojus, kurie dirba brigadomis, konkrečiame statybos objekte sukontroliuoti sudėtinga, kelia abejonių. Nepakankamai efektyvią darbuotojų blaivumo kontrolę patvirtina ir medžiagoje esantys duomenys, jog įmonės veikloje yra pasitaikę atvejų, kai darbuotojai aptinkami neblaivūs net ryte, t. y. darbo pradžioje (b. l. 65, t. 3). Šiuo atveju, kyla klausimas, kiek efektyvi ir pakankama darbuotojų blaivumo kontrolė galėjo turėti įtakos tam, kad darbo metu nebūtų žuvęs neblaivus įmonės darbuotojas.

Be to, vertinant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad 2009-06-23 Lietuvos ekspertizės akte konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas, atliekant darbus aukštyje, pavojingoje zonoje, kur yra rizika kristi iš aukščio, be to, „Organizaciniu požiūriu techninių priemonių nenaudojimas, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, sietinas (...) su pastolių įrengimo projekto neparengimu (...)“. Tiesa akto išvadų 4 p. nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad atstumas tarp pastolių ir pastato sienos neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose aktuose nurodytų reikalavimų, nes tokie reikalavimai, pastato šiltinimo atvejui, minėtuose aktuose nėra nurodyti, tačiau 2008-07-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių taip pat įvardytas netinkamas pavojingo darbo organizavimas, sumontavus pastolius per dideliu atstumu nuo sienos. Taigi yra pagrindo manyti, jog, nors ir nebuvo numatytas konkretus reikalavimas, kokiu atstumu pastoliai turėjo būti sumontuoti nuo pastato sienos, tačiau tarpas tarp sienos ir pastolių galėjo būti toks, jog kėlė realų pavojų kiekvienam, kas ant jų dirbo, nepaisant to blaivus jis ar ne. Tokiu atveju toks darbdavio saugių darbo sąlygų neužtikrinimas galėjo žymiai įtakoti nelaimingo atsitikimo kilimą, juolab, jog jau minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad tiriamuoju atveju jokios apsaugos priemonės, kurios saugotų S. A., kuris buvo/dirbo pavojingoje zonoje apie 10 m aukštyje (minėtoje zonoje buvo techninė galimybė kristi iš aukščio per tarpą tarp pastato ir pastolių), nuo kritimo iš aukščio naudojamos nebuvo.

Idant padaryti išvadą, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, būtina išsamiai išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, pašalinti menkiausias kilusias abejones. Byloje šiuo metu yra surinkta pakankamai duomenų, jog sprendžiant dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos, neturėtų būti visiškai atmetama ir galimybė užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-16 nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 214 str. 4 d., 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys