Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-1760/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2-1760/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
E. Š., J. I., uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, Č. S. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės DNB banko
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1760/2013Proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. Š., J. I. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3710-464/2013 pagal ieškovų E. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, Č. S. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir J. I. pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“ iškėlimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas.

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovui UAB „FF lizingas“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas 93 200,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Į bylą bendraieškiais buvo įtraukti: UAB „Skomė“, nurodžiusi, kad jos reikalavimo suma atsakovui pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra 190 854,80 Lt, taip pat 37 207,50 Lt bylinėjimosi išlaidos; Č. S. K., nurodžiusi, kad atsakovas jai yra skolingas 6 342,68 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, nurodęs, kad atsakovo įsiskolinimas fondui yra 140 745,31 Lt įmokų ir 5 808,87 Lt delspinigių; J. I., nurodžiusi, kad atsakovas jai yra skolingas 44 486,92 Lt darbo užmokesčio. Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas AB DNB bankas nurodė, kad atsakovo skola bankui pagal laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį sudaro 2 439 064 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, atmetė atsakovo ir kitų asmenų pateiktus prašymus. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registrui atsakovas paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2011 m. Tarp atsakovo ir bankroto bylą inicijavusios ieškovės E. Š. (atsakovo vyr. finansininkės) yra kilę nesutarimų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo ir pateikimo už 2012 m. Pagal atsakovo 2011 m. balansą teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 13 950 683 Lt, iš kurio 3 383 278 Lt ilgalaikis materialus turtas, o 10 567 405 Lt trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai mokėjimai ir gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 649 153 Lt. Įmonės nuostolis 2011 m. sudarė 4 317 353 Lt. Šie finansiniai rodikliai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas kai kuriems kreditoriams yra skolingas gana dideles pinigų sumas, pati savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovas yra nemokus ĮBĮ naudojamos sąvokos prasme. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovui šiuo metu nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė yra 13 569 523 Lt.

Teismas pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Skomė“ 190 854,80 Lt, tačiau pažymėjo, jog į bylą yra pateikta tarp Ellora Ltd ir atsakovo 2009 m. liepos 8 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria kreditorius Ellora Ltd perleido naujajam kreditoriui (atsakovui) 262 500 Lt sumos reikalavimą į UAB „Skomė“. Atsakovas taip pat pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad yra sumokėjęs bylinėjimosi išlaidas UAB „Skomė“ naudai. Teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog atsakovo įsipareigojimai UAB „Skomė“ negalėtų būti atlyginti atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl šio bendraieškio reikalavimas iš esmės nedaro įtakos atsakovo mokumo vertinimui.

Teismas nurodė, kad, ieškovės E. Š. teigimu, atsakovas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo dieną (2013 m. kovo 6 d.) jai yra skolingas 93 200,98 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovas pateikė 2013 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 04-12, kuriuo įskaitė priešpriešinius vienarūšius kreditoriaus (atsakovo) 92 950,50 Lt reikalavimus skolininkei (ieškovei E. Š.) pagal 2013 m. kovo 12 d. atsakovo įsakymą Nr. 04-11 už ieškovės E. Š. 92 500,50 Lt reikalavimą atsakovui. Teismas pažymėjo, kad po šio įskaitymo, atsakovo vertinimu, atsakovo skola ieškovei yra 700,48 Lt. Atsakovas taip pat pateikė 2013 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 04-13, kuriuo įskaitė priešpriešinius vienarūšius atsakovo ir ieškovės E. Š. įsipareigojimus 700,48 Lt sumai, kurią atsakovas skolingas ieškovei E. Š., o ieškovė E. Š. šią sumą skolinga atsakovui pagal laidavimo sutartį už jos sutuoktinio R. Š. vadovaujamos UAB „Reisteka“ skolą atsakovui pagal atsakovo ir UAB „Reisteka“ lizingo sutartį Nr.C-GVJ-G2-2000-0021. Teismas pažymėjo, kad po šio įskaitymo, atsakovo vertinimu, UAB „Reisteka“ skola atsakovui pagal minėtą lizingo sutartį lieka 23 699,52 Lt. Teismo nuomone, nors dėl šio įskaitymo, atlikto ieškovei E. Š. jau pareiškus reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą, gali kilti teisminių ginčų, t. y. ieškovė gali įskaitymo nepripažinti, tokia aplinkybė priimtina domėn, vertinant atsakovo mokumą ir jo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

Teismas nustatė, kad atsakovas yra skolingas Sodros biudžetui 140 745,31 Lt, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju nėra prielaidų daryti išvadą, jog šis įsiskolinimas nebus padengtas. Atsižvelgdamas į atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį, teismas konstatavo, kad pradelsti įsiskolinimai Sodros biudžetui ir atsakovo darbuotojoms Č. S. K. bei J. I. nėra ženklūs.

Teismas nurodė, kad dėl trečiojo asmens AB DNB banko 2 439 064,97 Lt reikalavimo atsakovui pagal 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 326-07L vyksta teisminis ginčas, todėl reikalavimas, kuris ginčijamas teisme, neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.

Nurodytų aplinkybių visuma neleido teismui pripažinti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija pusę jo turimo turto vertės, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas negali būti pripažįstamas nemokiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies kontekste. Teismas nenustatė ir kito savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, t. y. viešo įmonės paskelbimo arba kitokio pranešimo kreditoriams, jog įmonė negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog atsakovas veikia nuosekliai nuostolingai, jo finansinė padėtis nuolat blogėja ir mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė E. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė tik iš teismo pateiktų dokumentų sužinojo, kad atsakovas 2013 m. kovo 12 d. priėmė įsakymus Nr. 04-12 ir Nr. 04-13 dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriais neteisėtai ir nepagrįstai ieškovei priklausantį darbo užmokestį vienašališkai ir fiktyviai įskaitė už neaiškias apeliantės skolas atsakovui, nors apeliantė jokių skolų atsakovui neturėjo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai šiuos atsakovo pateiktus dokumentus vertino kaip tinkamus ir teisėtus. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, bei reikalavimus, kurių vykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu. Be to, darbo užmokestis negali būti įskaitomas už trečiųjų asmenų skolas (DK 224 str.). Pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė dokumentų, kuriais remiantis jis priėmė minėtus įsakymus: atsakovo 2013 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 04-11 ir laidavimo sutarties, apie kurių egzistavimą apeliantė nežino. Atsakovas siekia suklaidinti teismą. Teismas konstatavo, kad apeliantė skolinga atsakovui pagal laidavimo sutartį, neturėdamas tai patvirtinančių duomenų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad neturi finansinės atskaitomybės projekto už 2012 m., nes apeliantė buvo paruošusi šį projektą ir 2012 m. kovo 8 d. palikusi atsakovo biure, informuodama apie tai atsakovo vadovą. Teismas, vertindamas atsakovo 2011 m. balansą ir neturėdamas kitos (sąmoningai į bylą atsakovo nepateiktos) informacijos, padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta. Vien iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, nevertinant 2012 m. finansinių rodiklių, buvo galima matyti, kad atsakovo turtinė padėtis nuosekliai ir sistemingai blogėja. Atsakovo pateiktame 2011 m. balanse nurodyta turto vertė neatitinka tikros vertės. Atsakovas 2011 m. patyrė net 4 262 556 Lt nuostolio, negali naudotis bankų sąskaitomis, nes joms yra taikyti apribojimai pagal Sodros, VMI ir antstolių reikalavimus, todėl teismo teiginys, kad negalima daryti išvados, jog atsakovo įsiskolinimai nebus padengti, neatitinka faktinės atsakovo situacijos. Atsakovas realaus verslo nevykdo, tik bylinėjasi ir žada atsiskaityti su likusiais darbuotojais. Nuo 2010 m. atsakovas nebesudarinėja lizingo sutarčių, t. y. nevykdo pagrindinės savo veiklos. Atsakovas sąmoningai nepateikė teismui duomenų apie jam priklausančio turto vertės sumažėjimą. Atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui yra apribota disponavimo teisė, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Byloje yra duomenys apie civilines bylas, kuriose dalyvauja atsakovas, tarp jų ir pagal VĮ Turto banko ieškinį atsakovui dėl 6 911 000 Lt skolos priteisimo. Nors oficialiai pas atsakovą dirba 11 darbuotojų, tačiau jie jokios komercinės veiklos nevykdo. Pagal atsakovo priimtus įsakymus daliai darbuotojų nustatytos prastovos. Atsakovo su darbo santykiais susijusi skola siekia 500 000 Lt, tačiau teismas tokias duomenimis nesidomėjo ir jų neišreikalavo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į faktus, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Iš Č. S. K. ir J. I. pateiktų reikalavimų matyti, kad atsakovas neatsiskaito su savo darbuotojais. Be to, atsakovas turi 146 554,18 Lt skola Sodros biudžetui. Pagal teismų praktiką vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimą vertintinas kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, tačiau teismas, vertindamas atsakovo mokumą, į tai neatsižvelgė.

2. Teismas nesiėmė jokių teisės aktuose numatytų veiksmų išreikalauti aktualius atsakovo 2012 ir 2013 m. finansinius duomenis, nes būtent šie duomenys yra reikšmingi, siekiant įvertinti atsakovo mokumo klausimą. Teismas, nustatinėdamas atsakovo mokumo faktą tik pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančius ir atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 m., bet netirdamas ir nevertindamas aktualių 2012 ir 2013 m. finansinės atkaitomybės duomenų, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Atskiruoju skundu ieškovė J. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio nemokėjimu, kuris tęsiasi trečius metus. Akivaizdu, kad atsakovo 44 486,92 Lt įsiskolinimas apeliantei, kuris yra be delspinigių ir tik vienam darbuotojui, ir atsakovo įsiskolinimas visiems darbuotojams nėra laikinas atsakovo finansinės padėties pablogėjimas. Dėl lėšų trūkumo atsakovas nevykdo pagrindinės veiklos (finansinio lizingo sutarčių paskutiniais metais su naujais klientais beveik nesudaroma) ir negauna pajamų. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo nemokumą. Teismas vertino tik atsakovo argumentus, kurie nepagrįsti pridedamais dokumentais. Be to, teismas vertino tik vieną atsakovo 2011 m. balansą, nepalygindamas jo su ankstesnių metų ir 2012 m. finansiniais rodikliais. Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovo 2012 m. balansas jau buvo parengtas.

2. Teismas nevertino viešojo intereso reikšmės. Teismas turėjo pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, t. y. turėjo būti aktyvus. Pasisakydamas dėl atsakovo skolos Sodros biudžetui, teismas neįvertino žalos viešajam interesui ir pareigos mokėti valstybinius mokesčius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovių E. Š. ir J. I. atskiruosius skundus ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo, kad atsakovas 2013 m. gegužės 17 d. duomenimis skolingas Sodros biudžetui 148 839,41 Lt, įmonėje dirba 11 asmenų. Priskaičiuojamos vieno mėnesio socialinio draudimo įmokos (vidurkis) sudaro apie 11 000 Lt. Apelianto teigimu, siekiant išieškoti šį įsiskolinimą, apeliantas taikė priverstinio poveikio priemones, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi finansinių sunkumų ir negali vykdyti savo įsipareigojimų.

Atsiliepimu į ieškovės E. Š. atskirąjį skundą atsakovas prašo: apeliacinį procesą nutraukti, nes nėra pažeistų apeliantės subjektinių teisių, o jos reikalavimai atsakovui buvo įvykdyti iki bylos iškėlimo teisme ir pranešimo paskelbimo interneto puslapyje www.teismai.lt dienos; teismui nutarus apeliacinio proceso nenutraukti, atskirąjį skundą atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovės E. Š. dalyvavimą būtinu, paskirti apeliantei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstą atskirąjį skundą; apie galimai nusikalstamas veikas pranešti prokurorui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo atsiskaitymo su apeliante E. Š.. Teismui pateikti duomenys, kad 2013 m. kovo 12 d., t. y. iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovas buvo įvykdęs apeliantės pareiškime dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nurodytą reikalavimą. Atsakovo buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina, kad nėra jokių atsakovo skolų apeliantei. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovo atsiskaitymą su ja. Jeigu apeliantė nesutinka su atsakovo atsiskaitymu, ji turi teisę jį ginčyti teisme, tačiau tai nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nežino apie laidavimo sutartį. Atsakovas turi pagrindą manyti, kad apeliantė, būdama atsakovo vyr. finansininke ir valdybos nare, laidavusi už jos sutuoktinio vadovaujamos įmonės įsipareigojimų tinkamą įvykdymą atsakovui, pavogė šią atsakovo bylą ir visus jos dokumentus. Atsakovo apskaitos duomenys patvirtina šios sutarties egzistavimą. Atsakovas pateikia apeliantės ir jos sutuoktinio įvykdytų už UAB „Reisteka“ mokėjimų dokumentus 2007-2008 m., patvirtinančius, kad būtent jie vykdė mokėjimus atsakovui už UAB „Reisteka“. Ši vagystė paaiškėjo ruošiant dokumentus teismui šioje byloje, ieškant UAB „Reisteka“ ir UAB „FF lizingo sutarties. Dėl šios ir kitų galimai nusikalstamų veikų atsakovas2013 m. gegužės 22 d. kreipėsi į prokuratūrą, tai atsakovui pasiūlė Vilniaus apygardos teismas.

2. Dėl atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės. Atsakovas teismui 2012 m. finansinę atskaitomybę pateikė teismui kartu su 2013 m. balandžio 2 d. raštu. Ji yra patvirtinta atsakovo 2013 m. balandžio 30 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir jos duomenys patvirtina, kad atsakovo nemokumo nėra, įmonės balanse apskaitoma daugiau kaip 13 500 000 Lt turto, o įsipareigojimai – 1 970 000 Lt. Tikrovės neatitinka ir kiti apeliantės teiginiai apie atsakovo finansinę atskaitomybę. Nėra pagrindo vadovautis ieškovių E. Š., Č. S. K. ir J. I. teismui pateiktais duomenimis (dokumentais) apie jų reikalavimus atsakovui, nes jie nėra originalūs, jų nuorašų niekas netvirtino, dėl jų gavimo minėti asmenys nesikreipė į atsakovą ir atsakovas šių dokumentų neišdavė. Darytina išvada, kad šie duomenys yra gauti neteisėtai ir galimai nusikalstamai, todėl negalima jais vadovautis. Visas šias galimai nusikalstamas veikas atsakovas taip pat pareiškimu prokuratūrai paprašė ištirti. Palyginus minėtų asmenų ieškinius ir atskiruosius skundus, matyti, kad jie ruošti to paties asmens. UAB „Ekskomisarų biuras“ pateikė prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu dėl 308 Lt skolos, nes į šią įmonę kreipėsi apeliantė E. Š. ir jos siūlomas bankroto administratorius, prašydami įstoti į bylą. Be to, apeliantė skambino į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama įstoti į šią bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, būdama atsakovo vyr. finansininke ir valdybos nare, galimai nusikalstamai siekia atsakovo bankroto. J. I. prašymas dėl įtraukimo bendraieške ir jo priedai gali būti suklastoti, nes šie dokumentai gali būti pasirašyti ne J. I., o apeliantės. Apeliantė ne kartą gyrėsi, kad moka klastoti parašus.

Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UAB „Skomė“ prašo trečiojo asmens AB DNB banko skundą patenkinti, o E. Š. ir J. I. skundus patenkinti iš dalies, nes apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas nemoka darbo užmokesčio J. I. ir Č. S. K., todėl vien dėl šios priežasties atsakovui turėjo būti iškelta bankroto byla. Pritartina apeliantės E. Š. nurodytai aplinkybei, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu atsakovas atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovui būdingas elgesys, kai gavus kreditoriaus reikalavimą atsiskaityti sugalvojami tariami priešpriešiniai reikalavimai, kurie tariamai įskaitomi, o po to ilgai bylinėjamasi.

2. Buvo ir kita sąlyga iškelti atsakovui bankroto bylą – atsakovo nemokumas. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Nors šioje byloje atsakovas akivaizdžiai vengė pateikti išsamią ir aktualią informaciją apie savo finansinę būklę, tai neatleido teismo nuo pareigos dėti visas pastangas tam, kad iš atsakovo būtų išreikalauta visa reikiama informacija. Šioje byloje aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo nepateikė, todėl teismas negalėjo objektyviai įvertinti aktualios atsakovo būklės ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą dėl atsakovo (ne)mokumo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nemoka privalomų socialinių draudimo įmokų. Atsakovas turi ir daugiau kreditorių. Atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka atsakovo balanse nurodytos vertės, t. y. atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra daug kartų mažesnė už atsakovo deklaruojamą vertę. Didžioji dalis atsakovo turto yra areštuota. Atsakovo veikla yra nuostolinga. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad nuo 2010 m. nesudaro naujų lizingo sutarčių. Atsakovo banko sąskaitos taip pat areštuotos.

Atsiliepimu į trečiojo asmens AB DNB banko atskirąjį skundą atsakovas prašo apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliantas neturi galiojančių reikalavimų į atsakovą, t. y. neturi pažeistų subjektinių teisių; teismui nutarus apeliacinio proceso nenutraukti, atskirąjį skundą atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti apeliantui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstą atskirąjį skundą; apie žinomai melagingus apelianto paaiškinimus pranešti prokurorui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo teismui. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis grindžiama tik atsakovo 2011 m. finansine atskaitomybe. Atsakovas yra pateikęs teismui 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

2. Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir kitų kreditorių reikalavimų. Apeliantas, neturėdamas įgaliojimų atstovauti kitiems bylos dalyviams, pasisako dėl jų reikalavimų. VSDFV Vilniaus skyriaus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties nepateikė.

3. Neaišku, ko šioje byloje siekia apeliantas. Teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį, kad tikėtinai nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas AB DNB bankas, nes nustatė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyksta teisminiai ginčai. Kol nebus baigti teisminiai ginčai, apeliantas neturi teisinio pagrindo teigti, kad turi galiojantį kreditorinį reikalavimą atsakovui.

Atsiliepimu į ieškovės J. I. atskirąjį skundą atsakovas prašo: apeliacinį procesą nutraukti; teismui nutarus apeliacinio proceso nenutraukti, atskirąjį skundą atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovės J. I. dalyvavimą būtinu; apie galimai nusikalstamas veikas pranešti prokurorui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliantės teiginiai apie atsakovo finansinę atskaitomybę yra identiški ieškovės E. Š. atskirojo skundo argumentams, į kuriuos atsakovas išsamiai atskirto atsiliepime į E. Š. atskirąjį skundą.

2. Dėl apeliantės tikslo ginti viešąjį interesą. Apeliantė, neturėdama įgaliojimų atstovauti kitiems bylos dalyviams, pasisako dėl jų reikalavimų. VSDFV Vilniaus skyriaus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tik atsakovo nemokumo būsena, todėl skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo (ne)mokumu, nenagrinėdamas kitų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės E. Š., Č. S. K. ir J. I. pareiškimus teismui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikė remdamiesi ĮBĮ 4 straipsnio 1 punktu, pagal kurį įmonės kreditoriai (šiuo atveju – darbuotojai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo grindžiamas ne tik atsakovo nemokumo būsena, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir kitu pagrindu – vėlavimu išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Iš atsakovo 2011 m. balanso matyti, kad atsakovas turėjo 375 340 Lt su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, o pagal byloje atsakovo pateikto 2012 m. balanso projekto duomenis šie įsipareigojimai išaugo iki 667 264 Lt (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 78). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovui galėtų būti iškelta bankroto byla savarankišku pagrindu – atsakovui vėluojant išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė. Pažymėtina, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys neleidžia pripažinti, jog atsakovo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija pusę jo turimo turto vertės, todėl padarė išvadą, kad atsakovas negali būti pripažįstamas nemokiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies kontekste. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog atsakovas veikia nuosekliai nuostolingai, jo finansinė padėtis nuolat blogėja ir mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais. Teismas, spręsdamas apie įmonės mokumą, apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas išvadas (CPK 178, 185, 263 str.), dėl ko, konstatuodamas, kad nėra įstatyme numatyto pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas (CPK 329, 330 str., ĮBĮ 9 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visapusiškai neišnagrinėjo.

Pirmosios instancijos teismas byloje esant prieštaringiems įrodymams, t. y. iš vienos pusės pagal atsakovo 2011 m. balansą atsakovo pastatų ir statinių vertė yra 2 849 107 Lt (pagal 2012 m. balanso projektą – 2 628 921 Lt), žemės pagal balansų duomenis atsakovas neturi (t. 1, b. l. 70, t. 2, b. l. 77), iš kitos pusės byloje pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas (pastatai, statiniai ir žemės sklypai), kurio bendra vertė 13 569 523 Lt, turėjo reikalauti iš atsakovo paaiškinimų, kitų įrodymų, savo iniciatyva gauti duomenis apie aktualią atsakovo turto rinkos vertę, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo turtinės padėties atskleidimą. Ieškovas UAB „Skomė“ pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, patvirtinančius, kad atsakovo nurodyto nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, nes dalis nurodyto turto (pastatai) yra įtraukta į apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašus, be to, atsakovas nurodė turtą (pavyzdžiui, inžineriniai tinklai 1 299 000 Lt vertės), kuris yra nelikvidus dėl savo specifinio statuso (t. 3, b. l. 204-236). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės. Pažymėtina, kad nustatant realią atsakovui priklausančio turto vertę, būtina atsižvelgti ir į atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, iš dalies, t. y. tik dėl vieno pastato, paneigiančius ieškovo UAB „Skomė“ pateiktus duomenis dėl apleisto atsakovo turto.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pagal atsakovo pelno (nuotolio) ataskaitas atsakovas jau ne vienerius metus dirba nuostolingai (atsakovo nuostoliai 2010 m. siekė 834 216 Lt, 2011 m. – net 4 262 556 Lt, o 2012 m. – 757 599 Lt, t. 1, b. l. 73, t. 2, b. l. 79). Atsižvelgiant į nuostolingą atsakovo veiklą ir byloje esant duomenų, kad atsakovo turtas yra areštuotas, kad teismuose atsakovui iškelta daug bylų dėl skolų priteisimo, iš kurių pagal AB DNB banko ieškinį dėl 2 439 064,97 Lt skolos priteisimo, o pagal VĮ Turto banko ieškinį dėl 6 9111 101,06 Lt skolos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas veikia nuosekliai nuostolingai ir jo finansinė padėtis nuolat blogėja.

Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant klausimą apie įmonės, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, veiklos perspektyvas, labai svarbu nustatyti, ar įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Apeliantų (darbuotojų) teigimu, atsakovas šiuo metu beveik nesudarinėja lizingo sutarčių, t. y. nevykdo pagrindinės savo veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su vykdoma atsakovo veikla, išvis neanalizavo, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nenutraukė savo veiklos.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis įskaitė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ir tokiu būdu padengė ieškovės E. Š. reikalavimą. Šis įskaitymas buvo padarytas jau po ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikimo teismui, be to, pagal DK 224 straipsnį ribojama galimybė daryti išskaitas iš darbuotojų darbo užmokesčio padengiant jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba. Atsakovas taip pat nepateikė teismui dokumentų, kuriais grindžia ieškovės įsiskolinimą atsakovui.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas Sodros biudžetui sudaro 140 745,31 Lt, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog jis, atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teise valdomo turto apimtį, nėra ženklus. Minėta, kad atsakovo nurodyta jam priklausančio nekilnojamojo turto reali rinkos vertė kelia pagrįstų abejonių.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius ir neištyrus visų aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, vėlavimu išmokėti darbuotojams atlyginimą, neįvertinus atsakovo nuolat patiriamų nuostolių, nenustačius, ar atsakovas šiuo metu vykdo veiklą, liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 8 d.).

Dėl atsakovo prašymų

Atmestinas atsakovo prašymas nutraukti apeliacinį procesą. Šį prašymą atsakovas grindžia tuo, kad apeliantai neturi galiojančių reikalavimų į atsakovą, be to, nėra pažeistos jų subjektinės teisės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti vertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškėlus bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visi pareiškėjai, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, negali būti laikomi potencialiais atsakovo kreditoriais.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus ir ištyrus bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl atsakovo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Atsakovas prašo skirti apeliantams baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant nepagrįstus atskiruosius skundus. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jie atskiraisiais skundais apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas, nes teisė paduoti atskirąjį skundą yra numatyta įstatyme. Nenustačius apeliantų nesąžiningumo, skirti jiems baudas nėra teisinio pagrindo. Be to, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos, išnagrinėjęs apeliantų atskiruosius skundus, panaikino skundžiama teismo nutartį, patvirtina, jog apeliantų atskrieji skundai yra pagrįsti.

Taip pat atmestinas atsakovo prašymas kreiptis į prokurorą dėl galimai nusikalstamų veikų (melagingų paaiškinimų). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nenustatė, kad kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų galimai atliko nusikalstamas veikas arba pateikė melagius duomenis, be to, atsakovas, aktyviai naudodamasis savo teisėmis, jau yra pats kreipęsis į prokuratūrą (t. 3, b. l. 254).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „FF lizingas“ bankroto bylą, ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė