- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- Iv-566-142/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovei Vitai Kukanauzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą nušalinimo nuo tarnybos laiką atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės vado pulkininko V. I. 2011 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. TE-36 „Dėl D. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir jį panaikinti, 2) grąžinti pareiškėją į eitas tarnybines pareigas; 3) įpareigoti VSAT Vilniaus rinktinę išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio vidurkį nuo 2010 m. gegužės 25 d. už visą nušalinimo nuo tarnybos laiką.
Pareiškėjo reikalavimą pripažinti nepagrįsta ir neteisėta VSAT Vilniaus rinktinės štabo teisės poskyrio 2011 m. vasario 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-7 „Dėl Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos SB pasieniečio D. J. veiksmų“ atsisakyta priimti teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 23-24).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad į VSAT Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos sargybų būrio pasieniečio pareigas priimtas 2007 m. sausio 22 d. Iš pareigų atleistas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. TE-36 už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvadomis, kurios yra nepagrįstos ir neteisėtos, patikrinimas atliktas pažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintos tvarkos 10 ir 11 punktus, nustatančius, kad dėl pareigūno veikos pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybinis patikrinimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdomos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad 2010 m. gegužės 24 d. apie 20.30 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) Vilniaus rinktinės SPB pareigūnams A. Ž. ir S. V. slapta stebint (sekant) pareiškėjo tėvų sodybą, pareigūnai pastebėjo asmenį, kaip vėliau nustatė – pareiškėją, kraunantį į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėžes, supakuotas į juodos spalvos maišus. Pareigūnams pradėjus judėti link pareiškėjo, pareiškėjas palikęs dėžes ant žemės, sėdo į automobilį ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti į pareigūnus. Pastariesiems bandant sustabdyti automobilį, kilo pavojus jų sveikatai ir gyvybei, dėl to jie buvo priversti pasitraukti iš automobilio judėjimo kryptis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodoma, kad dėl pareiškėjo kaltės VSAT Vilniaus rinktinės SPB specialistas S. V. parkrito ir nežymiai susižalojo, o pareiškėjas paspruko. Dėl šio fakto VSAT Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje pareiškėjui 2010 m. gegužės 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-6084-10 pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomos aplinkybės yra iškreipiamos, šališkos ir prieštaringos. Automobilyje nebuvo aptikta cigarečių „Fest“ be banderolių. Pareiškėjas apkaltintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes pareigūnai gretimai pareiškėjo tėvų esančioje kaimyno teritorijoje aptiko 3 dėžes su 1500 pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių, kurių vertė 10 710 Lt. Administracinio teisės pažeidimo laiku pareiškėjas nebuvo vietoje, kurią nurodo tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs pareigūnas P. P.. Šią aplinkybę patvirtina liudytojai T. M., M. J., J. B., M. Š., M. P.. Pareiškėjas nevairavo nurodytu laiku automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai patvirtino liudytojas M. P., kuris naudojosi šiuo automobiliu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neminimi faktai ir aplinkybės, nustatytos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Teisėja T. J., dalyvaujant visoms proceso šalims, 2010 m. liepos 1 d. atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) patikrinti liudytojų A. Ž., S. V., M. P. ir kitų parodymus. Liudytojų parodymai buvo užfiksuoti sudarytoje schemoje, nurodant atstumus, A. Ž. ir S. V. slapto sekimo vietas. Pagal teismo sudarytą schemą, pridėtą prie posėdžio protokolo, liudytojas A. Ž. negalėjo matyti nei automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos, nei, kas krovė kažkokias dėžes į automobilį. A. Ž. negalėjo matyti, ir kas vairavo nurodytą automobilį. Liudytojo S. V. slapto sekimo vieta iki nurodomo automobilio stovėjimo vietos – 39 metrai. Patikrinimo išvadoje taip pat nepažymėta, kad administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu jis apkaltintas, buvo padarytas dirbtinėmis sąlygomis, dalyvaujant VSAT Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams, siekiant pareiškėją sukompromituoti ir atleisti iš tarnybos. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai A. Ž. ir S. V. 2010 m. gegužės 24 d. nuo 14.30 val. iki 22.00 val. neteisėtai įsibrovė į pareiškėjo tėvų valdą, pažeisdami pareiškėjo ir jo tėvų privataus gyvenimo neliečiamumą, pažeisdami Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnį– vykdė operatyvų tyrimą, t. y. slaptą sekimą, neturėdami tokiems veiksmams atlikti motyvuoto ikiteisminio tyrimo sprendimo Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių bylų teisenoje bylai spręsti reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos tik leistinais, įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gautais duomenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3-75-04 konstatuota, kad pagal galiojantį reglamentavimą pagal Operatyvinės veiklos įstatymą surinkta operatyvinė informacija negali būti panaudota tarnybinių nusižengimų aplinkybėms įrodinėti administracinėje byloje. Vadovaujantis šia teismų praktika baudžiamojoje byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai, kuriais grindė patikrinimo išvadą atsakovas, yra neleistini įrodymai nagrinėjamoje byloje, jie neturi būti tiriami ir vertinami teismo ir atsakovas jais pagrįsti priimto įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos negali. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atleidimo iš tarnybos motyvai siejami su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 05-1-6084-10, pradėtu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį dėl VSAT Vilniaus rinktinės SPB pareigūno S. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, bei kaltinant jį padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Ikiteisminis tyrimas nebaigtas ir galutinis procesinis sprendimas nepriimtas. Administracinio teisės pažeidimo byla taip pat nebaigta, nes pareiškėjas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. priimtą nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjo kalti veiksmai, sudarantys pareigūno vardo pažeminimo sudėtį, neįrodyti.
Pareiškėjas dalyvavo 2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje, tačiau šiame posėdyje buvo apklausti liudytojai, o bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas nebuvo. Kituose teismo posėdžiuose pareiškėjas nedalyvavo. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas neatvykdavo į paskirtus teismo posėdžius, visais atvejais pareiškėjo atstovas prašydavo atidėti bylą dėl pareiškėjo ligos (b. l. 132, 133, 144, 145154, 155). Pareiškėjas teismui nurodytais atvejais per advokatą teikė medicininius pažymėjimus, išduotus VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro. Teismas pirmą kartą 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu (b. l. 142) kreipėsi į VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą, prašydamas pateikti duomenis teismui dėl pareiškėjui diagnozuotos ligos ir gydymo būdo, informuoti, ar pareiškėjas gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Atsakymas į šį raštą gautas nebuvo. Pakartotinai teismas kreipėsi į nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą 2012 m. gruodžio 7 d. (b. l. 152). VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras 2012 m. gruodžio 20 d. rašte pranešė teismui (b. l. 153), kad pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl pablogėjusios savijautos, jam buvo nustatytas peršalimas, skirtas ambulatorinis gydymas, pacientas neatvyko į pakartotinį priėmimą, kurį paskyrė gydytojas. Pažymėjo, kad D. J. dėl sveikatos būklės teismo posėdžiuose dalyvauti gali. Pareiškėjo atstovas advokatas pateikė prašymą ir dėl 2013 m. sausio 24 d. teismo posėdžio (b. l. 154), nurodė, kad pareiškėjo artimieji pateikė advokatui minėto sveikatos priežiūros centro išduotą medicininę pažymą Nr. 35, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į įstaigą kreipėsi 2013 m. sausio 21 d., pareiškėjui nustatytas virusinis gripas (JOO), jam skirtas gydymas namų sąlygomis iki 2013 m. sausio 25 d. Prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir paskirti pareiškėjo advokatui tinkamu metu po 2013 m. vasario 20 d., nes kitomis dienomis jis užimtas kitose bylose. Dėl nurodytos aplinkybės jokie įrodymai teismui nepateikti. Pareiškėjo advokatas 2012 m. gruodžio 5 d. teismui buvo pateikęs prašymą pratęsti nagrinėjamos bylos terminą (b. l. 146-147), nes, advokato teigimu, pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimas yra neatsiejamai susijęs su baudžiamosios bylos Nr. I-140-604/2011 išnagrinėjimo rezultatais.
Teismas nusprendė bylą nagrinėti, kadangi pareiškėjui ir jo atstovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo žinoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis), nurodytos nedalyvavimo byloje priežastys yra nepagrįstos tinkamais dokumentais (advokato nedalyvavimas nepagrįstas rašytiniais įrodymais), pareiškėjo teikiamos pažymos nereiškė, kad pareiškėjas visais atvejais negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, tai patvirtino ir sveikatos priežiūros įstaiga. Be to, sistemingas susirgimas peršalimo ligomis būtent teismo paskirtų posėdžių laiku leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl advokato prašymo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Teismo posėdžio 2013 m. sausio 24 d. laikotarpiu Šalčininkų rajono apylinkės teismas jau buvo paskelbęs nuosprendį baudžiamojoje byloje, nuosprendis dar neįsiteisėjo, tačiau teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje dar 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą (b. l. 130), nurodė pagrindą – tuo metu jau įsiteisėjo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatas teismo buvo pripažintas neturinčiu įtakos sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą.
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime (b. l. 27-30) su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyris 2011 m. vasario 7 d. atliko tarnybinį patikrinimą Nr. (21/20)-27-7 „Dėl Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos SB pasieniečio D. J. veiksmų“ ir nustatė, kad D. J. pažemino pareigūno vardą. Už pareigūno vardo pažeminimą D. J. VSAT Vilniaus rinktinės vado 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. TE-36 buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovė cituoja Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį, kurioje pateikiamas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas. Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktas, VSAT pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 14 punkto 14.1-14.3 papunkčiai, valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2 punkto 2.2 papunktis nustato vidaus tarnybos pareigūno nepriekaištingo elgesio reikalavimus, pareigą ginti visuomenę nuo netesėtų veiksmų, tačiau D. J. pasielgė priešingai. Žinodamas ir suprasdamas, kad jo veiksmai neteisėti, sąmoningai darė pažeidimą, t. y. važiuodamas nuosavu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno cigarečių dėžes, nepaisė SPB pareigūnų teisėtų reikalavimų sustoti, priešingai, padidinęs greitį važiavo į juos, taip sukeldamas pavojų jų sveikatai ir gyvybei. Tokiu elgesiu D. J. akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė 2007 m. sausio 22 d. duotą pareigūno priesaiką. D. J. pareigūno vardo pažeminimas yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, todėl nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje jo atleidimo iš vidaus tarnybos motyvai siejami su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 05-1-6084-10, pradėtu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį. Remiasi Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, taip pat Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka), 10 punkto nuostata, kurioje nurodoma, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Tarnybinis patikrinimas 2010 m. liepos 16 d. buvo sustabdytas, tačiau surinkus pakankamai duomenų, įgalinančių tarnybinį pažeidimą atriboti nuo nusikalstamos veikos, tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas ir atliekamas pagal nustatytą tvarką. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo panaudota operatyvinė informacija. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo naudojami faktiniai duomenys, gauti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 05-1-6082-10 ir administracinio teisės pažeidimo medžiagos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad atleidimas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. nėra drausminė nuobauda, tai yra savarankiškas atleidimo pagrindas. Dėl to atleidimo pagrindas nesietinas su administracinio teisės pažeidimo ar baudžiamąja byla. Nors pažymėjo, kad teismas baudžiamoje byloje jau priėmė nuosprendį, kuriuo atmetė pareiškėjo argumentus, jog prieš jį vykdoma operatyvinė veikla buvo neteisėta, patvirtino dalį kaltinimų, išskyrus pasipriešinimą pareigūnams.
Skundas netenkinamas.
Ginčas kilo dėl pareiškėjo D. J. atleidimo iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2011 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. TE-36 (įsakymo 1 punktas, b. l. 99). Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) ir remiantis VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Teisės poskyrio 2011 m. vasario 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-7 „Dėl Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos Sargybų būrio pasieniečio D. J. veiksmų“.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Tai yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 91-97) nurodoma, kad Vilniaus rinktinės SPB pareigūnai S. V. ir A. Ž. 2010 m. gegužės 24 d. nuo 14.00 val. pagal OVS specialistų informaciją stebėjo sodybą Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) SPB pareigūnai 14.30 val. matė, kad prie pirmos sodybos iš (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo ir vaikščiojo po kiemą, atrakino garažo vartus ir į kiemą išvarė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau į sodybos kiemą atvažiavo dar keli automobiliai, pareigūnai visus asmenis matė gerai, jie nieko įtartino nedarė. Apie 19.00 val. į kiemą atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) su keturiais asmenimis, kurie neilgai kalbėjosi su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Po to į (duomenys neskelbtini) pusę išvažiavo ir kiti automobiliai, o apie 19.45 val. asmuo, kuris atvažiavo (duomenys neskelbtini) nuvažiavo miško link pro (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. jis grįžo ir nuėjo namo, užtrukęs apie 5 min. išėjo jau persirengęs, sėdo į automobilį (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Apie 20.30 val. SPB pareigūnas A. Ž. telefonu OVS pareigūnus informavo, kad mato, kaip tas pats asmuo, kuris apytiksliai prieš pusę valandos išėjo iš namo, sėdo į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), dabar grįžo, sustojo prie kieme esančio kluono ir prie automobilio nešioja dėžes bei pradeda jas krauti į bagažinę. Buvo priimtas sprendimas patikrinti minėtą asmenį. Kai Vilniaus rinktinės SPB pareigūnai artėjo link jo, SPB pareigūnus pamatęs asmuo metė likusias dėžes, sėdo prie automobilio vairo, nereagavo į teisėtus pareigūnų reikalavimus ir pradėjo važiuoti į juos, dėl ko SPB pareigūnas S. V. traukdamasis susižalojo. Siekiant paveikti asmenį buvo panaudotas tarnybinis ginklas, t. y. iššautas šūvis į orą. SPB pareigūnai apie įvykių eigą informavo Vilniaus rinktinės OVS pareigus, pagal kurių pavedimą jie dalį dienos stebėjo minėtą sodybą. Sodyba priklauso Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos SB pasieniečio D. J. tėvams, automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J., todėl buvo organizuojama jo ir automobilio paieška. Paieškoje dalyvavo Vilniaus rinktinės OVS pareigūnai, papildomos pajėgos iš Dieveniškių ir G. Žagunio užkardų. Dieveniškių užkardos budėtojas mėgino susisiekti su D. J. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsakė, nors pagal Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių analizę konstatuota, kad minėtu numeriu po įvykio aktyviai naudojosi D. J.. Tik po D. J. mamos raginimo apie 22.30 val. pastarasis grįžo į tėvų sodybą, kur ir buvo sulaikytas, nes buvo atpažintas SPB pareigūnų kaip sprukusio automobilio vairuotojas. Daroma išvada, kad tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 14 punktų 14.1-14.3 papunkčių nuostatas, sulaužė duotą pareigūno priesaiką, taip pažemindamas pareigūno vardą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 14 punkte nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo: 14.1. elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą; 14.2. nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą; 14.3. vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinant, kad jie susiję su nusikalstama veika, jeigu tai pakenktų VSAT įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.
Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Pareiškėjui 2010 m. gegužės 25 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 60). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. TE-100 pareiškėjas D. J., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi ir vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, buvo nušalintas nuo tarnybos nuo 2010 m. gegužės 25 d. (b. l. 61). Pareiškėjas 2010 m. gegužės 25 d. teikė paaiškinimą (b. l. 62-63), kuriame nurodė, kad jo automobilis buvo dingęs, niekas jo automobilio nestabdė, nešaudė. Pareiškėjas nurodė savo veiksmus įvykio dieną, su kuo buvo susitikęs, ir aiškino, kad nieko nežino apie kaimynų kieme buvusias dėžes.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos tarnybinio tyrimo medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas 2010 m. liepos 16 d., o 2011 m. vasario 2 d. atnaujintas (b. l. 31-32). Tarnybinio patikrinimo atnaujinimo pagrindas yra nurodytas aiškiai: nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-941-75-2010 ir baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6084-10 surinktoje medžiagoje paaiškėjo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti D. J. tarnybinį nusižengimą. Teisę atnaujinti tarnybinį patikrinimą suteikia ir Tvarka. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo atnaujinimas buvo neteisėtas, yra nepagrįsti, o Vilniaus rinktinės sprendimas buvo teisėtas.
Visos paminėtos aplinkybės, kurios yra išdėstytos VSAT Vilniaus rinktinės Štabo teisės poskyrio 2011 m. vasario 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-7 (toliau – Išvada), pasitvirtina patikrinimo medžiagoje surinktais dokumentais – tarnybiniais pranešimais (b. l. 34, 35, 36, 39, 41), išrašu iš užkardos asmenų pristatymų žurnalo (b. l. 42-43).
Be to, teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai A. Ž. ir S. V. (2011 m. gegužės 26 d. teismo posėdis, jame dalyvavo ir pareiškėjas). Liudytojai patvirtino, kad jie yra VSAT pareigūnai ir nurodytą Išvadoje dieną viskas vyko taip, kaip surašyta išvadoje, jie atsiminė, kad stebėjo būtent D. J., nors anksčiau jo nepažinojo.
Įvykio aplinkybės, kurios surašytos Išvadoje, pasitvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8-941-75/2010 (prijungta byla) duomenimis. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu (byla Nr. A28-941-75/2010, t. I, b. l. 103-107) D. J. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje, ir jam skirta 15 000 Lt bauda. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas būtent 2010 m. gegužės 24 d. apie 20.30 val. Nutarime konstatuojama, kad D. J. pats asmeniškai 2010 m. gegužės 24 d., 20.30 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo, kas yra dėžėse, aptrauktose juodais maišais (cigaretės „Fest“, nepaženklintos akcizo ženklais). Šiame nutarime pasisakyta, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais. Tie pareigūnų parodymai (A. Ž., S. V., M. B., A. J.) aprašyti teismo nutarime. Jais nustatyta, kad pareigūnai stebėjo sodybą (duomenys neskelbtini) nuo 14.30 val., ir, įvertinus jų parodymus, akivaizdu, kad jie patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas faktines aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi (administracinė byla Nr. N575-283/2012) paliko galioti minėtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą. LVAT pasisakė dėl teisme apklaustų liudytojų, VSAT pareigūnų, parodymų tinkamo vertinimo, o taip pat LVAT pasisakė ir dėl pareiškėjo argumentų, jog pareigūnų veiksmai stebint pareiškėją buvo neteisėti. LVAT nurodė, kad pareigūnų, stebėjusių pareiškėją, veiksmai buvo teisėti, nurodė, kad pareigūnai neprovokavo padaryti teisės pažeidimą. Dėl to ir nagrinėjamoje byloje atmetami pareiškėjo ir jo advokato paaiškinimai dėl pareigūnų, stebėjusių sodybą, veiksmų neteisėtumo.
Taigi teismai nustatė ir patvirtino, kad pareiškėjas, būdamas VSAT pareigūnas, ne darbo metu padarė administracinį pažeidimą, tuo tarpu tokio pobūdžio pažeidimų nustatymas ir kaltų asmenų nubaudimas įeina į pareiškėjo pareigas. Pareiškėjas ėjo užkardos sargybų būrio pasieniečio, statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Pagal pareigybės aprašymo 5 punktą, pareigybės tikslas yra vykdyti patikimą valstybės sienos apsaugą, teisėtą asmenų ir transporto priemonių praleidimą per valstybės sieną, užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį rėžimą priskirtoje užkardos veikimo teritorijoje (tarnybos byla Nr. 111-70). Pareigybės aprašyme buvo nustatyti specialieji reikalavimai išmanyti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius pasienio tikrinimų organizavimą, sienų stebėjimą, vizų išdavimą, taip pat kitus teisės aktus, susijusius su tarnybos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla. Iš tarnybos byloje esančio pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėjui turėjo būti žinomi draudimai, susiję su akcizais apmokestinamų prekių laikymu, gabenimu. Tuo tarpu nustatyta, kad pats pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, neleido jo sulaikyti ir patikrinti, kas yra kraunama į automobilį, pabėgdamas nuo gresiančio patikrinimo.
Išvadoje (jos 6 lape) apibendrinta, kokius veiksmus pareiškėjas atliko 2010 m. gegužės 24 d., t. y. pareiškėjas, pamatęs link jo einančius pareigūnus, metė likusias dėžes, kurias nešiojo ir krovė į automobilį (vėliau administracinio tesiės pažeidimo byloje nustatyta, kad dėžėse buvo cigaretės be banderolių ir, kad pareiškėjui tai buvo žinoma), sėdo prie automobilio vairo, nereagavo į teisėtus pareigūnų reikalavimus ir pradėjo važiuoti, nereagavo į pareigūnų skambučius, nors tuo pačiu metu aktyviai naudojo tą patį telefoną. Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad joje aprašytais veiksmais pareiškėjas pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 14 punkto 14.1, 14.3 papunkčių nuostatas ir tuo sulaužė priesaiką bei pažemino pareigūno vardą.
Taisyklių 14.2. papunktyje nustatytas reikalavimas nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą. Nors Išvadoje neatskleista, kokiu būdu pažeistas minėtų taisyklių 14.2 punktas, tačiau 14.1 ir 14.3 punktai buvo pažeisti. Tai, kad neatskleistas vieno iš nurodytų taisyklių punkto pažeidimas, nekeičia išvados, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Išvada yra grindžiamas ir skundžiamas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. TE-36. Veiksmai, kurie padaryti, aprašyti Išvadoje. Tai, kad Išvadoje aprašytas pareiškėjo elgesys iš tiesų buvo, pasitvirtino ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimtais sprendimais, todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas D. J. savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, todėl jis pagrįstai buvo atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Teismas vadovaujasi LVAT formuojama tokio pobūdžio administracinių bylų praktika. LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-193/11 aiškinamos įstatymų nuostatos: „Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“.
Šiuo atveju yra nustatyta, kad pareiškėjas kaltais veiksmais pažeidė pareigūno etikos taisykles, nes jis žinojo, kad daro administracinį teisės pažeidimą, dėl to bėgo nuo pareigūnų, norėjusių patikrinti, ką jis krauna į dėžes, kaip jau minėta, pareiškėjo veika nesuderinama su valstybės sienos apsaugos pareigūno funkcijomis (jis pats privalo užkirsti kelią tokių pažeidimų darymui), o toks elgesys formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į VSAT pareigūnus, diskredituoja visą vidaus reikalų sistemą bei neabejotinai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno. Tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo pakankamai paviešinti, patvirtina Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas byloje Nr. A2.8-941-75-2010. Nurodytoje byloje kaip liudytojai buvo apklausti ne tik pareigūnai, bet vietiniai gyventojai M. J., M. Š., J. B., M. P., V. P., jiems visiems tapo žinoma, kad pasienietis, VSAT pareigūnas, pats laiko cigaretes be banderolių, bėga nuo pareigūnų. Tuo VSAT yra kompromituojama.
Dėl procedūrinių pažeidimų, apie kuriuos nurodo pareiškėjas. Tokie pažeidimai nebuvo padaryti, nes buvo galimybė įvertinti poelgį, žeminantį pareigūno vardą, atsižvelgiant ir į patikrinimo metu surinktą medžiagą, todėl tarnybinis patikrinimas pagrįstai buvo atnaujintas. Tai leidžia ir Tvarkos 10 punktas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš viso neigė, jog stebint VSAT pareigūnams krovė dėžes su cigaretėmis į savo automobilį, jį vairavo, pasišalino, kad nebūtų sulaikytas (aiškino, kad įvykio metu toje vietoje iš viso nebuvo), be to, pareiškėjas tai neigė ir skunde teismui, šioms faktinėms aplinkybėms patvirtinti teismas papildomai rėmėsi ir minėta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei jos procesiniais sprendimais, kurie patvirtino, kad pareiškėjas Išvadoje aprašytus veiksmus padarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.