Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1329-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-08
Bylos Nr.
2A-1329-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Alisa Kostiuk, Sergejus Chiminas
Civilinė byla Nr. 2A-1329-324/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 43.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovei advokatei Alisai Kostiuk, atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Sergėjui Chiminui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-775/2009 pagal V. J. ieškinį atsakovei R. B. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20000 Lt be pagrindo gautų pinigų. Nurodė, kad 2000 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp ieškovės ir G. B., pagal kurią ieškovė G. B. paskolino 45000 Lt. Šią sutartį ieškovė deklaravo mokesčių inspekcijoje, tačiau pinigai realiai nebuvo perduoti. Paskolos sutarties originalą turėjo G. B. tėvas J. B. 2005 m. balandžio mėn. pradžioje ieškovė atsakovei paskolino 20000 Lt. Kaip garantą, jog skola bus grąžinta, atsakovė paliko 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartį. Skolos atsakovei negrąžinus, ieškovė 2007 m. gegužės mėn. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo pagal 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartį. 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu minėta paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nustačius, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. 2007 m. spalio 9 d. teismo posėdyje atsakovė pripažino, jog 2005 m. balandžio mėn. iš ieškovės gavo 20000 Lt. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad ji, paimdama iš ieškovės 20000 Lt ir teigdama, kad paskolos raštelis dėl 45000 Lt paskolos gavimo, pasirašytas su G. B., yra grąžinimo garantas, elgėsi nesąžiningai, suklaidino ieškovę ir taip be pagrindo praturtėjo.

Atsakovė pripažino, jog 2005 m. balandžio mėn. ieškovė su savo sutuoktiniu G. J. savo iniciatyva gera valia 20000 Lt jai perdavė ne kaip paskolą, o tam, kad atsakovės sutuoktiniui J. B. baudžiamojoje byloje būtų pasamdytas advokatas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina paskolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimo, nes nebuvo nustatytas vienas iš paskolinių santykių požymių – atsakovės įsipareigojimas grąžinti ieškovei šios perduotus pinigus. Sprendė, kad ieškovė, perduodama atsakovei 20000 Lt, veikė savanoriškai, suvokdama, jog neturi jokios pareigos tai daryti. Ieškovė patvirtino žinojusi, jog 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių. Nurodė, kad jei ieškovė laikė, jog skolina pinigus, tai ji elgėsi skubotai, neįvertino visų aplinkybių ir pasekmių, nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto, įstatymo reikalavimų dėl paskolos sandorio įforminimo ir nereikalavo santykius tarp šalių įteisinti tinkamai. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo bei kad tas nesąžiningumas įtakojo ieškovės veiksmus dėl pinigų perdavimo (CPK 178 straipsnis). Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 2000 m. vasario 1 d. sutarties originalas jai buvo atiduotas tik 2005 m. balandžio mėn., paskolinus atsakovei 20000 Lt, nes šią aplinkybę patvirtino tik bylos baigtimi suinteresuoti ieškovė ir liudytojas – jos sutuoktinis G. J.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nenurodyta, kokiu pagrindu pinigų paėmimas tapo neatlygintinu. Teismo nuomonė, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo sandoriui būdingi santykiai niekuo neparemti, dovanojimo sutarties šalys nebuvo pasirašiusios. Ieškovė turėjo pagrindą vertinti pinigų davimą kaip paskolinius santykius, nes atsakovė jai įteikė paskolos sutartį, sudarytą su jos dukra G. B. Taip buvo užtikrintas pinigų grąžinimas.

Teismo argumentai, kad paskolos sutartis buvo negaliojanti ir ieškovei tai buvo žinoma nuo jos išrašymo momento, negali įtakoti šio ginčo išsprendimo. Atsakovė pasiūlius šią sutartį laikyti pinigų grąžinimo garantija, tarp šalių susiklostė kiti paskoliniai santykiai. Kol paskolos sutartis nebuvo nuginčyta, ieškovė turėjo pagrindą reikalauti skolos grąžinimo, bet tik tuo atveju, jeigu turėtų originalų paskolos sutarties tekstą. Ieškovė iki bylos iškėlimo teisme ta teise nepasinaudojo, tai patvirtina, kad paskolos sutarties ji neturėjo. Iš prie bylos pridėtos Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sąžiningai elgėsi ir pripažino paskolos sutarties negaliojimo faktą. Tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai įrodo, kad atsakovė tyčia įgijo ieškovės turtą – 20000 Lt, žinodama, jog, nebūdama paskolos sutarties šalimi, ji negali to turto gauti ir kad paskolos sutartis nuginčijama. Ieškovė įrodė, kad šalių susitarimo metu egzistavęs pagrindas (paskolos sutarties, kaip pinigų grąžinimo garantijos, pateikimas) vėliau išnyko (paskolos sutartis pripažinta negaliojančia), todėl, vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 20000 Lt buvo gauti neteisėtai ir turi būti grąžinti savininkui.

Dėl galimo atsakovės ir G. B. subjektyvumo jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas turėjo remtis tik objektyviais ir aiškiai nustatytais įrodymais – pinigų perdavimo faktu, aplinkybe, jog paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neatlygintinai gauti 20000 Lt.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apygardos teismas konstatuoja, jog, spręsdamas apie ieškinio dalies pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai).

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad 20000 Lt davimas atsakovei vertintinas kaip paskolinis santykis, nes pinigų grąžinimui užtikrinti R. B. įteikė 2000 m. vasario 1 d. 45000 Lt paskolos sutartį, sudarytą su jos dukra G. B.

Įsiteisėjusiu 2007 m. lapkričio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje nr. 2-496-588/2007 pagal V. J. ieškinį G. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės G. B. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatyta, kad 2000 m. vasario 1 d. tarp V. J. ir G. B. pasirašytas paskolos sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, kad G. B. galėtų pagrįsti nekilnojamojo turto įgijimą. Pinigai pagal šį sandorį nebuvo perduoti, sandorio netikrumą pripažino abi šalys, todėl jo tariamumo aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos, neanalizuotinos 2000 m. vasario 1 d. sandorio dalyko prisiteisimo galimybės pagal apeliantės nurodytas sutarties originalo turėjimo aplinkybes ir kitaip, nei šalių paaiškinimus įvertino teismas nurodomoje byloje, šie paaiškinimai nevertintini. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl V. J. nepagrįstai teigia, kad 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutarties tariamumas negali įtakoti ginčo dėl 20000 Lt grąžinimo išsprendimo ( CPK 182 straipsnio 2 p.). Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, elgdamasi protingai, rūpestingai, teisingai bei laikantis bonus pater familias elgesio standarto, privalėjo įvertinti sandorio, kuriuo užsitikrino 20000 Lt grąžinimą, tariamumą, abiejų sandorių šalių nesutapimą. Nebuvo jokio protingo pagrindo laikyti, kad 20000 Lt, įteiktų atsakovei pagal kitą susitarimą, grąžinimą garantuoja tariamas tarp kitų šalių sudarytas sandoris.

Paskolos sutartis yra realinė. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Atsakovės įsipareigojimo dėl 20000 Lt grąžinimo neužfiksavus raštu, nebuvo įstatyminio pagrindo spręsti, kad tokiam įsipareigojimui prilygsta kito sandorio šalies G. B. tariamas įsipareigojimas grąžinti ieškovei 45000 Lt.

Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu dėl tyčinio ieškovės turto įgijimo, kurį įrodo 2007 m. lapkričio 15 d. Palangos m. apylinkės teismo sprendimas. Nurodytos byloje priimtu sprendimu teismas neanalizavo 20000 Lt perdavimo aplinkybių.

Ieškovei neįrodžius 20000 Lt paskolos fakto, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir apie neįrodytą pagrindą šiems pinigams išreikalauti pagal CK 6.237 straipsnį.

Įrodymu, kad 20000 Lt R. B. gavo be pagrindo, ieškovė laiko pinigų perdavimo metu egzistavusio 2000 m. vasario 1 d. paskolos sutarties, kaip pinigų grąžinimo garantijos, vėlesnį išnykimą (paskolos sutarties pripažinimą negaliojančia). Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, todėl 2000 m. vasario 1 d. paskolos sandorio panaikinimas negali būti pripažintas apeliantės nurodomu neteisėto turto įgijimo įrodymu ( CK 1.78 str. 1 d.). Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad jog ieškovė, perduodama atsakovei 20 000 Lt, veikė savanoriškai, suvokdama, jog neturi jokios pareigos tai daryti, neįrodė atsakovės nesąžiningumo bei kad tas nesąžiningumas įtakojo ieškovės veiksmus dėl pinigų perdavimo, todėl pagal Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą šių pinigų iš atsakovės ji negali išreikalauti.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas paliktinas galioti ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės V. J. atsakovei R. B. 1000 ( vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbos išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArvydas Žibas