Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1510-175/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
1S-1510-175/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. K.
Bylos Nr. 1S-1510-175/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-459 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2005-12-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 12 m.

Bausmės pradžia – 2006-05-29, bausmės pabaiga­ – 2018-05-21.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-06-30 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-08-04 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. K. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-04 nutartį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde nurodoma, kad teismas nesprendė klausimo, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, subjektyviai įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo grindžiami motyvai, kad nuteistasis darys naujas nusikalstamas veikas, kad nėra galimas tolesnis taisymas neizoliuojant nuo visuomenės. Teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą, nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo atsižvelgdamas tik į tas aplinkybes, kurios visiškai neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui. Teismas nepagrįstai vertino nusikaltimo sunkumą, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant griežtą bausmę. Taip pat nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dalį, kaip didelę, kadangi neatliktos bausmės dalis įstatyme nėra nurodyta kaip aplinkybė, į kuri turi būti atsižvelgiama svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Pažymima, kad nei teismui, nei Komisijai pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vieną kartą po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo taip pažeidžiant vieną iš esminių teisingumo principų. Teismo nutarties motyvai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o neatliktos bausmės dalis yra didelė, yra neteisėti.

Šalies argumentai

Apelianto įsitikinimu teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi teisingumo principas buvo įgyvendintas teismo nuosprendžiu paskyrus bausmę. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, savo atsisakymą pagrindė nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis, pažeidė BVK paskirties esminį principą – sprendimą grįsti vadovaujantis tik įstatymu. Teismas visiškai nepaisė to, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, neatsižvelgė ir neįvertino, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi nepažeidinėti įkalinimo įstaigos režimo reikalavimų, yra skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirbo, nusikalstamo elgesio rizika žema ir nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų teismo išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apelianto įsitikinimu teismas nevertino jo, kaip asmenybės elgesio bausmės atlikimo metu, kitų aplinkybių, dėl to nepagrįstai atsisakė patvirtinti faktiškai pagrįstą Komisijos nutarimą. Teismas neatsižvelgė, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja nuteistųjų visuomeninėje veikloje, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padeda išlaikyti savo mažametį sūnų tuo parodydamas, kad nenori pripažinti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad tvirtinti Komisijos nutarimą ir jau šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. K. nėra pagrindo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).

Apygardos teismo nuomone apylinkės teismo nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.). Nuteistasis M. K. atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau tai nėra besąlygiškas įpareigojimas teismui visais atvejais, kai nustatomas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistąjį paleisti lygtinai. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai byloje esančių duomenų pagrindu padarė išvadą, jog lygtinio paleidimo taikymas šiuo atveju neužtikrintų bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teisingai apylinkės teismo įvertinta tai, kad nuteistasis M. K. bausmę atlieka už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, nuteistojo vaidmuo darant nusikaltimą neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Pažymima, kad teismas nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą skiria tokią bausmę, kuri, teismo nuomone, yra būtina bausmės tikslams užtikrinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimas, t. y. lygtinio paleidimo taikymas, galimas tik neabejotinai įsitikinus, kad bausmės tikslai, net ir neatlikus visos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jau yra pasiekti ir paleidus nuteistąjį lygtinai nebus pažeistas teisingumo principas.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad teisingumo principas buvo įgyvendintas skiriant bausmę teismo nuosprendžiu. Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė ir nuteistąjį paleidus lygtinai jau šiuo metu, nebūtų pasiekti ne tik bausmės tikslai, bet būtų neužtikrintas ir visuomenės interesas, kad sunkų nusikaltimą padaręs asmuo patirtų pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Pažymėtina ir tai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali M. K. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys