Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje ieškinį atsakovui M. S. ( M. S.) dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jam pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130str.).Todėl ieškinys nagrinėjamas atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-11-16 šalys surašė Savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. NA03123(b.l.4) ir transporto priemonių draudimo sutartį (sausumos transporto priemonių draudimo polisas Nr.TPD038190) (b.l.5). Pasirašytuose draudimo polisuose nurodyta, kad: sutartis galioja nuo 2009-11-29 00:00 val. iki 2010-11-28 24:00 val.; pirmos draudimo įmokos 472,00 Lt sumokėjimo data – iki 2009-11-29, antros 512 Lt – iki 2010-02-28, trečios 512,00 Lt - iki 2010-05-29, ketvirtos 512,00 Lt - iki 2010-08-29; draudimo poliso išdavimo data 2009-11-16; draudėjas su Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.017 sąlygomis susipažino, draudimo polisą ir taisyklių kopijas gavo (b.l. 4,5).

2010-01-19 raštu ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl nesumokėtų draudimo įmokų bei įspėjo atsakovą, kad nesulaukius apmokėjimo per 15 kalendorinių dienų nesumokėjus skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo teismine tvarka(b.l.6).

Sausumos transporto priemonių draudimo Taisyklių Nr.017 7.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja polise nurodytą dieną, bet ne anksčiau kaip sekančią kalendorinę dieną po draudimo įmokos ar pirmos jos dalies įskaitymo į įmonės sąskaitą, bet ne anksčiau negu nurodyta draudimo polise. Draudimo polisuose nustatyta draudimo sutarties, kartu ir draudimo apsaugos, įsigaliojimo data – 2009-11-29 00.00 val., kaip pirmos draudimo įmokos įmokėjimo data – iki 2009-11-29.

Nekyla ginčas, kad polisas išduotas 2009-11-16, be papildomų sąlygų ar nuorodų į standartines sąlygas.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Ją patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnis), kurio turiniui keliami reikalavimai apibrėžiami CK 6.991 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Įstros aerodromas v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006).

Draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 11 punktą draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.

Sistemiškai aiškinant draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvi galimas teisines situacijas: pirma, jeigu konkrečioje draudimo sutartyje šalių nėra sutarta kitaip, pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją) (CK 6.996 straipsnio 1 dalis); antra, kai konkrečioje sutartyje šalių yra susitarta dėl jų sudaromos sutarties įsigaliojimo tvarkos, draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių nurodyto momento, nes įstatymas suteikia sutarties šalims teisę susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, nesiejant jo su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu (CK 6.996 straipsnio 1 dalis). Dėl to draudimo įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo to, siejamas konkrečios draudimo sutarties įsigaliojimas su draudimo įmokos sumokėjimu ar ne. Kai draudimo sutarties įsigaliojimas, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimas, siejamas su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu, sudaryta draudimo sutartis neįsigalioja, kol nesumokama draudimo įmoka ar pirma jos dalis; jei draudėjas nesumoka šios įmokos ar jos pirmos dalies, draudimo sutartis nutrūksta, jeigu konkrečioje šalių sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 straipsnio 2 dalis). Antra kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu, šalių sudaryta draudimo sutartis bei draudiminė apsauga įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Kai draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar pirmos jos dalies, šios įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo draudiko pasirinkto reagavimo į draudėjo prievolės mokėti draudimo įmoką pažeidimą būdo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą draudikas tokiu atveju turi dvi galimybes. Pirma, draudikas gali pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta sustabdymo teise, laikydamasis šioje teisės normoje imperatyviai nustatytos tvarkos. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies, draudikas privalo apie tai raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog jei per penkiolika, o gyvybės draudimo atveju – per trisdešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjas nesumokės draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar atitinkamą jos dalį; jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko paštu išsiųstą pranešimą, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo; draudimo sutartyje gali būti nustatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus. Taigi, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies šalių sutartyje nustatytu terminu ir draudikui nusprendus pasinaudoti sustabdymo teise, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, kol draudėjas gauna draudiko pranešimą ir dar atitinkamai penkiolika ir trisdešimt dienų po šio pranešimo gavimo dienos, t. y. tuo laikotarpiu, kai draudėjas turi teisę sumokėti nesumokėtą draudimo įmoką ar jos dalį.(Tokie veiksmai būtent yra numatyti ieškovo pateiktos sutarties 10.5 punkte). Jeigu draudėjas to nepadaro, draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos galiojimas sustabdomas iki tol, kol draudėjas sumokės nurodytą draudimo įmoką ar jos dalį.

Antra, jeigu draudikas nepasinaudoja Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, taigi, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką, t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad draudikui priklausanti įskaitymo teisė tokioje situacijoje faktiškai yra absoliuti. Tokią teisę draudikas gali panaudoti net trečiojo asmens reikalavimui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. (LAT 2006-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).

Pagal byloje esamus duomenis tarp šalių sudaryta draudimo sutartis galiojo nuo 2009-11-29 iki 2010-02-04, t.y. 1 mėn.ir 6 dienas, todėl už šį laikotarpį atsakovas privalo sumokėti ieškovui draudimo įmoką. Ieškovas už minėtą laikotarpį priskaičiavo 892,14 Lt. Atsakovas nepaneigė jos teisingumo. Kadangi atsakovas priklausančios draudimo įmokos už sutarties galiojimo laikotarpį nesumokėjo, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 892,14 Lt draudimo įmokų (LR CK 6.38 str., 6.200 str., 6.1004 str.1 d., 4 d.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 67,00 Lt žyminio mokesčio ieškovui, 3,99 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje (į.k. 300665654) 892,14 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt du litus 14 ct) draudimo išmokos ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,99 Lt (tris litus 99 ct) pašto išlaidų valstybei(gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB bankas „Swedbank“, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.