Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. T. atstovo advokato padėjėjo L. Z. skundą dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“ panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjo V. T. atstovas L. Z. skundu prašo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Kauno rajono skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“ panaikinti, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinti.

Skunde pareiškėjo atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vienas iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų yra atvejai, kuomet administracinio nusižengimo nutarimas yra priimtas suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui. Žemės sklypo savininkas 2018 m. vasario 18 d. jau buvo ragintas geranoriškai pašalinti ankstesnio žemės sklypo savininko pastatytą tvorą. Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. sausio 27 d. raštu papildomai reikalaujama pašalinti padarytus pažeidimus. Administracinio nusižengimo nutarime nurodyta 2017 m. gruodžio 14 d. administracinio nusižengimo padarymo data. Pati Nacionalinė žemės tarnyba savo nutarime nurodo, kad tvorą pastatė ir pažeidimą padarė buvęs žemės sklypo savininkas, ginčo tvora buvo įrengta dar prieš V. T. 2011 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Todėl perkelti atsakomybės dėl buvusio savininko įrengto tvoros V. T. nėra jokio teisėto pagrindo. Be to, dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl tos pačios tvoros, esančios prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, administracinio nusižengimo teisena jau buvo pradėta V. T. atžvilgiu ir ji buvo nutraukta, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius negalėjo pradėti administracinio nusižengimo teisenos, o pradėjęs turėjo nutraukti.

Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad prašo atmesti V. T. skundą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ribų posūkių taškų koordinatės nesutampa su nekilnojamo turto registre įregistruotomis žemės sklypo ribomis. Pažeidžiant pietinę ir vakarinę žemės sklypo ribą yra pastatyta medinė tvora betono pamatu, pasodinti dekoratyviniai augalai, įrengti šviestuvai ir kita. Nustatyti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų, ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Apie patikrinimo rezultatus žemės sklypo savininkai buvo informuoti Kauno rajono skyriaus 2018 m. sausio 10 d. raštu bei pakviesti atvykti į Kauno rajono skyrių dėl aplinkybių aiškinimosi. Tačiau žemės sklypo savininkai neatvyko nurodytu laiku, taip pat neatvyko ir kviečiami pakartotinai. V. T. dalyvavo 2019 m. birželio 18 d. patikrinime, tačiau nepateikė jokių pastabų. Kauno rajono skyrius, vertindamas, kad galimai tvoros, stovinčios valstybinėje žemėje statytoju galėjo būti ne jis, o ankstesnis savininkas, be to V. T. kreipėsi dėl šios užimtos valstybinės žemės vertinimo kaip įsiterpusios ir jos galimybės įsigyti, todėl V. T. ir jo bendraturtė I. T. buvo įpareigoti geranoriškai pašalinti nuo valstybinės žemės statinį, tai yra nugriauti tvorą ir atlaisvinti valstybinę žemę, tačiau iki šios dienos šis nustatytas pažeidimas nėra pašalintas ir jis vis dar tęsiasi. 2021 m. lapkričio 23 d. buvo atliktas minėto sklypo neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pažeidimas vis dar nepašalintas, todėl 2022 m. sausio 27 d. buvo priimtas administracinio nusižengimo nutarimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti V. T. paaiškinimai ,kad jis nežinojo, jog jo tvora stovi valstybinėje žemėje ir kad šią tvorą statė ankstesnis žemės sklypo savininkas. Tačiau V. T. dalyvavo 2019 m. birželio 18 d. atliktame patikrinime, 2019 m. gruodžio 19 d. žemės sklypas buvo naujai paženklintas. Naujai parengtas žemės sklypo planas buvo suderintas 2020 m. sausio 2 d. Institucija pakartotinai iki 2022 m. birželio 1 d. įpareigojo V. T. pašalinti tvorą. 2022 m. vasario 21 d. V. T. pateikė skundą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Savo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą V. T. nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, kuri šalims nebūtų žinoma bylos nagrinėjimo metu. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad V. T. supranta, kad užimta valstybinė žemė jam nepriklauso, tačiau nepaisant to disponuoja aplink žemės sklypą esančia tvora, kurios dalis akivaizdžiai yra už pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos, tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, savavališkai užimdamas Lietuvos Respublikai priklausančią žemę, tuo atlikdamas teisei priešingą veiką. Pažeidimas yra tęstinis, nes nustatyti pažeidimai vis dar nepašalinti.

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad bylos atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuota proceso atnaujinimo procedūra, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Administracinių nusižengimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos ANK XXXVIII skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintos administracinių teisės pažeidimų bylos, numato ANK 658 straipsnis.

Kaip matyti tiek iš teismui pateikto pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundo, tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui pateikto prašymo, V. T. prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimą ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 661 straipsnio pagrindu, kurie numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (kitam suinteresuotam asmeniui) bylą nagrinėjant iš esmės; 3) pareiškėjas (kitas suinteresuotas asmuo) apie jas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Iš nagrinėjamos bylos ir administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad pareiškėjui V. T. 2022 m. sausio 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad žemės sklypą juosianti tvora gretimybėje su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis pastatyta pažeidžiant nustatytas žemės sklypo ribas, valstybinėje žemėje (gatvių teritorijoje), taip užėmus ir naudojant apie 146 kvadratinių metrų valstybinės žemės bei apsunkinant matomumą transporto priemonių vairuotojams. Žemės sklypo savininkas 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. vasario 8 d. jau buvo ragintas geranoriškai pašalinti ankstesnio žemės sklypo savininko pažeidžiant žemės sklypo ribas pastatytą tvorą. Institucijos atsiliepime aiškiai nurodyta, kad V. T. taip pat dalyvavo ir neplaniniame patikrinime, turėjo galimybę teikti paaiškinimus, buvo įspėtas, kad turi pašalinti neteisėtai pastatytą tvorą.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jau seniai yra suėjusi administracinės atsakomybės senatis. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jo daromas administracinis nusižengimas yra laikytinas tęstiniu, šiuo metu tvora vis dar nepašalinta, pažeidimas vis dar daromas. Paskutinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai buvo atliktas 2021 m. lapkričio 23 d., vadinasi nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojama administracinio nutarimo priėmimo senatis, taigi, šiuo atveju senatis nėra suėjusi, nes tai yra trunkamasis nusižengimas ir nuo jo nustatymo nėra praėję 2 metai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, jis buvo įspėtas, kad turi pašalinti tvorą, institucija ne vienus metus ragino tai padaryti geranoriškai, tačiau dėl savo paties neveikimo, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kuriuo jam buvo paskirtas įspėjimas, tai, kad jis turi pašalinti tvorą ir ji buvo pastatyta ankstesnio savininko buvo žinoma jau administracinio nusižengimo priėmimo metu.

Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių nutarimų peržiūrėjimo priemonė. Ši priemonė taikoma tik išimtiniais atvejais, kai įsiteisėjus administracinių nusižengimų bylose priimtiems galutiniams procesiniams sprendimams, paaiškėja imperatyviai įstatymų leidėjo nurodytos aplinkybės. Šis institutas negali būti taikomas tuomet, kai asmuo iš esmės dėl savo atsainaus ir abejingo požiūrio savalaikiai nepasinaudoja jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis, o nori jam suteiktomis teisėmis pasinaudoti po to, kai procesas byloje jau yra pasibaigęs įsiteisėjusiu sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo V. T. atstovo advokato padėjėjo L. Z. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 661 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. T. atstovo advokato padėjėjo L. Z. skundo netenkinti ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.