Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1209-209-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
1A-1209-209-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Zenonas Birštonas
Nuteistasis
N. A., E. T., S. A.
Advokatai
Mansuras Muks
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1209/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.; 1.1.8.6.2.; 2.1.15.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Zenono Birštono, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,nuteistajam N. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, atliekant bausmę pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. T., S. A., kurių atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Iš N. A., E. T., S. A. solidariai priteista 3639 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas E. L. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., už tai, kad veikdamas kartu su S. A., E. T. panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2010-02-23, apie 21 val., bendrame daugiabučio namo laiptinės 5 aukšto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį E. L.. E. T., stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, ranka apglėbė jo kaklą ir šią ranką sulenkęs per alkūnę ėmė E. L. smaugti. Tuo metu N. A. ištraukė iš nukentėjusiojo rankų ir pagrobė rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo nešiojamasis kompiuteris „FUJITSU Siemens“ 1400 Lt vertės, kompiuterinė pelė 15 Lt vertės, skaičių klaviatūra 20 Lt vertės. Po ko E. T. sudavė ranka 1 smūgį nukentėjusiajam į sprandą, o šiam nukritus ant grindų, S. A. iš nukentėjusiojo drabužių kišenių pagrobė: modemą „Vadafone“ 219 Lt vertės, kuris buvo papildytas „Labas“ kvitu už 90 Lt, 3 mobilaus ryšio telefonus „Nokia 3100“ 80 Lt vertės, „Nokia 6020“ 100 Lt vertės, „Nokia 3110“ su 1 Gb atminties kortele, bendros 170 Lt vertės, bei piniginę, 25 Lt vertės, kurioje buvo 1500 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. A. prašo pakeisti nuosprendį, atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad pilnai prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, pradės dirbti, augina mažametį sūnų, kuriam reikalinga ir tėvo priežiūra bei finansinė parama. Taip pat prašo panaikinti 2000 Lt neturinės žalos atlyginimo priteisimą, teigdamas, kad pagrindo priteisti nurodytą sumą neturtinės žalos nėra, kadangi nukentėjusysis nebuvo sužalotas, jo sveikata nebuvo net apysunkiai sutrikdyta, nukentėjusysis į medikus nesikreipė, jam jokio gydymo ir vaistų neprireikė, tuo labiau, kad jis asmeniškai jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliantas N. A. apeliaciniame skunde, neginčydamas savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jų kvalifikacijos, prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, N. A. paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Nuteistajam N. A. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę. Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad N. A. jau buvo ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą, kad tinkamų išvadų nedaro, BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas, įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė, ir pagrįstai konstatvo, kad N. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, ir skyrė šią bausmę, nes recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės trukmę apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes (nevartotas intensyvus fizinis smurtas ir nepadaryta kūno sužalojimų, tačiau faktiškai pagrobtas visas vertingas nukentėjusiojo turėtas turtas, kad veikta sąmoningai ir kryptingai, suprantant, jog ši nusikalstama veika bus išaiškinta, kas rodo visišką visuomenėje priimtų elgesio normų ignoravimą bei įstatymų nepaisymą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad N. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kad padaryta turtinė žala neatlyginta, ir pagrįstai skyrė mažesnę negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Todėl apelianto prašymas dar kartą atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra atmestinas, kadangi kaip minėta, skiriant bausmę, teismas į šią aplinkybę atsižvelgė.

Apelianto prašymas panaikinti 2000 Lt neturinės žalos atlyginimo priteisimą, motyvuojant tuo, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas, jo sveikata nebuvo net apysunkiai sutrikdyta, nukentėjusysis į medikus nesikreipė, jam jokio gydymo ir vaistų neprireikė, kad jis asmeniškai jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalios dydį baudžiamosiose bylose, vadovaujamasi CK 6.250 str., kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir pan. teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir pan. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas padarė smurtinį nusikaltimą – plėšimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito asmens sveikatą. Plėšimo metu nukentėjusysis buvo užpultas trijų asmenų daugiabučio namo laiptinės koridoriuje, smaugiamas, todėl akivaizdu, kad dėl šio nusikaltimo nukentėjusysis patyrė stresą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį - apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, kuri sudaro 3639 Lt, į tai, kad apeliantas bei kiti bendrininkai neturi darbo ir pajamų, nukentėjusiojo turtinę padėtį, kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes (pavartotas fizinis smurtas nebuvo intensyvus, kūno sužalojimai nepadaryti), todėl solidariai iš trijų nuteistųjų priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra aiškiai per didelis.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skunde nurodytas teiginys, jog jis asmeniškai jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, todėl neturi atlyginti neturtinės žalos, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad plėšimo sudėties objektyviuosius požymius, numatytus BK 180 str. dispozicijoje, sudaro smurto panaudojimas ir svetimo turto pagrobimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos N. A. su kitais bendrininkais nusikaltimą padarė kaip bendravykdytojai, t.y. visi realizavo BK 180 str. dispozicijoje numatytus objektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius. Pažymėtina, kad kiekvieno bendrininko baudžiamosios atsakomybės pagrindą sudaro sudėtingesnės negu vieno asmens daromos veikos požymių visuma, šiuo atveju bendrininkavimo požymių, numatytų BK 24, 25 str., ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., požymių visuma. Tuomet, kai plėšimas padarytas grupės asmenų, kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė, neatsižvelgiant į tai, kokią realią dalį gavo kiekvienas grupės narys pasidalijus pagrobtą turtą, todėl tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą teismas pagrįstai priteisė iš visų bendrininkų solidariai.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys Lemežis Teisėjai Zenonas Birštonas Vladislavas Lenčikas