- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-700-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- R. K., D. K.
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovams D. K. ir R. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė solidariai iš atsakovų priteisti 592 Eur žalos atlyginimą, 628,19 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27 Eur žyminį mokestį bei kitas šios bylos vedimo išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovės įgaliotas asmuo, jos sūnus S. V., 2018 04 17 su atsakovais sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo ir priėmimo-perdavimo aktu perdavė atsakovams gyvenamąsias patalpas, o atsakovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 380 Eur nuomos mokestį. Apžiūrėjus patalpas po atsakovų išsikraustymo buvo pastebėta, jog sugadintos keturios kėdės, kurioms reikalingas pervilkimas (pervilkimas su transportavimu kainuotų 252 Eur); salone esančios sofos audinys keliose vietose yra išteptas neaiškiomis medžiagomis (sofos valymas kainavo 90 Eur); nepataisomai buvo sugadintos dieninės ir naktinės užuolaidos, kurių vertė 480Eur. Ieškovės teigimu, viso turtinė žala sudarytų 822 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, sudarydami nuomos sutartį, paliko 380 Eur depozitą, žalos dydį ieškovė mažina iki 442 Eur. Taip pat ieškovei 150 Eur kainavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymas. Be to, atsakovai ieškovei liko skolingi už patalpų nuomą (2018 metų balandžio mėnesį). Nuomos sutarties 2.1 p. nustato, kad nuoma mokama už einamąjį mėnesį, todėl laikytina, kad atsakovai nesumokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 04 17 iki 2018 04 30, todėl už 14 dienų liko skolingi 177,33 Eur. Tvirtina, jog išsikraustydami atsakovai išsivežė baldus: odinę trivietę sofą, du odinius fotelius, valgomojo stalą ir šešias kėdes. Jie buvo sutarę su ieškove, kad už šiuos baldus sumokės 500 Eur, tačiau už juos ieškovei pervedė tik 120 Eur, todėl liko skolingi 380 Eur. Ieškovė teigia, jog be jau aptartų dalykų, atsakovai liko skolingi ir 70,86 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių. Teigia, jog ieškovės įgaliotas asmuo stengėsi susitikti su atsakovais, tačiau pastarieji susitikimo vengė.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2018 04 17 jie per ieškovės įgaliotą asmenį su ja sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Patalpų priėmimo-perdavimo akte jokių patalpų ar jose esančių baldų bei kitų reikmenų trūkumų, apgadinimų ar pažeidimų nenurodė. Atsakovai 2019 m. gegužės mėn. ieškovei pranešė, jog nori nutraukti nuomos sutartį bei nusipirkti kai kuriuos ieškovės baldus su sąlyga, kad už juos ieškovei bus nupirkti kiti baldai. Atsakovų nupirkti baldai nepatiko ieškovės sūnui, todėl juos grąžino, o su ieškove susitarė, kad už jos baldus sumokės 500 Eur. Atsakovai už baldus ieškovei pervedė 120 Eur, nes 380 Eur suma buvo likusi kaip depozitas, sudarant buto nuomos sutartį. Teigia, jog iš išnuomotų patalpų išsikraustė 2019 06 26, tačiau patalpų priėmimo-perdavimo aktu ieškovei negalėjo perduoti, nes nebuvo galima susisiekti su jos sūnumi. Tvirtina, jog nors jie laikė kates, tačiau jos baldų nuomojamame bute neapgadino. Priešingai, pati ieškovė laikė katę, todėl atsikraustę į išsinuomotą butą atsakovai maždaug po savaitės pastebėjo, kad dieninės ir naktinės užuolaidos yra išpešiotos. Apie tai atsakovai žinutėmis pranešė ieškovei. Be to, tai, jog kėdės ir užuolaidos nebuvo tiek apgadintos kaip aiškina ieškovės įgaliotas asmuo, rodo tai, kad tos pačios kėdės ir užuolaidos yra naudojamos naujųjų nuomininkių. Atsakovų manymu, ieškovė neįrodė kėdžių medžiaginės dalies pervilkimo ir sofos valymo kaštų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 01 17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 177,33 Eur nesumokėtų nuomos mokesčių, 120 Eur už baldus, viso 297,33 Eur. Taip pat priteisė 315 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 297,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Valstybės naudai solidariai iš atsakovų priteisė 10,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Konstatavo, jog šalys nesusitarė dėl atsakomybės už išnuomotoje patalpoje esančių baldų, užuolaidų, dekoro elementų apgadinimą, todėl padarytos žalos mastą turėtų įrodyti ieškovė. Teismo manymu, ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų kaltės, jų nerūpestingumo, jų laikomos katės jie apgadino kėdes, dienines bei naktines užuolaidas, kad buvo aplieta sofa. Atsakovams išsinuomojus gyvenamąsias patalpas, šios jiems buvo perduotos naudotis priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Šiame akte nebuvo fiksuojami patalpų, bute esančių baldų, buitinės įrangos apgadinimai. Teismas nurodė, jog analogiškas patalpų priėmimo-perdavimo aktas – be kėdžių, užuolaidų ir sofos apgadinimo – buvo pasirašytas su nuomininke, kuri nuomojosi ginčo patalpas jau po atsakovų išsikraustymo. Teismas sprendė, jog antrajame patalpų priėmimo-perdavimo akte nenurodžius apgadinimų, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, ieškovė neįrodė, jog atsakovai jos turtui padarė žalą, kurią privalo atlyginti.
6. Nurodė, kad negalima tikėti visu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu dėl jame esančių neatitikimų. Be to nustatė, jog Faktinių aplinkybių konstatavimo akto surašymo metu, ieškovės bute jau beveik mėnesį gyveno kiti nuomininkai.
7. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 177,33 Eur nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2018 04 17 iki 2018 04 30, konstatuodamas, jog nors atsakovai neigė minėtą skolą, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog nuomos mokestis ieškovei buvo sumokėtas.
8. Teismas solidariai iš atsakovų priteisė 120 Eur už pasiimtus ieškovės baldus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 01 17 sprendimo dalį, kurioje iš atsakovų priteista 120 Eur skola už baldus ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priimti naują sprendimą – solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 149,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei po 5,26 Eur iš ieškovės ir solidariai iš atsakovų, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 27 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jų ieškovės naudai priteista 120 Eur suma už baldus. Nurodo, jog iš ieškovės pateikto banko išrašo matyti, jog 2019 07 02 atsakovas ieškovei pervedė 120 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už baldus 120 +380 depozitas“. Be to, apie 120 Eur sumokėjimą už baldus, nurodė ir pati ieškovė ieškinyje.
9.2. Atsakovai nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o konkrečiai dėl išlaidų, susijusių su antstolės surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 150 Eur sumai. Nurodo, jog pareiga sumokėti už jo surašymą tenka ieškovei, o ne atsakovams. Teigia, jog ieškovė išlaidas už antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą priskyrė prie prašomos priteisti turtinės žalos, todėl atsakovams nesuprantama, kodėl ši suma buvo priskirta prie bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
9.3. Atsakovų nuomone, sprendimo priėmimo dieną bendrą ieškinio reikalavimo dėl žalos ir skolos sumą sudarė ne 1 220,19 Eur, o 1 149,29 Eur, kadangi ieškovės atstovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies – 70,90 Eur atsisakymo, atsakovams šią sumą sumokėjus. Tuo tarpu tenkinant ieškinį dalyje tik dėl 177,33 Eur nuomos mokesčio priteisimo, patenkinta ieškinio dalis sudarytų ne 24 procentus, bet 15 procentų. Šiuo pagrindu iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 27 Eur žyminis mokestis ir 968 Eur išlaidos advokatui, turėtų būti priteista 149, 25 Eur.
Atsiliepimas
9.4. Atsakovai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymu. Teigia, jog ieškinys buvo tenkintas ne visa apimtimi, tačiau išlaidos valstybei visa apimtimi buvo paskirstytos tik atsakovams. Atsakovų teigimu, išlaidos valstybei turėtų būti paskirstytos abiem pusėms po lygiai.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą bei ieškovės naudai iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kadangi ieškovei dėl atsakovų neteisėtų bei kaltų veiksmų buvo padaryta turtinė žala, susijusi su gyvenamosiose patalpose esančio turto sugadinimu, vadovaujantis CK 6.500 straipsnio nuostatomis, atsakovų sumokėta 120 Eur suma už baldus laikytina tiesioginiais ieškovės patirtais nuostoliais.
10.2. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimu, teismo sprendimu iš atsakovų priteistos pagrįstai, kadangi atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią situaciją, jos buvo būtinos.
Motyvuojamoji dalis
10.3. Teismas ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką pagrįstai skaičiavo nuo 1 220,19 Eur ieškinyje nurodytos sumos, kadangi dalį jos atsakovai pripažino ir įvykdė.
10.4. Teismo sprendimu iš atsakovų priteistos 10,52 Eur dydžio išlaidos valstybei, atsižvelgiant į atsakovų procesinį elgesį procese, atitinka būtinumo ir protingumo kriterijus, todėl teismas jas priteisė pagrįstai.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iš atsakovų priteista 120 Eur skola už baldus bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nustatyta, jog tarp ieškovės per įgaliotą asmenį S. V. ir atsakovų 2018 04 17 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Gyvenamosios patalpos atsakovams buvo perduotos buto perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovai iš buto išsikraustė 2019 06 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo už apgadintą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteisdamas 177,33 Eur nuomos mokestį, 120 Eur už baldus, viso 297,33 Eur, taip pat 315 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Valstybės naudai iš atsakovų solidariai priteisė 10,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
14. Atsakovė R. K. su sprendimo išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovai nesutinka su sprendimo dalimis, kuriomis pirmosios instancijos teismas iš jų ieškovei priteisė 120 Eur už baldus bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl 120 Eur priteisimo už baldus atsakovė teigia, jog pati ieškovė aplinkybę, kad atsakovai jai sumokėjo 120Eur už baldus, nurodė ieškinyje. Be to, iš ieškovės pateikto banko išrašo matyti, jog 2019 07 02 atsakovas ieškovei pervedė 120 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už baldus 120 + 380 depozitas“. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus nustatė, jog ieškovė ieškinio 6 punkte nurodė, kad viso jai padaryta turtinė žala sudaro 822 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, sudarydami nuomos sutartį, paliko 380 Eur depozitą, turtinės žalos atlyginimo reikalavimą ieškovė sumažino iki 442 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su užmokesčiu už baldus, kuriuos šalys įvertino 500 Eur sumai, nurodė, kad, sudarant nuomos sutartį, atsakovai buvo sumokėję 380 Eur avansą. Nuomos sutartį nutraukus, 380 Eur mokėjimas buvo įskaitytas už atsakovų išsivežtus baldus, tačiau likusios 120 Eur skolos dalies atsakovai neatlygino, todėl ją priteisė iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui nepritaria. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų 120 Eur už baldus, neįvertino, jog atsakovai jau yra sumokėję 120 Eur ieškovei. Tą faktą pripažino pati ieškovė, pinigų sumokėjimo faktą patvirtina ieškovės pateiktas banko išrašas, iš kurio matyti, jog 2019 07 02 atsakovas ieškovei pervedė 120 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už baldus 120 + 380 depozitas“. Tiesa, ieškovė tvirtina, jog atsakovų sumokėtą 380 Eur depozitą ji užskaitė kaip dalinį žalos atlyginimą. Pabrėžtina, jog atsakovai nesutiko, kad jie padarė žalą ieškovės turtui, teismas skundžiamame sprendime taipogi nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai padarė žalą ieškovės turtui, todėl ieškinio šioje dalyje netenkino, ieškovė sprendimo neskundžia, ieškovė neturi teisės spręsti, kaip panaudoti depozite esančias atsakovų lėšas, atsakovas mokėjimo pavedime aiškiai nurodė, jog 380 Eur yra už baldus. Įvertinęs nurodytus įrodymus ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovai už baldus 500 Eur yra sumokėję, todėl sprendžia, jog sprendimas dalyje dėl 120 Eur priteisimo panaikintinas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 329 straipsnio 1dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Apeliantė taipogi nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje dėl išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, advokato atstovavimo išlaidų apmokėjimu.
15.1. Dėl išlaidų, susijusių su antstolės surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliantės nuomone, pareiga sumokėti už minėtą 2019 07 24 antstolės S. V. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.27 tenka ieškovei, o ne atsakovams. Be to, ji nesupranta, kodėl šios išlaidos priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tokios pozicijos laikomasi dėl dviejų aplinkybių – pirma, pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog antstolės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole skyrėsi protokolo surašymo laikas. Nurodė, jog, esant šiems neatitikimams, negalima tikėti ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, t.y. juo kaip įrodymu nesivadovavo. Antra, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas beveik po mėnesio, kai atsakovai bute nebegyveno, o jame gyveno kiti nuomininkai. Taip pat pažymėjo, jog dėl kurių gyventojų kaltės buvo apgadinti baldai, jeigu jie buvo apgadinti, nėra objektyvių įrodymų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nesivadovavo antstolės surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris surašytas ieškovės iniciatyva, bet netgi ir atmetė ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo, o ieškovė su sprendimu šioje dalyje sutinka. Pažymėtina ir tai, jog iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė 150 Eur sumą už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą buvo įtraukusi į bendrą 592 Eur žalos atlyginimo sumą (442 Eur už apgadintus baldus ir 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo išlaidos nepriskirtinos prie ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas.
15.2. Dėl ieškinio sumos. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog sprendimo priėmimo dieną bendrą ieškinio reikalavimo dėl žalos ir skolos sumą sudarė ne 1220,19 Eur, o 1149,29 Eur, kadangi ieškovės atstovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies – 70,90Eur atsisakymo, atsakovams šią sumą sumokėjus. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš į bylą pateikto ieškovės atstovo 2019 10 21 pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo nustatyta, kad ieškovė patvirtino faktą, jog atsakovai jai sumokėjo 70,90 Eur skolos dalį. Ieškinys buvo priimtas 2019 08 29, o skolą atsakovai sumokėjo 2019 09 22, t.y. jau pareiškus ieškinį teisme, todėl sutiktina, jog nagrinėjamu atveju sprendimo priėmimo dieną bendrą ieškinio reikalavimo dėl žalos ir skolos sumą sudarė ne 1 149,29 Eur, o 1220,19 Eur.
16. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sprendimo priėmimo dieną bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 1 220,19 Eur. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog 120 Eur suma priteista nepagrįstai, lieka priteista ir po ieškinio pateikimo sumokėta bendra 267,93 Eur (177,33+70,90) suma, todėl ieškinio patenkintų reikalavimų procentinę dalį sudaro 22 procentai (267,93*100/1220,19). Be to, kaip nurodyta anksčiau pirmosios instancijos teismas 150 Eur sumą už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą nepagrįstai priskyrė tiek prie bylinėjimosi išlaidų, tiek prie ieškinio sumos. Įvertinęs nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 27 Eur žyminis mokestis ir 968Eur advokato atstovavimo išlaidos, su kurių dydžiu apeliantė sutinka. Viso ieškovė turėjo 995 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 22 %, todėl iš atsakovų atitinkamai priteistina 213 Eur (968*22/100) bylinėjimosi išlaidų, turėtų už advokato teisinę pagalbą, suma. Be to, ieškovei iš atsakovų priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, kuris apskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 21 dalies 1 puntu, kuris nustato, kad turtiniuose ginčuose iki 30 000 Eur mokamas 3 procentų žyminis mokestis skaičiuojant nuo ieškinio sumos, bet ne mažesnis negu 20 Eur, o procesinius dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis – 75 procentai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Viso ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 228 Eur bylinėjimosi išlaidos.
18. Be jau aptartų aplinkybių, apeliantė taip pat nesutinka su sprendime paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis valstybei. Jos teigimu, šios išlaidos turėjo būti paskirstytos abiem pusėms po lygiai. Apeliacinės instancijos teismas šiam argumentui nepritaria, kadangi byla buvo užvesta būtent dėl atsakovų veiksmų, t. y. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, todėl išlaidos valstybei yra pagrįstai priteistos ne iš ieškovės, bet iš atsakovų, neatsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, nes išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriklauso nuo patenkintų reikalavimų dalies (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pagrįsta iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 228 Eur (15 Eur žyminis mokestis ir 213 Eur advokato atstovavimo išlaidos) bei 10,52 Eur išlaidos valstybei. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra nustatytas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovų ieškovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteistą 315 Eur sumą sumažinant iki 228 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Apeliantė prašo priteisti 27 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė apeliaciniu skundu ginčijo sprendimo dalį dėl 120 Eur skolos priteisimo bei dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia, jog apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 20 Eur žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad skundo dalis dėl 120 Eur buvo tenkinta, 20 Eur žyminis mokestis atsakovei priteistinas iš ieškovės, bei grąžintina 7 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. dėl 150 Eur (už Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) buvo tenkinta, tačiau skundas dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau įvertinęs tai, kad apeliacinis skundas yra patenkintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlygintinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteista 120 Eur už baldus ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovei I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų 315 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai solidariai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 228 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynių eurų) permokėto žyminio mokesčio dalį, kuris Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo sumokėtas 2020 m. vasario 13 d.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.