Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, teistas, bet teistumai išnykę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. , 2025 m. sausio 10 d. apie 20.24 val., Vilniuje, kelyje Nr. A19, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, 0,34 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 13 d. apklaustas įtariamuoju Ž. M.paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. A. H. Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso motinai, tačiau šį automobilį nuo įgijimo momento valdė ir juo naudojosi jis. 2025 m. sausio 10 d. dienos metu, būdamas namuose vienas, pradėjo vartoti alkoholį - gėrė alų, išgėrė apie 3-4 litrus. Apie 19.30 val. jis vienas važiavo į parduotuvę - M. B., tačiau pravažiavo posūkį, todėl norėdamas apsisukti važiavo link nusukimo į Lazdynus, kažkuriuo metu jis pažiūrėjo į savo telefoną ir dėl to nepastebėjo kito automobilio, važiuojančio priekyje. Nespėjęs sustabdyti savo automobilio, atsitrenkė į priešais buvusio automobilio galą, greičio neviršijo. Tą vakarą būdamas neblaivus vairavo automobilį, kodėl taip darė, atsakyti negali. Tuo metu jam atrodė, jog gali vairuoti automobilį, nes jautėsi gerai. Atvykus policijos pareigūnams, jam buvo patikrintas blaivumas, tačiau jis to nelabai atsimena. Po avarijos patyrė šoką, stresą ir nuo tada nelabai ką atsimena. Atsimena, kad jį namo parvežė tėvas. Dėl savo veiksmų jis gailisi, ateityje tikrai nekartos tokių klaidų. Parodo, kad turėjo teisę vairuoti, tačiau pačias teisęs yra pametęs. Daugiau neturi ką papildyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 10 d. liudytoju apklaustas F. P. parodė, kad 2025 m. sausio 10 d. apie 20 val. 20 min., Vilniuje, Kirtimų g., Vilniaus pietiniame aplinkkelyje vairavo įmonei UAB "PTSvariant", kurioje dirba inžinieriumi, priklausantį automobilį P. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu važiavo vienas. Jam važiuojant nuo Kauno m. link Vilniaus m., Kirtimų gatvėje, vidurine eismo juosta ir užvažiavus ant viaduko, ketino persirikiuoti į dešinėje esančią eismo juostą, vedančią į lėtėjimo juostą, kuri veda link Lazdynų mikrorajono. Jam įjungus dešinį posūkio signalą ir pažvelgus į abu galinio vaizdo veidrodėlius, įsitikinus jog pradėti posūkio manevrą yra saugu, ketino persirikiuoti, kai staiga pajuto stiprų smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Tuo metu vairuojamos transporto priemonės greitis buvo apie 50-60 km/h. Nuo minėto smūgio vairuotą transporto priemonę pradėjo sukti, tai yra ji tapo nevaldoma, ko pasėkoje, jai besisukant, ji keletą kartų galine ir priekine dalimi atsitrenkė į kelkraštyje įrengtą atitvarą. Po smūgio į atitvarus, vairuota transporto priemonė sustojo. Vairuota transporto priemonė sustojo galine dalimi į atitvarus, priekine į lėtėjimo juostą, vedančią link Lazdynų mikrorajoną. Po įvykusio eismo įvykio, praėjus apie minutei laiko, išlipo iš savo vairuotos transporto priemonės. Išlipus iš transporto priemonės Peugeot, jos dešinėje pastebėjo stovinčią sudaužytą transporto priemonę "H. C.", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šalia minėto Honda automobilio, kairėje jo pusėje, šalia vairuotojo durelių, pastebėjo stovintį vyriškį. Minėtas vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, trumpų, tamsios spalvos plaukų, vilkėjo juodos spalvos striukę. Minėtas vyriškis atrodė akivaizdžiai stipriai neblaivus. Jam priėjus prie minėto vyriškio, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jo rusiškai paklausė, kas nutiko, tačiau minėtas vyriškis jam tik atsakė, jog viskas yra gerai ir daugiau nieko nesakė. Minėto automobilio kairėje pusėje stovėjo apibūdintas vyriškis, o dešinėje stovėjo mergina, apie 40 metų amžiaus, su vaikinu. Minėtų asmenų apibūdinti negali, kadangi neįsidėmėjo, tačiau jie jam pasirodė esantys iš automobilio "Honda". Kodėl jam taip atrodė, nurodyti negali, gal tik todėl, jog, kaip jam pasirodė, jie draugiškai šnekučiavosi su transporto priemonės "Honda" kairėje pusėje buvusiu jaunuoliu. Vairuotoje transporto priemonėje Peugeot yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau minėtas vaizdo registratorius filmuoja tik transporto priemonės priekinę dalį. Šiuo metu daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 13 d. apklausta liudytoja V. M. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu su vyru, sūnus Ž. gyvena atskirai tame pačiame kaime. Ji pati vairuotojo teisių neturi, automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo maždaug prieš pusantro mėnesio ir automobiliu visą šį laiką naudojosi sūnus Ž., kuris ir mokėjo už šį automobilį. Jai nebuvo žinoma, kad Ž. 2025 m. sausio 10 d. vairavo šį automobilį neblaivus, jis suaugęs žmogus, ji nesupranta, kaip jis taip galėjo pasielgti. Daugiau neturi ką pasakyti.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu Savanorių pr., Vilnius, viadukas, važiuojamoji kelio dalis trijų juostų. Mato, kad ant viaduko Savanorių pr. pirmoje ir antroje eismo juostoje stovi juodos spalvos automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi į Kirtimų g. pusę, galine dalimi į Gariūnų g. pusę. Apžiūrint minėtą automobilį iš išorės matomi apgadinimai: priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, priekinės kairės ir priekinės dešinės pusės šviesos žibintai, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės veidrodėlis. Taip pat apžiūrėjus minėto automobilio salono vidų mato, kad ant priekinio stiklo yra įrengtas vaizdo stebėjimo registratorius, kuriame yra SD kortelė, SD kortelė iš įvykio vietos paimta ir supakuota į Vokas Nr. 1. Automobilio HONDA CIVIC priekinio salono viduje mato vairuotojo ir keleivio vietoje iššovusias oro pagalves, apžiūrint automobilio galinį saloną mato, kad galinio salono kairėje pusėje ant sėdynių guli 3 vnt. alaus "Carlsberg" pilsner, 5 laipsnių stiprumo, iš kurių yra 2 vnt. su pilna tara (neatidarytos), taip pat mato stiklinį butelį 1 vnt. alaus "Carlsberg" pilsner, 5 laipsnių stiprumo, kurio tara yra tuščia. Salono galinėje kairės pusės dalyje taip pat mato ant kilimėlio 1 vnt. "Carlsberg" pilsner, 5 laipsnių stiprumo, kurio tara yra tuščia. Apžiūrint salono galinę dešinę pusę mato priekinės sėdynės galinėje dalyje sudėtą stiklinę tuščią tarą, t. y. 2 vnt. alaus "D. O." bei 1 vnt. "Utenos" alaus, tara taip pat tuščia ir ant grindų guli 1 vnt. alaus "Carlsberg" pilsner, 5 laipsnių stiprumo, kurio tara tuščia. Apžiūrint salono bagažinės vidų taip pat mato, kad jo viduje guli 5 vnt. alaus "Carlsberg" pilsner, 5 laipsnių stiprumo su tuščia tara. Apžiūrėtas automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su rakteliais iš įvykio vietos paimtas ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta. Taip pat ant viaduko mato mėlynos spalvos automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi kelkraštyje ir trečioje eismo juostoje, priekine dalimi į Gariūnų g. pusę, galine dalimi į Kirtimų g. pusę, apžiūrint automobilį iš išorės matomi apgadinimai: priekinis valstybinis automobilio numeris, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinės kairės pusės ir priekinės dešinės pusės šviesos ir posūkio žibintai, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, kairės pusės vairuotojo durelės, galinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, automobilio galinės krovinių skyriaus durelės. Apžiūrint salono vidų mato, kad pavarų dėžė yra mechaninė ir svirtis yra neutralioje padėtyje su užtrauktu rankiniu stabdžiu. Apžiūrint automobilį tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta.

Iš 2025 m. sausio 10 d. Ž. M. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad neblaivumo požymiai nustatyti iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., pirmojo tikrinimo metu 20 val. 32 min. nustatyta 3,28 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 20 val. 52 min. užfiksuota 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Alkotesterio rodmenimis Ž. M.2025 m. sausio 10 d. 20 val. 32 min. nustatyta 3,28 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 2025 m. sausio 10 d. 20 val. 52 min. užfiksuota 2,04 promilių etilo alkoholio koncentracija. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. sausio 19 d.

VĮ Regitra duomenimis automobilio „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra V. M..

VšĮ Emprekis duomenimis automobilio „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 2820 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad Ž. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojo F. P. parodymai, Įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo aktas, alkotesterio parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog Ž. M., 2025 m. sausio 10 d. apie 20.24 val., Vilniuje, kelyje Nr. A19, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, 0,34 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi tokia Ž. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Ž. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). K. Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius Ž. M. – išsituokęs, nedirbantis, teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre prokuroras nepateikė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 90 MGL (4 500 Eur) baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

K. Ž. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 MGL (3 000 Eur) baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad Ž. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Ž. M. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, administracine tvarka baustas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 7 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 13 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad Ž. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Taigi „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo motinai V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Ž. M. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad automobilio, „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2 820 eurų.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo Ž. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 820 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo Ž. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 13 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – automobilis „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas savininkei V. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus 7 (septynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 820 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Ž. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – automobilį „H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkei V. M., gim. (duomenys neskelbtini).