Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjo atstovei T. K., atsakovo atstovei Agnei Jokšaitei, vertėjui Zengin Abdulmecit, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Departamentas Sprendimu, kurį ginčija M. K., atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas). M. K. su Sprendimu nesutinka, tvirtindamas, kad Sprendimas priimtas, remiantis netinkamai, tendencingai ir neobjektyviai parinkta informacija. Departamentas netinkamai analizavo faktus, nevertino pareiškėjo M. K. lietuvių kalbos žinojimo bei asmeninių savybių, be to, sutuoktinių skirtingą atsakinėjimo į klausimus būdą nepagrįstai įvertino kaip atsakymų skirtumą, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną Sprendimą.

M. K. pabrėžė, jog tai, kad sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo dienos veda bendrą ūkį bei gyvena šeimyninį gyvenimą patvirtinta ir ta aplinkybė, kad jie dirba toje pačioje darbovietėje. Be to, pareiškėjas teismui pateikė jo su sutuoktine nuotraukas, kurios patvirtina, kad M. K. ir J. K. gyvena šeimyninį gyvenimą ir leidžia laiką kartu.

M. K. atkreipė dėmesį, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir dirba joje direktoriumi, todėl laikytina, kad jis yra asmuo, atitinkantis Įstatymo 26 str. 1 d. nustatytas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir keitimo sąlygas. Pareiškėjo M. K. teigimu, Departamentas netinkamai vertino faktinės aplinkybes, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl Sprendimas yra neteisingas ir naikintinas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas M. K. ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėžiant, kad M. K. ir J. K. santuoka nėra fiktyvi. Teigė, kad šiuo metu šeimoje esama problemų, tačiau mano, kad jos laikinos ir jas pavyks išspręsti. Dėl balandžio mėnesį J. K. pagimdytos mergaitės, M. K. paaiškino, kad tai jo vaikas, jo pirmagimė. Mergaitės neaugina, nes, jai gimus, turėjo didelių finansinių problemų, kūrė įmonę, be to, žmonos sveikata po gimdymo nebuvo gera. Sprendimas vaiką atiduoti į vaikų namus yra laikinas, vaiką planuoja pasiimti. Paaiškino, jog tuo metu, kai parašė, kad vaikas yra ne jo, galvojo, jog jei taip neparašys, mergaitė nebus priimta į kūdikių namus. Vaiką paskutinį kartą matė prieš 1,5 mėnesio. Jam yra labai sunku jį lankyti, nes gėda, kad jo neaugina. Dėl tėvystės nuginčijimo nurodė į teismą nėra kreipęsis.

Svarbu, Departamento teigimu, šiuo atveju ir tai, kad Kūdikių namuose yra gautas M. K. raštas Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame jis nurodo, kad nėra S. K. tėvas, kad tėvystę jis bandys nuginčyti teisme. Kartu pažymėtina, kad Vaiko globos (rūpybos) plane dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) sprendimų, sudarytame minėto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat yra nurodoma, kad pareiškėjas M. K. nėra S. K. tėvas, kad J. K. šį faktą patvirtina ir nurodo, kad kūdikio tėvas yra kitas vyras, tačiau jo tapatybės atskleisti nenori.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Departamento teigimu, darytina prielaida, kad apie kūdikio gimimą pareiškėjas M. K. sužinojo tik iš savo advokato (advokatui šis faktas paaiškėjo Migracijos valdyboje), nes mažai tikėtina, kad šį faktą pareiškėjas M. K. būtų nutylėjęs, tiek lankydamasis Migracijos valdyboje, tiek kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pirminiu, t.y. 2010-05-27 skundu, vien tik dėl to, kad dėl neaiškių priežasčių to jo prašė sutuoktinė. Toks paaiškinimas skamba keistai, ypač vertinant tą aplinkybę, kad teismui atmetus jo skundą, pareiškėjas M. K. būtų priverstas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir taip būtų atskirtas nuo neva savo dukters. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat duoda pagrindą abejoti, kad M. K. iš tikrųjų yra biologinis S. K. tėvas, o tai reiškia, kad pareiškėjas M. K., pasinaudojęs tuo, kad S. K. gimimo įraše yra įvardijamas kaip jos tėvas, siekia gauti leidimą laikinai gyventi.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo M. K. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas M. T. N. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis ir pareiškėjas M. K. yra draugai, kad bendrauja šeimomis, be to, dirba kartu, kad M. K. yra jo direktorius. M. K. su žmona ir žmonos dukra kartais atvažiuodavo į svečius. Žino, kad M. K. su žmona J. K. turi du vaikus – vienas vaikas J., kitas – jų abiejų. Žino, kad jų bendras vaikas kartu su jais negyvena ir, kad J. sveikata po gimdymo buvo bloga.

Liudytojas A. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad M. K. pažįsta 1,5 metų. Žino, kad pareiškėjas M. K. turi žmoną ir vaiką, kad gyvena Šeškinės mikrorajone. Pabrėžė, kad J. mama gyvena Lazdynų mikrorajone ir jis M. K. su žmona ten juos yra vežęs. Akcentavo, kad M. K. su žmona visuomet yra kartu.

Liudytoja J. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su vyru gyvena Šeškinės mikrorajone, o kartais nakvoja pas jos mamą Lazdynų mikrorajone. Parodė, kad turi 6 metų dukrą ne nuo M. K. Kitas vaikas yra nuo M. K., bet šiuo metu su ja negyvena. Parodė, kad su M. K. dirba jų bendroje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamas gauna. Šiuo metu vaiko auginti negalinti, nes turinti daug problemų. Vaiko atsisakę, nes manę, kad kitaip jis nebus patalpintas į Kūdikių namus. Taip pat pažymėjo, kad nėra nieko keisto, kad Migracijos valdybos darbuotojai neranda jos su vyru namuose, nes jie dirba ir darbą kartais baigia vėlai. Akcentavo, jog jei būtų žinojusi, kad, šiuo atveju, svarbus yra faktas, kad jie su M. K. turi vaiką, būtų atlikusi DNR testą, tačiau manė, kad tai nėra būtina.

Byloje kilęs ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti Turkijos Respublikos piliečiui M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Turkijos Respublikos pilietis M. K. su Lietuvos Respublikos piliete J. K. susituokė 2008-09-09 (b. l. 11). Santuoka užregistruota Elazig mieste, Turkijos Respublikoje, ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

2009-01-16 M. K. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 48-51). Atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslu nurodė šeimos susijungimą. Prašyme nurodė, kad jo būsimasis adresas yra (duomenys neskelbtini) g. 20-23, Vilnius, o jo žmonos J. K. nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilnius. Kartu su prašymu Departamentui pareiškėjas M. K. pateikė ir paaiškinimą dėl skirtingos su žmona J. K. gyvenamosios vietos deklaravimo (b. l. 55), kuriame nurodė, kad jo faktinė gyvenamoji vieta bus kartu su žmona (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilniuje, tačiau šis butas priklauso J. K. mamai, o ji nesutinka, kad pareiškėjas M. K. deklaruotų savo gyvenamąją vietą šiuo adresu, todėl jo gyvenamoji vieta pagal sutikimą (b. l. 54) bus deklaruojama (duomenys neskelbtini) g. 20-23, Vilnius.

Kaip matyti iš Sprendimo turinio, 2009-06-04 Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2010-06-04 (b. l. 10).

2009-10-07 Migracijos valdybos darbuotojai atliko tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar M. K. ir J. K. santuoka nėra fiktyvi. Nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) g. 20-23, Vilniuje, kur M. K. ketino deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nurodyto buto durų niekas neatidarė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilniuje, kurį M. K. nurodo kaip faktinę gyvenamąją vietą, buto durų taip pat niekas neatidarė. Buvo nuspręsta apklausti kaimynus, kurie nurodė, kad M. K. nėra matę. 2009-10-08 anksti ryte buto durų adresu (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilniuje, niekas neatidarė. Pasiūlyta šios šeimos patikrinimą tęsti (b. l. 57).

2009-10-13 adresu (duomenys neskelbtini) g. 88-27, Vilniuje, buto durų niekas neatidarė (b. l. 58).

2009-10-14 sutuoktiniai Migracijos valdyboje užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo. Įrodymų pagrįsti įtarimams nepakako, todėl nuspręsta toliau stebėti šią šeimą (b. l. 59-68).

2009-10-21 nuvykus Migracijos valdybos pareigūnui, buto durų (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilniuje, niekas neatidarė. Susisiekus telefonu su J. K., buvo sutartas laikas dėl apsilankymo sutuoktinių bute. 2009-10-22 pareigūnė pakartotinai nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilniuje. Abu sutuoktiniai buvo namuose, parodė bendras nuotraukas, bute esančius abiejų sutuoktinių daiktus, rūbus, avalynę (b. l. 69).

2010-03-19 M. K. santuokos su Lietuvos Respublikos piliete J. K. sudarymo pagrindu Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei kitus dokumentus (b. l. 70-73).

(duomenys neskelbtini) sutuoktiniams M. ir J. K. gimė mergaitė S. K., kurios tėvu gimimo liudijime nurodytas M. K. (b. l. 109).

2010-04-14 Migracijos valdybos pareigūnai Departamento nurodymu pakartotinai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) g. 18-85, Vilniuje. Namuose buvo tik J. K. su dukra. Paprašyta parodyti vyro daiktus ar rūbus, bendras nuotraukas, J. K. parodė tik kelias poras senų, sudėvėtų vyriškų batų ir vyrišką skutimosi gelį, iš kurio aiškiai matyti, kad jis nėra naudojamas. Kitų rūbų ar daiktų namuose nebuvo. Nebuvo ir vestuvinio žiedo ant J. K. rankos. Apklausus kaimynus, šie nurodė, kad jokio vyro, gyvenančio šiame bute, daugiau kaip metus nėra matę (b. l. 75). Pažymėtina, kad apie prieš dvi dienas sutuoktiniams gimusią mergaitę J. K. Migracijos valdybos pareigūnui nieko nesakė, mergaitės namuose taip pat nebuvo matyti.

2010-04-15 Migracijos valdybos darbuotojai pateikė M. K. ir J. K. pakartotinai užpildyti apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo (b. l. 76-91). Apklausos lapuose pateikti kai kurie iš esmės skirtingi M. ir J. K. atsakymai, susiję su jų šeima, sukėlė Migracijos valdybos darbuotojų įtarimus, todėl nuspręsta tęsti patikrinimą (b. l. 93). Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. apklausos lape nurodė, kad jos sutuoktinis vaikų neturi.

Departamentas, atsižvelgdamas į turimą informaciją, surinktą atliktų patikrinimų ir apklausų metu, 2010-05-14 Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 94-96).

Nesutikdamas su tokiu Departamento sprendimu, M. K. 2010-05-28 skundu jį apskundė teismui. Pažymėtina, kad šiame skunde apie tai, kad jis su žmona J. K. turi bendrą vaiką – prieš mėnesį gimusią mergaitę – neužsiminė ir, ginčydamas Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, prašydamas įpareigoti Departamentą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šio svarbaus fakto nenurodė.

2010-08-03 Migracijos valdybos vyr. specialistė tarnybiniame pranešime „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K.“ Nr. 10-27-PR5-323 (b. l. 138), adresuotame Migracijos valdybos viršininkei, nurodė, kad pasibaigus M. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikui (2010-06-04), 2010-06-09 centrinėje duomenų bazėje VRIS naršyklėje buvo patikrinti duomenys apie užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Siekiant nustatyti užsieniečio buvimo vietą, specialistė, patikrinusi pareiškėjo M. K. ir jo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresus, patikrinimo metu pastebėjo, kad duomenų bazėje įrašyta S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra M. ir J. K. bendras vaikas. Šiame tarnybiniame pranešime specialistė nurodė, kad apie vaiko gimimą Migracijos valdyba nebuvo informuota, kad abu sutuoktiniai šią informaciją slėpė, nors po vaiko gimimo kelis kartus lankėsi Migracijos valdyboje. Nurodė, kad sutuoktiniai į Migracijos valdybą buvo atvykę ir po Departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir aiškinosi, kaip galima vėl pateikti dokumentus dėl leidimo gyventi išdavimo, motyvuodami tuo, kad turi čia verslą. Tuo tarpu apie vaiko gimimą net neužsiminė.

2010-06-19 M. ir J. K. buvo skubiai iškviesti į Migracijos valdybą (b. l. 141-142). Departamentas atsiliepime (b. l. 132) nurodė, kad išsiuntus šiuos kvietimus, į Migracijos valdybą atvyko advokatas Ignotas Ungaila ir teiravosi, kokiu klausimu kviečiamas pareiškėjas M. K. Darbuotojams informavus, kad pareiškėją M. K. norima apklausti apie jo ir J. K. dukters gimimą, paaiškėjo, kad advokatas informacijos apie gimusią mergaitę taip pat neturėjo.

M. ir J. K. į Migracijos valdybą atvyko tik 2010-07-07. Paaiškinime (b. l. 147) M. K. nurodė, kad jo žmona prašė niekam nesakyti, jog (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Kodėl žmona to norėjo, M. K. nežinojo. Paaiškino, kad mergaitė yra vaikų namuose, kad ten ji yra nuo gimimo, nes žmona turi psichologinių problemų. Nurodė, kad vaikų namuose dukros palikti neketina ir planuoja ją iš ten pasiimti, kai mergaitei bus 5-6 mėnesiai. J. K. paaiškinime (b. l. 148) nurodė, kad dukra gimė (duomenys neskelbtini), kad gimdymas buvo labai sunkus, kad ji turėjusi psichologinių problemų. Apie vaiką neužsiminė, nes nemanė, kad tai yra svarbu, be to, jos apie tai niekas neklausė. Taip pat nurodė, kad dukra Silvija nuo gimimo yra Kūdikių namuose. Vaiką laikinai, iki jam sukaks vieneri metai, Kūdikių namuose paliko dėl to, kad yra sunki psichologinė ir finansinė situacija.

VAĮ 3 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą), turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Departamento sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl, vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, būtina nustatyti, ar sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, bei tai, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų sprendimo panaikinimo pagrindų.

Užsieniečių atvykimo, išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus, o 26 straipsnio 1 dalis leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurias turi atitikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašantis išduoti užsienietis. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą (neišskiriant laikino leidimo išdavimo) gyventi pagrindai nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato baigtinį atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų sąrašą.

Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai: Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis (5 p.), turintis leidimą gyventi; Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis (3 p.) ir kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partnerystė nėra fiktyvi. Išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad fiktyvi santuoka – tai Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

Vidaus reikalų ministras 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir nustatyti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi. Taisyklių 33 punkte nurodyti veiksniai, kurie gali duoti pagrindą manyti, kad santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; nevykdomos sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, pareigos; sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio ir kt..

Teismas nustatė, kad Departamentas nusprendė atsisakyti išduoti Turkijos piliečiui M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nuostata, t.y. nustatęs, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad M. ir J. K. santuoka yra fiktyvi.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Departamentui galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl M. K. santuokos fiktyvumo (galima įtarti, kad sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio), t.y. buvo Taisyklių 33 punkte numatyti veiksniai, kuriems esant, yra pagrindas pradėti tyrimą su tikslu nustatyti, ar užsieniečio sudaryta santuoka nėra fiktyvi. Bylos medžiaga patvirtina, kad, siekdamas nustatyti, ar M. K. santuoka nėra fiktyvi, Departamentas veikė aktyviai, tyrimą atliko nuosekliai, t.y. pareiškėjas M. K. ir jo žmona buvo nuolat tikrinami jų nurodytose gyvenamosiose vietose, buvo užklausiamos atitinkamos institucijos dėl reikalingos informacijos, organizuojama abiejų sutuoktinių apklausa ir pan..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Departamento sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ar taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Tačiau išsami bylos medžiagos analizė liudija, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nebuvo informuotas apie M. ir J. K. (duomenys neskelbtini) gimusį bendrą vaiką ir, kad šią aplinkybę sužinojo tik 2010-06-09 centrinėje duomenų bazėje VRIS naršyklėje patikrinus duomenis apie užsieniečio M. K. išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas M. K. ir pats neginčija fakto, kad apie mergaitės gimimą niekam, tame tarpe ir Departamentui, nesakė, t.y. tarp šalių byloje nėra ginčo dėl to, kad Departamentas nežinojo apie sutuoktiniams gimusią mergaitę ir, kad prieš priimant Sprendimą, šią aplinkybę turėjo įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas M. K. savo pirminiame skunde teismui apie tai, kad jie su sutuoktine J. K. turi bendrą vaiką, nieko neužsiminė ir šiuo pagrindu Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo neginčijo.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad, nagrinėdami bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Sprendimą Departamentas priėmė išsamiai ir visapusiškai įvertinęs turimą informaciją, Sprendimas atitinka VAĮ 8 str. įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, tačiau ginčo Sprendimas ne dėl Departamento kaltės buvo priimtas, įvertinus ne visas šiam atvejui reikšmingas aplinkybes, kurių neįvertinus, priimti sprendimą suteikti ar ne M. K. laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju, būtų neprotinga ir neteisinga.

Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 89 str. 2 d. nuostata, kurioje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais, šiuo atveju, daro išvadą, kad nėra tikslinga ir protinga vertinti Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą žinant, jog priimant Sprendimą, Departamentui nebuvo žinoma ir įvertinta šiuo atveju labai reikšminga aplinkybė – sutuoktinių M. ir J. K. bendro vaiko gimimas – kuris pagal Įstatymo 43 str. 1 d. 3 p. gali būti savarankišku pagrindu M. K. kreipiantis su prašymu išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo M. K. skundas tenkinamas iš dalies, t.y. Departamento Sprendimas naikinamas ir pareiškėjo M. K. prašymas pakeisti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje grąžinamas Departamentui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant M. K. prašymą iš naujo, turėtų būti įvertintas sutuoktinių M. K. ir J. K. vaiko S. K. gimimas ir, įvertinus visas šiuo atveju reikšmingas ir svarbias aplinkybes, turėtų būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimą „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui M. K.“ Nr. (duomenys neskelbtini).

M. K. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje grąžinti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.