Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta ČepukėnienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-804/11Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00082-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo adv. Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 290 straipsnyje ir LR BK 187 str. 1 d., ir nuteistas: pagal LR BK 290 straipsnį 10 MGL ( 1300 Lt ) dydžio bauda; pagal LR BK 187 str. 1 d. 8 MGL ( 1 040 Lt ) dydžio bauda.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant dalinį jų sudėjimo būdą, galutinė subendrinta bausmė A. Č. paskirta 11 MGL (1 430 Lt ) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, o būtent: 2010-01-02, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos vyriausiajam patruliui R. K. ir patruliui A. N., AP-35 einant pareigas – patruliuojant visoje Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui priklausančioje teritorijoje, 03.35 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavus iškvietimą (Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita Nr. 1001269) ir apie 03.40 val. atvykus prie UAB „V.V.K.“ priklausančio naktinio klubo „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, spręsti įvykusio konflikto tarp A. Č. ir klubo apsaugos darbuotojų, A. Č. išvadino pareigūnus „(duomenys neskelbtini)“, R. K. - „(duomenys neskelbtini)“, ir kitais jų garbę ir orumą žeminančiais, necenzūriniais žodžiais, grasino su jais susidoroti. Pareigūnams R. K. ir A. N. įspėjus dėl netinkamo elgesio, A. Č. toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, įžeidinėdamas policijos pareigūnus, o pastariesiems įsėdus į tarnybinį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) tikslu paskambinti budėtojui ir pasitarti dėl susiklosčiusios situacijos, A. Č., ciniškai elgdamasis, atidarė automobilio dureles ir pasakė: „bičeliai, kur jūs bėgat, lipkite iš automobilio“. Tokiais savo veiksmais A. Č. įžeidė valstybės tarnautojus - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnus R. K. ir A. N.

Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2010-01-02, apie 03.50 val., tyčia sugadino svetimą Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ priklausantį tarnybinį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie UAB „V.V.K.“ priklausančio naktinio klubo „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. sodinamas į tarnybinį automobilį, priešinosi ir tyčia vieną kartą spyrė į galinių durelių kairės pusės vidinę apdailą, ją sulaužydamas, tuo padarydamas Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ 448,79 litų turtinę žalą.

Apelianto nuomone, 2010-01-14 automobilio „Ford Focus" apžiūros protokolas nepagrįstai pripažintas įrodymu, kaip neatitinkantis įrodymams keliamo teisėtumo (leistinumo) reikalavimo, kadangi minėto automobilio apžiūra buvo atlikta pažeidžiant kriminalistikos apžiūros taisykles. Nurodo, kad automobilis buvo apžiūrėtas praėjus 12 dienų po įvykio, kas, byloje nesant duomenų, jog šiuo tarnybiniu automobiliu nebuvo naudotasi, pareigūnams vykdant tarnybines funkcijas iki apžiūros atlikimo, kelia abejonių, ar apžiūros protokole nurodomas panelės įskilimas atsirado būtent 2010-01-02 įvykusio įvykio metu, o panelę sulaužęs asmuo yra būtent A. Č.. Pažymi, jog byloje taip pat nėra informacijos apie tai, ar įskilimo nebuvo dar iki nagrinėjamo įvykio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog apžiūros protokolo data buvo klaidingai įrašyta dėl jį surašiusios pareigūnės patirties stokos, pagrįsta spėlionėmis bei hipotezėmis, o ne objektyviais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta klaida, ją pastebėjus, nebuvo ištaisyta, nurodant taisymo datą, taisymą atlikusį asmenį bei parašą, kas, pasak apelianto, leidžia daryti išvadą, kad nurodyta data yra teisinga, juolab, kad tyrėja, teigdama, kad apžiūros protokolo data yra neteisinga, visgi nenurodė, kada būtent buvo atlikta minėta apžiūra. Skunde taip pat pažymima, kad netinkamai yra užfiksuoti automobilio apžiūros rezultatai, kadangi protokole nenurodyti visi apžiūroje dalyvavę asmenys, nors iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio apžiūros metu be tyrėjos dalyvavo ir kiti asmenys. Nurodyta aplinkybė, pasak apelianto, prieštarauja apžiūros vykdymo procesinėms taisyklėms ir leidžia daryti išvadą, kad apžiūros protokolas neatitinka jo formai keliamų reikalavimų, rezultatai yra netinkamai užfiksuoti, todėl jis neteisėtas ir negali būti pripažintas įrodymu byloje. Apelianto teigimu, tai, kad apžiūros protokolas neatitinka teisės aktų reikalavimų, patvirtina ir aplinkybė, jog protokole nurodyti neteisingi duomenys, t.y. netinkamai yra užfiksuotos automobilio apžiūros atlikimo sąlygos, kadangi automobilio apžiūra, apelianto nuomone, buvo daryta kitoje vietoje bei kitomis sąlygomis, nei nurodyta apžiūros protokole. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad versiją, jog po įvykio nuo 2010-01-02 iki 2010-01-14 automobilis buvo paliktas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini)), paneigia kiti į baudžiamąją bylą pateikti įrodymai. Pažymima, kad aptariamą protokolą pripažinus neteisėtu bei pašalinus jį iš įrodymų sąrašo, byloje nelieka duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. Č. padarė protokole nurodytą turtinę žalą, todėl jam negali būti inkriminuotas nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d., padarymas.

Apelianto nuomone, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, byloje esantys prieštaringi duomenys, nepaisant A. Č. prašymų, nebuvo pašalinti, todėl negalėjo būti pripažinti jo kaltės įrodymais. Pažymima, jog faktas, kad civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad A. Č. nebuvo laikomas asmeniu, iš kurio gali būti teisėtai reikalaujama atlyginti turtinę žalą.

Analizuodamas R. K. bei A. N. parodymus, apeliantas daro išvadą, kad šių liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra klaidingai užfiksuoti teismo nuosprendyje, kas, jo nuomone, yra grubus LR BPK 305 str. reikalavimų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pažeidimas.

Remdamasis skunde dėstomomis aplinkybėmis, apeliantas teigia, jog A. Č. būdamas piktas, stovėdamas šaltyje kalbėjo emocionaliai pakeltu tonu, tačiau jokių garbę ir orumą žeminančių žodžių, kurie objektyviai ar subjektyviai galėtų būti suprasti, kaip pareigūnų įžeidimas, policijos pareigūnams nesakė, o liudytojų nurodyti faktai neatitinka tikrovės, kadangi pastarieji, duodami parodymus, iškraipė objektyvias aplinkybes. Apibendrindamas daro išvadą, jog policijos pareigūnai fizinę prievartą, pasireiškiančią kovinių imtynių veiksmų bei specialiosios priemonės - antrankių – panaudojimu, prieš A. Č. panaudojo neteisėtai, tuo pažeisdami Policijos veiklos įstatymo reikalavimus. Pažymi, kad A. Č. nespyrė koja į automobilių galinių durelių panelę, nenaudojo fizinio smurto nei prieš policijos pareigūnus nei prieš jų automobilį, pats iškvietė policijos pareigūnus į pagalbą, norėdamas surašyti pareiškimą dėl jo palto vagystės.

Skunde akcentuojama, jog ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad A. Č. sakė necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, negalima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 290 straipsnyje, kadangi nėra visų šio nusikaltimo sudėties požymių, o būtent, valstybės tarnautojo pareigų atlikimo, nes pareigūnai neatliko įstatymo jiems priskirtų pareigų, kas ir sukėlė konfliktinę situaciją.

Teismo posėdyje nuteistojo A. Č. gynėjas adv. M. Paukštė prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo A. Č. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. gynėjo adv. Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai.

Priešingai nei skunde teigia apeliantas, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadaryta. A. Č. kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis visumoje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Byloje surinktų įrodymų, tame tarpe ir skunde minimo įvykio vietos apžiūros protokolo, patikimumas, patikrintas teisminio proceso metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apelianto skundo argumentai, kad nuteistojo A. Č. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 290 straipsnyje sudėties, nes, pagal jo nuomonę, pareigūnai neatliko jiems priskirtų pareigų, ir tai neva sukėlė konfliktinę situaciją, ar kad įvykio vietos apžiūros protokolą pripažinus neteisėtu ir pašalinus jį iš įrodymų sąrašo, byloje neliktų jokių duomenų, pagrindžiančių A. Č. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. padarymo, yra nepagrįsti ir atmetami.

Kaip jau aukščiau minėta, nuteistojo A. Č. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiųjų R. K., A. N., liudytojų S. M., E. P., P. Š., iš dalies paties nuteistojo A. Č. parodymais, vaizdo įrašu bei kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.

Priešingai nei skunde teigia apeliantas, konflikto, kilusio tarp policijos pareigūnų ir nuteistojo A. Č. pradžia gana aiški - neadekvati pastarojo reakcija į susiklosčiusią jam situaciją po to, kai, už klubo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, A. Č. atsisakius rūbinėje duoti žetoną ir tokiu būdu pasiimti savo viršutinį rūbą, apsaugos darbuotojai jį dėl agresyvaus elgesio, išlydėjo už durų be jo. Pagal paties nuteistojo A. Č. iškvietimą, į įvykio vietą tarnybos metu atvykus policijos pareigūnams A. N. ir R. K. ir išsiaiškinus buvusią situaciją, į šių pasiūlytą A. Č. sprendimo būdą – apsaugos darbuotojams pateikus žetoną, pasiimti savo rūbą, nuteistasis reagavo vėlgi neadekvačiai: ciniškai, pakeltu tonu, pareigūnams liepė imti žetoną ir rūbą atnešti jam. Pareigūnams, beje pagrįstai, atsisakius tai daryti, nuteistasis, nenorėdamas girdėti jokių argumentų, kalbėjo su jais grubiai, žemino prie klubo esančių žmonių akivaizdoje, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti atleidimu iš darbo. Padidėjus įtampai, pareigūnai įsėdo į tarnybinį automobilį, ir norėdami per radijo ryšį informuoti apie susiklosčiusią situaciją budinčią dalį, užvedė variklį. Nuteistasis, be perstojo reikšdamas pretenzijas ir juos žemindamas, atidarė priekines kairės pusės dureles ir, kreipdamasis „bičeliai, kur bėgat, lipkit iš automobilio“, liepė pastariesiems išlipti, pakeltu tonu ir toliau reikalavo, kad jie atneštų jam rūbą, be to, demonstratyviai, rankoje laikomu rūbinės žetonu, trenkė į tarnybinio automobilio gaubtą. Nuteistojo ganėtinai agresyvus ir įžūlus elgesys lėmė pareigūnų sprendimą A. Č. sulaikyti. Tačiau šis, nepaklusdamas pareigūnų nurodymui sėstis į policijos tarnybinį automobilį, nesileido ir įsodinamas, pradėjo spardytis ir po smūgio koja į galinių kairės pusės durelių apdailą, ją sulaužė.

Visos šios aplinkybės nustatytos ne tik iš byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymų, bet ir šį įvykį vienomis ar kitomis aplinkybėmis stebėjusių liudytojų P. Š., S. M. bei E. P. parodymų. Taigi, kaip matyti iš liudytojo E. P. parodymų analizės, A. Č., už klubo vidaus taisyklių pažeidimus buvo išlydėtas iš klubo. Kadangi šis elgėsi agresyviai, liudytojas į pagalbą pasikvietė savo kolegą S. M.. Lydint A. Č. link rūbinės, kad šis pasiimtų viršutinius rūbus, pastarasis nedavė žetono, todėl už durų buvo išprašytas be rūbų. Būdamas lauke, A. Č. spardė klubo duris, pyko, kad jie pastarajam neatidavė striukės, galiausiai išsikvietė policijos pareigūnus ir su jais sukonfliktavo. Liudytojas S. M. taipogi patvirtino, kad A. Č. už klubo vidaus taisyklių pažeidimus, iš klubo buvo išlydėtas be rūbų todėl, kad atsisakė pateikti žetoną. Patvirtino matęs, kaip nuteistasis spardė įėjimo į klubą duris, keikėsi, kažkam skambino. Būdamas prie klubo durų, pro kurias kažkas išeidinėjo ar įeidinėjo, liudytojas girdėjo, kad A. Č., kaip suprato, pagal savo paties iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus dėjo į „šuns dienas“, t. y. juos vadino necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo. Pareigūnai konfliktą bandė išspręsti gražiuoju, siūlė A. Č. važiuoti į skyrių, kad šis rašytų pareiškimą. Šio liudytojo teigimu, netgi klubo apsaugos darbuotojai jau buvo sutikę atnešti pastarajam striukę, jei tik šis būtų davęs žetoną. Tačiau pastarasis žetono nedavė, grasino pasistengti, kad ir apsaugos darbuotojai daugiau šiame klube nedirbtų, pareigūnus vadino „(duomenys neskelbtini)“, galimai ir dar kuo, tačiau jau neatsimena. Pasak S. M., pareigūnai su A. Č. bendravo galimai apie 10 minučių, tačiau jis, visko kas lauke vyko, nestebėjo. Matė, kad nuteistasis su pareigūnais nuėjo prie jų tarnybinio automobilio. Vėliau sužinojo, kad atvykusi televizija ir viską filmuoja. Liudytojas P. Č. taipogi patvirtino, kad A. Č., išprašytas iš klubo, elgėsi agresyviai, spardė įėjimo į klubą duris, keikėsi, grasino, reikalavo atiduoti jo viršutinį rūbą. Asmeniškai jis prašė A. Č. duoti žetoną, kad jis galėtų atnešti jam drabužį, tačiau pastarasis žetoną duoti atsisakė ir reikalavo jį įleisti. Liudytojas A. Č. neįleido. Atvykus policijos pareigūnams, P. Č. pasikartojo, kad rūbą jis atneš, jei A. Č. duos jam žetoną, tačiau pastarasis nesutiko ir reikalavo, kad būtų įleistas į klubą jis pats. Pasak liudytojo, A. Č. įsikarščiavo, pradėjo mosikuoti rankomis, keiktis, klausti pareigūnų ar jie imsis apsaugos darbuotojų atžvilgiu kokių nors priemonių. Kadangi jis dirbo savo darbą, visko kas vyko lauke, nestebėjo. Tačiau po kurio laiko matė, kad pareigūnai eina automobilio link, o įkandin jų, mosikuodamas rankomis, ėjo nuteistasis. Taipogi matė, kaip A. Č. ranka trenkė į policijos automobilio kapotą. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes P. Č. išgirdo garsą. Pareigūnai bandė A. Č. sulaikyti, uždėti antrankius ir pasodinti į automobilį, tačiau šis priešinosi, o pasodintas į automobilį, spardė kairės pusės galinių durelių apdailą.

Taigi, bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo A. Č. veiksmai policijos pareigūnų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidimas: akivaizdu kad A. Č. aukščiau aptartais nusikalstamais veiksmais – viešu pareigūnų įžeidimu buvo pažeista normali viešojo administravimo funkcijas atliekančių pareigūnų veikla bei autoritetas (LR BK 290 str.). Šios išvados negali paneigti ir skunde akcentuojama aplinkybė, neva tai nuteistasis kalbėjo pakeltu tonu, dėl to, kad buvo susijaudinęs ir įpykęs, nes per šaltį iš klubo buvo išprašytas tik su trumpomis rankovėmis marškinėliais: A. Č. nagrinėjamo įvykio metu dėvėjo ne tik baltinius, bet ir megztinį, buvo užsirišęs šaliką. Tuo tarpu sprendžiant iš vaizdo įraše užfiksuoto pastarojo elgesio, apelianto skunde minima aplinkybė, kaip šaltis, pastarajam ne itin buvo svarbi ar kelianti didelius nepatogumus.

Kita vertus, be aukščiau aptartų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, nagrinėjamo įvykio situacija bei jo eiga iš karto buvo fiksuojama pranešimais bendrajam pagalbos centrui, vaizdo įrašu ir tarnybiniais pranešimais.

Taigi, kaip matyti iš byloje esančios įvykio ataskaitos, 2010-01-02, 03:28, A. Č. pranešė, kad laukia prie naktinio klubo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Pranešėjas paaiškino, jog apsaugos darbuotojai jį išmetė iš klubo be daiktų: pavogė paltą su dokumentais. Vėliau buvo pranešta, kad vyksta konfliktas bei kad D-75, su sulaikytu asmeniu vyksta į PK. Sulaikant buvo apgadintas tarnybinis automobilis, aiškinasi 3 PK ( 1 t. b. l. 10 ). Detalesnė šio įvykio informacija buvo pateikta Vilniaus m. 3 PK, policijos pareigūnams A. N. ir R. K. tuo pat po įvykio surašius tarnybinius pranešimus, kuriuose, be kitų aplinkybių, buvo nurodyta ir ta, kad A. Č., bandant jį įsodinti į tarnybinį automobilį, stipriai spyrė su koja į kairės pusės tarnybinio automobilio galinių durų vidinę apdailą bei ją apgadino ( 1 t. b. l. 57-58 ).

Tarnybinio automobilio durelių sugadinimo faktas užfiksuotas ir UAB „B.T.K.“ pateiktu vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokolu ( 1 t. b. l. 31, 32-34 ). Sprendžiant iš byloje apklaustų asmenų parodymų, šis vaizdo įrašas darytas nagrinėjamo įvykio vietoje, tebesitęsiant konfliktui, kilusiam tarp A. Č. ir pareigūnų, pastarojo sulaikymo metu. Į vaizdo kamerą, aiškindamas įvykio aplinkybes, V. K. iš karto nurodė, kad A. Č., nenorėdamas sėstis į tarnybinį automobilį, spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles bei jas sulaužė. Parodė apgadinimą. Į pokalbį įsikišęs A. Č., net du kartus žurnalistams patvirtino sudaužęs valstybės turtą, tuo tarpu jo draugas L. K. pakomentavo, kad durelės buvo sulaužytos ne iš pykčio.

Tarnybinio automobilio remonto, t.y. durelių apdailos pakeitimo, darbai bei kaina buvo užfiksuoti 2010-01-08 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta automobilio sugadinimu padaryta žala - 448,79 Lt (1 t. b.l. 17-18).

Visi šie aukščiau aptarti duomenys, priešingai nei mano apeliantas, teismui leido ir be ginčijamo įvykio vietos - automobilio apžiūros protokolo, objektyviai nustatyti faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir padaryti pagrįstą išvadą dėl A. Č. kaltės, padarius jam nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d., juolab, kad šis, apeliantui keliantis abejones dėl klaidingai įrašytos datos, įvykio vietos, t. y. automobilio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas automobilio sugadinimo faktas, yra tik vienas iš duomenų, ir buvo vertinamas, ne kaip atskiras įrodymas, o visų kitų įrodymų kontekste, kaip visuma. Be to, reikia pažymėti, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistojo A. Č. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., padarymo, byloje pakanka.

Kaip pagrįstai pastebėjo skunde apeliantas, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, šioje byloje nuteistajam A. Č. išties nebuvo pareikštas. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei mano apeliantas, neturi jokios įtakos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam A. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nebuvo pareikštas dėl to, kad Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ nusikaltimu padarytą žalą – 448,79 lt atlygino UAB „Lietuvos draudimas“ ( 1 t. b. l. 22-23 ).

Dėl aukščiau pasakyto, tenkinti nuteistojo A. Č. gynėjo adv. M. Paukštės apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Č. gynėjo adv. Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.