Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Senasis turgus“ atstovui juristui Irmantui Lengvinui, atsakovei V. Š., jos atstovei advokatei Irenai Barauskaitei – Gaižiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senasis turgus“ (anksčiau buvo - Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Senasis turgus“) ieškinį atsakovei V. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį patenkinti, palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovės padaryta žala sudaro pažymoje nurodyta suma, išskaičiavus pridėtinės vertės mokestį ir negautas pajamas.

Preliminarus sprendimas pakeistinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.). Ieškinys, sumažinus ieškinio reikalavimus, tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-10-15 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė dirbo pardavėja ieškovo parduotuvėje. Darbo sutarties pakeitimu nuo 2000-12-07 atsakovė paskirta vyresniąja pardavėja. 2007-05-02 šalys pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsakovė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės jai patikėtų materialinių vertybių saugumą. 2007-09-05 atsakovė pasirašytinai supažindinta su vyresniosios pardavėjos nuostatais ir LR Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 patvirtintomis Mažmeninės prekybos taisyklėmis. 2011-12-14 ieškovo parduotuvės gėrimų skyriuje atlikus metinę inventorizaciją, nustatytas 38.431,04 Lt dydžio prekių trūkumas. Ieškovas 2011-12-15 raštu nurodė atsakovei kaip materialiai atsakingam asmeniui pateikti pasiaiškinimą dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių trūkumo, kadangi laikotarpiu tarp kasmetinių inventorizacijų parduotuvės gėrimų skyriuje dirbo tik atsakovė, tuo metu ji neatostogavo, nebuvo nedarbinga, viena vykdė darbines pareigas darbo vietoje, patalpos yra saugomos. Atsakovė savo pasiaiškinime nurodė, kad nežino, kodėl revizijos metu faktiniai prekių likučiai nesutapo su buhalteriniais likučiais.

Inventorizacijos metu nustatyta, kad ieškovui padaryta 38.431,04 Lt dydžio žala (DK 257 str. 1 d.). Ieškovas, atsižvelgdamas į 2013-01-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 31.761,19 Lt sumą, kurią sudaro prekių savikaina (tiesioginiai nuostoliai) - 28.055,23 Lt ir negautos pajamos – 3.705,96 Lt, neskaičiuojant PVM mokesčio (II t., b.l. 43).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L. , A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; kt.). Esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. DK255 str. yra įtvirtintas baigtinis atvejų, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, sąrašas, vienas iš jų – kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo įstatymai, be kitų klausimų, nustato ir materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) (DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui (darbdavys darbuotojui arba darbuotojas darbdaviui) neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Įstatymu nustatyta, kad tais atvejais, kai darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, gabenimu, su darbuotoju gali būti sudaroma materialinės atsakomybės sutartis, kuri įforminama raštu, o joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi visų pirma yra ginami darbdavio interesai, tačiau įstatymas įpareigoja ir darbdavį imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Tai reiškia, kad pagal savo pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys turi tam tikras teises ir pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju nekyla ginčo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakove V. Š., dirbusia pas ieškovą UAB „Senasis turgus“ pardavėja, kurios darbo funkcijos susijusios su materialinių vertybių saugojimu, galėjo būti sudaryta. Tačiau tam, kad darbuotojas materialiai atsakytų, turi egzistuoti šios sąlygos: neteisėtas elgesys; priežastinis ryšys tarp neteisėto elgesio ir žalos; pažeidėjo kaltė; darbo santykių tarp šalių buvimas pažeidimo padarymo momentu; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybės (sąlygos), kad žalos padarymo metu šalys buvo susijusios darbo santykiais, ir faktas, kad žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovės pas ieškovą darbo veikla, neginčijamas. Atsakovės V. Š. teiginius, kad prekių trūkumas galėjo atsirasti dėl to, jog šias prekes pavogė kitos įmonės darbuotojos ar kiti turgaus prekeiviai, ieškovas motyvuotai paneigė, kadangi minėtas prekių trūkumus atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai alkoholinių gėrimų skyriuje dirbo tik atsakovė. Prekių sandėlio spyna nebuvo sugadinta ar pažeista, raktą turėjo tik atsakovė. Trūkstamas prekių kiekis yra pakankamai didelis, todėl to neįmanoma nepastebėti. Atsakovė pagal vyr. pardavėjos pareiginius nuostatus buvo atsakinga už prekių įsigijimą, apsaugą ir realizaciją. Atsakovė nurodo, jog prekių trūkumas galėjo atsirasti ir dėl ieškovo (darbdavio) kaltės nes nesiėmė jokių priemonių, kad būtų prekės tinkamai saugomos, apie tai ne kartą ji pranešė įmonės administracijai. Teismas konstatuoja, kad ieškovo su atsakove sudarytose darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartyse yra detaliai išvardytos darbo funkcijos, darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai ir apibrėžta žala bei jos atlyginimo tvarka. Dėl to atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su darbdavio pareigų neatlikimu nėra susijęs priežastiniu ryšiu su padaryta žala bei negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas. Būtent pardavėjui, beje vieninteliam įmonėje, ir tenka pareiga pagal darbo funkcijas priėmus prekes imtis visų reikiamų priemonių jas išsaugoti. Taigi teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nesiimdama tinkamų priemonių atsakovė yra kalta dėl padarytos žalos. Žala padaryta neteisėta veika, nes nustatytas prekių trūkumas, kuris nėra pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, kadangi už dingusias prekes ieškovas negavo pajamų. Teisės pažeidimo metu ieškovas ir atsakovė buvo susiję darbo santykiais. Atsakovė pagal vyr. pardavėjos pareiginius nuostatus ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį buvo atsakinga už prekių apsaugą, todėl žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovės darbo veikla, todėl teismas konstatuoja, jog yra nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovas UAB „Senasis turgus“ neįrodė, jog atsakovės V. Š. veiksmai yra tyčiniai ir ar yra pagrindas priteisti iš atsakovės visą žalą byloje (LR DK 257 str. 2 d., LR CPK 178 str.). Tačiau vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą – jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl atsakovės tyčinių veiksmų nebuvimas nepašalina jos prievolės atlyginti visą padarytą žalą (DK 255 str. 3 p.). Tačiau įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ji neturi jokio registruotino turto, yra paėmusi kelis vartojimo kreditus, t. y. šie įrodymai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nors atsakovė nesiėmė visų priemonių apsaugoti prekes, tačiau darbdavio administracija (direktorius, pavaduotojas) atsakovei pretenzijų ar pastabų dėl to nereiškė nuo pat darbo santykių pradžios, t.y. nuo 1992 m. iki prekių trūkumo paaiškėjimo fakto. Nors 2006-03-03 atsakovei buvo paskirta drausminė nuobauda už aplaidumą darbe (dėl sąskaitos-faktūros įtraukimo į prekinę apyskaitą) (II t. b.l. 5)., darbdavys jokių patikrinimų ar kitų priemonių, siekiant užtikrinti prekių apskaitą ir saugumą nesiėmė. Toks darbdavio elgesys (nepakankama kontrolė), teismo vertinimu, taip pat prisidėjo prie ženklios 31.761,19 Lt žalos, kuri atsižvelgiant į parduotuvės apyvartą, turėjo atsirasti per gana ilgą laikotarpį. Todėl teismas sprendžia, kad dėl darbdaviui padarytos žalos dydžio yra dalis ir paties ieškovo kaltės, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir atsakovės turtinę padėtį, iš atsakovės priteistinos žalos dydis mažintinas 25 procentų, t.y. ieškovui UAB „Senasis turgus“ iš atsakovės V. Š. priteistina 23.821,00 Lt žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. (CK 6.210 str. 1 ir 2 d.). Kadangi ieškovas į teismą dėl žalos priteisimo pirmiausia kreipėsi 2012-01-25 dokumentinio proceso tvarka, o ieškinys buvo priimtas 2012-01-26, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Dokumentiniame procese atsakovui pareiškus prieštaravimus, teismas galutiniu sprendimu išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 7 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 576,00 Lt žyminį mokestį (I t., b.l. 45), kitų įrodymų, apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Todėl, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 357,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str.).

2012-01-27 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovės turto areštas) paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (I t. b.l. 46) (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-27 preliminarų sprendimą pakeisti iš dalies - priteisti ieškovui UAB „Senasis turgus“ iš atsakovės V. Š. 23.821,00 Lt materialinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 23.821,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovės turto areštą) palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.