- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eAS-1584-575/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06021-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. (I. M.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. M. (I. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) perduoti asmenį (pareiškėją) Austrijos Respublikai ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2025 m. spalio 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti asmenį (pareiškėją) Austrijai vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas Sprendimas yra iš karto vykdytinas, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsniu ir Sprendimu jau yra pavesta jį vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jį išsiuntus iš Lietuvos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo Austrijoje, o vėliau, net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyje nebebus nagrinėjimas, o procedūra bus tęsiama Austrijoje.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog skundžiamo Sprendimo vykdymas yra pavestas VSAT, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Sprendimas jau būtų pradėtas vykdyti, t. y. nepateikta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, taip pat įrodymų, kad atsakinga institucija planuoja šį Sprendimą faktiškai vykdyti. Todėl nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala.
Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo laikė nepagrįstu ir jo netenkino.
III.
Pareiškėjas I. M. (I. M.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti šį klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas, kaip prieglobsčio prašytojas, naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir išsiuntus pareiškėją į kitą valstybę narę (neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo), nukentėtų pareiškėjo interesai, būtų ribojama galimybė realizuoti procesines teises, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjui nesant Lietuvos Respublikoje, jam nebūtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tai reiškia, kad pareiškėjo interesų advokatas negalėtų atstovauti jam teismo posėdyje. Pareiškėjo teigimu, tokiu atveju realiai nebūtų įgyvendinta jo teisė apskųsti Migracijos departamento Sprendimą ir teismo pareiga ištirti, ar Migracijos departamentas priėmė pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis gali būti išsiųstas į kitą valstybę, todėl teismo posėdyje jo negalėtų atstovauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, teismas galėtų palikti skundą nenagrinėtą, o tai akivaizdžiai pažeistų pareiškėjo teises ir iš esmės apribotų jo teisę apskųsti Sprendimą ir tikėtis teisingo teismo, tinkamo bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.
Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog jo prieglobsčio prašymas bus perduotas nagrinėti Austrijos Respublikai, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjo perdavimo Austrijos Respublikai procedūra. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nedetalizavo galinčių atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Migracijos departamentas teigia, kad tai, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, o byloje nėra duomenų, jog kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą perduoti pareiškėją Austrijos institucijoms, nesibaigus bylos nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Austrijos Respublikai, galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nesustabdė skundžiamo Sprendimo galiojimo iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, nustatęs, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis prima facie (iš pirmo žvilgsnio) tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 1 d. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų. Sulaikymo metu užsienietis (pareiškėjas) neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei kelionės dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti jos teritorijoje. VSAT 2025 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Maroką bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėnesių nuo išsiuntimo dienos. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentui padavė prašymą suteikti jam prieglobstį. Migracijos departamentas, patikrinęs asmenį Europos Sąjungos pirštų antspaudų EURODAC duomenų bazėje, nustatė, kad prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką pareiškėjas 2022 m. gegužės 4 d. buvo pateikęs prieglobsčio prašymą Bulgarijoje, o 2022 m. liepos 30 d. – Austrijoje. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Dublino reglamentas), nuostatomis, 2025 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į atsakingą Bulgarijos Respublikos instituciją su prašymu atsiimti pareiškėją, tačiau Bulgarijos Respublikos Valstybinė pabėgėlių agentūra šį prašymą atmetė. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 27 d. dėl pareiškėjo atsiėmimo kreipėsi į atsakingą Austrijos Respublikos instituciją, kuri sutiko atsiimti asmenį pagal Dublino reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punktą. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė perduoti asmenį Austrijos Respublikai ir perdavimo tikslais išdavė jam kelionės dokumentą (laissez-passer).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, nenustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą.
Pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonei taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Padarius išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus jo (pareiškėjo) nurodomos užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje pareiškėjas grindė argumentais, kad atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jį išsiuntus iš Lietuvos jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo Austrijoje, o vėliau, net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nebebus nagrinėjamas, o procedūra bus tęsiama Austrijoje. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išsiuntus jį į kitą valstybę (neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo) nukentėtų jo interesai, būtų ribojama galimybė realizuoti procesines teises, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjui nesant Lietuvos Respublikoje, jam nebūtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tai reiškia, kad pareiškėjo interesų advokatas negalėtų atstovauti jam teismo posėdyje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog Austrijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminantį elgesį su prieglobsčio prašytojais. Nenustatyta, kad pareiškėjas yra ar buvo prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka, Lietuvos Respublika nėra gavusi užsienio valstybės prašymo dėl jo ekstradicijos, taip pat jam nėra paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojančios jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių jo perdavimas Austrijos Respublikai sukeltų jam pernelyg didelę ir neproporcingą žalą. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, t. y. jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl jam kylančių neigiamo pobūdžio pasekmių ir to, kad jis negali pašalinti jo nurodytų neigiamų pasekmių kitais būdais. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonė neturi būti įrankis užsieniečiui, piktnaudžiaujančiam prieglobsčio teise, pratęsti savo buvimą Šengeno erdvėje.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalės tinkamai realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančioje Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijoje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 (toliau – Aprašas), nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Aprašo 3 punkte nurodytiems užsieniečiams sąlygas ir tvarką, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančius subjektus bei Priėmimo ir integracijos agentūros funkcijas, organizuojant ir teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (1 punktas). Aprašo 3.1 punktas nustato, kad Aprašo nustatyta tvarka teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apima teisines paslaugas, neatlygintinai teikiamas prieglobsčio prašytojams. Pagal Aprašo 13 punktą valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, ir jam (užsieniečiui) asmeniškai dalyvaujant, išskyrus kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad tais atvejais, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, toks pagalbos teikimas nesiejamas su privalomu užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, pareiškėjas negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva arba proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, taip pat pareiškėjui pateikus įrodymus dėl jam galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, išlieka galimybė iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. M. (I. M.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo I. M. (I. M.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.