- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-23-879/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00229-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Advokatai
- Rasa Čibirienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B. atstovaujamo gynėjos advokatės Rasos Čibirienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria R. B. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi R. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje esant nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. 2025 m. sausio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.
Šalies argumentai
3. R. B. gynėja skundu prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį ir jam skirtą priverstinį gydymą nutraukti. Skunde nurodo, kad R. B. yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje nuo 2014 metų, visą laiką laikėsi nustatyto gydymo režimo, gėrė paskirtus vaistus, žino kad serga psichine liga, kad vaistai yra būtini, ką padarė nusikalstamo neprisimena, nes praėjo daug laiko. Gydytojų komisija tai nepagrįstai laiko kaip jo kaltės neigimą ir nesigailėjimą, tačiau mano, kad R. B. niekam gyvybės neatėmė ir stipriai nesužalojo, o buvimo ligoninėje metus išbuvo be smurto ir agresijos prieš medikus ir ligonius. Jis teigia, kad jaučiasi gerai, jokie pykčio priepuoliai neužeina, o būdamas ne ligoninėje jokios nusikalstamos veikos nepadarytų. Skunde nurodoma, kad R. B., turi savo namus ir kur gyventi, gali pats savimi pasirūpinti, į jokius globos namus vykti nenori ir tokių pasiūlymų atsisako, jo civilinis veiksnumas nėra apribotas, jis yra veiksnus, todėl nėra reikalingas tolesnio gydymo.
Atsiliepimas
4. Prokuroras Renaldas Žalys pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo R. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ gynėjos advokatės Rasos Čibirienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai įvertino teikimo medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. psichikos būklė nepagerėjo ir socialinis pavojingumas dėl nepakankamai stabilios psichikos būklės, nepakankamos kritikos veikos ir ligos atžvilgiu nesumažėjo tiek, kad jį galima būtų priverstinai gydyti ambulatorinėmis sąlygomis.
5. Apie teismo posėdį asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjai pranešta tinkamai, posėdyje ji nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmestinas.
7. Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartimi R. B. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Svarstant priverčiamos medicinos priemonės pratęsimo klausimą, teismas vertina ar asmens psichikos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi ir atsižvelgiant į asmens psichikos būklės dinamiką, nusprendžia dėl asmens socialinio pavojingumo. Psichikos sveikatos gerėjanti dinamika ir socialinio pavojingumo įvertinimas sudaro pagrindą keisti gydymo režimą.
9. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs R. B. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Skundu R. B. gynėja prašo visiškai nutraukti jos atstovaujamajam priverstinį gydymą ir leisti jam gyventi savarankiškai savo namuose, manant kad jis yra visiškai veiksnus ir galintis savimi pasirūpinti, tačiau bylos įrodymai tokius skundo argumentus paneigia.
10.Iš Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 14 – 22 d. Utenos ekspertiniame skyriuje R. B. diagnozavus psichikos susirgimą nuo 2014 m. spalio 24 d. jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris Rokiškio rajono apylinkės teismo buvo tęsiamas nuo 2015 m. gegužės 5 d. ir tęstas iki skundžiamos nutarties priėmimo. Nors Komisijos išvadoje ( 3-4 b.l.). nurodyta, kad R. B. elgesys stebimu laikotarpiu formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, o jo būklė yra gerėjanti, tačiau pažymima, kad vis dar nepakankamai gera, todėl Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį R. B. gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Išvadoje nurodyta, kad R. B. laikosi skyriaus vidaus taisyklių, agresijos, susijaudinimo epizodų nefiksuota. Tačiau jo psichinėje būsenoje išlieka silpnos kognityvinės funkcijos, sutrikusi fiksacinė ir ilgalaikė atmintis, jis laike, situacijoje ir vietoje orientuojasi su paklaida. Bendrauja noriai, kalba daug, sudėtingesnių klausimų nesupranta. Kalba suvelta, neaiški. Dėmesio koncentracija apsunkinta. Nuotaika distrofiška, impulsų kontrolė silpnoka, lengvai sudirgsta, tačiau jokio agresyvaus elgesio tokie pakitimai neiššaukia. Mąstymas lėtas, klampus. Dėl atminties sutrikimų nesugeba suvokti esamos situacijos, kuria nerealius planus ateičiai. Pacientas atsisako gyventi socialinės globos namuose, įsitikęs, kad gali pasirūpinti savo buitimi pats. Būklės teisiškai neleistinos veiklos atžvilgiu nekritiškas. Komisija mano, kad šiuo metu užtikrinti priverstinį ambulatorinį gydymą neįmanoma.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, skundžiamos nutarties argumentus, kitus byloje esančius duomenis, R. B. skundo argumentus, visiškai pritaria skundžiamos nutarties argumentams, kad R. B. psichinė sveikata nors ir gerėja, bet išlieka nepakankamai stabili, mąstymas nepakankamai kritiškas, todėl esant tokiai nestabiliai psichikos būklei vis dar išlieka jo socialinis pavojingumas. Sutiktina, kad galimybė užtikrinti R. B. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik stacionare arba struktūruotoje aplinkoje, nes jis atsisako vykti gyventi į globos namus, o esant tokiai jo psichikos ligos dinamikai, visiškai nutraukti gydymą ir sudaryti jam galimybę gyventi savarankiškai nėra įmanoma. R. B. turi būti tęsiamas gydymas vaistais, toks gydymas galėtų būti užtikrinamas savarankiško gyvenimo namuose, globos įstaigoje „Sveikatos namai“, tačiau kaip matyti iš Komisijos išvados jis kategoriškai atsisako gyventi ir tęsti gydymą tokiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad R. B. jokių socialinių ryšių ir artimų šeimos narių, kurie juo nuolat rūpintųsi neturi, kas rodo, jog esant tokiai psichinei būsenai jam skirti priverčiamą medicininį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, kad jis galėtų gyventi globojamas savo artimųjų namuose, nėra galimybių.
12. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartis, kuria R. B. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti R. B. gynėjos advokatės Rasos Čibirienės skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.