Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-534-813/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
e2-534-813/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-534-813/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00246-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 99.5; 63.3.;116.5.2; 116.5.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOSRESPUBLIKOSVARDU2015 m. kovo 9 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. D. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. D. 639,37 Eur sumą, kurią sudaro: 434,43 Eur negrąžinta paskola, 204,94 Eur palūkanų suma, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu 2015-02-17 (LR CPK 130 str.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi LR CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2013-04-25 ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovas V. D. per ieškovės valdomą Vivus.lt sistemą sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.9868287001, remiantis kuria ieškovas atsakovui suteikė 260,66 Eur kreditą 4 mėnesių terminui. Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2013-04-25 pervedė į atsakovo sąskaitą 900,00 Lt (260,66Eur).2014-05-30 atsakovas pateikė prašymą papildomai kredito sumai 173,77 Eur (600,00 Lt), kurią ieškovas ta pačią dieną pervedė į atsakovo sąskaitą AB SEB banke. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu grafiku kredito įmokų ir palūkanų nemokėjo, todėl ieškovas 2013-09-14 vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovas, ieškovo teigimu, liko jam skolingas 434,43 Eur negrąžinto kredito ir204,94 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, teismui nepateikta (CPK 178 str.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas tinkamai ir nustatytais terminais paskolos sutarties sąlygų nevykdė, suteiktos paskolos negrąžino ir palūkanų iki kredito grąžinimo termino nesumokėjo, todėl laikytina, jog jis pažeidė sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito.

Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p., kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta114,60 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Pagal paskolos sutarties 7.1 punkto nuostatas ir vadovaudamasis CK 6.874 straipsniu, ieškovas paskaičiavo ir prašo priteisti paskaičiuotas204,94Eurdydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-06-25 iki 2013-11-13.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu(CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais(CK 6.261 str.).Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros(CK 6.228 str.)ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams(CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia grei­tąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieško­vas daugiau nei metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo pati­riamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 114,60procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Nors ieš­ko­vo prašomos priteisti204,94Eurpalūkanos nevir­šija negrąžinto kredito 434,43 Eur sumos, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, pasko­li­nęs at­sakovui 434,43 Eur sumą, patyrė būtent tokio dy­džio (204,94Eur)nuostolius dėl at­sa­kovo netinkamo prie­­volės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vado­vau­jan­tis teisin­gu­mo, protingumo, sąžiningumo principais ir sie­kiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiaus­vy­ros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieško­vo veiklos specifiką ir nuo­tolinio skoli­ni­mo rizi­ką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis suda­ryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito ir palūkanų priteisimo, išdavus trumpa­lai­kį kreditą, į teismą kreip­tasi po dau­giau kaip metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, bei į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiš­ki­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenaudai ir jas pri­ėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovui suda­ryta galimybė nepagrįstai praturtėti(ieškovas nurodo, kad skolina su vidutine palūkanų norma -109,89 proc.), palūkanų 204,94Eursuma mažintina, ir ieško­vui iš atsakovo priteistina102,47 Eur palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y.2012-02-05, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šioje byloje ieškovas patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis kai ieškinys pateikiamas naudojant elektroninių ryšių priemonėmis, yra 15,00, t. y. tokią žyminio mokesčio sumą ieškovas būtų privalėjęs mokėti ir tuo atveju, jeigu būtų gera valia sumažinęs reikalaujamas priteisti sumas, ieškovui iš atsakovo priteistinas minimalus 15,00Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus) negrąžinto kredito, 102,47 Eur (vieną šimtą du eurus 47 centus) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme –2015-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų šešiasdešimt keturių centų) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Darius Kantaravičius