Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2016 m. kovo 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodo, jog nuo 2013 m. epizodiškai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje netinkamomis sąlygomis. Teigia, kad trūko minimalaus kamerų ploto, kamerose netinkamas apšvietimas ir netinkamai įrengti tualetai, blogas kvapas, nėra ventiliacijos, kamerose nebuvo higienos reikmenų ir valymo priemonių, mažas pasivaikščiojimo lauke plotas, nėra parduotuvės, pažeistas jo privatumas susirašinėjant (gaudavo atplėštus laiškus).

Prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą 7 000 (septynis tūkstančius) eurų.

Atsakovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėjas M. V. Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas ir saugomas nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi tokių duomenų, kad jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo teisių pažeidimų jį laikant Klaipėdos AVPK areštinėje.

Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų lygis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie turi būti taikomi ir šiuo metu, nes vėlesnės, t.y. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliktų Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimo metu konstatavo, kad norint padidinti areštinės kamerose esamą dirbtinę apšvietą reikalingą, atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos Respublikos higienos normoje nustatyti HN 37: 2009 dirbtinės apšvietos reikalavimai Klaipėdos aps. VPK areštinėje nagrinėjamu laikotarpiu vra netaikytini. Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus; langai sandarūs, drėgmės nėra.

Areštinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui pageidaujantys asmenys yra visada aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (šluotomis, šiukšlių semtuvais) bei valymo priemonėmis.

Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto, sanitariniame mazge yra įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema). Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui. Pažymi, kad sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areštinėje kiekvieną dieną yra užtikrinami po vieną valandą per dieną. Policijos areštinėse laikomiems asmenims galiojančiais teisės aktais galimybė apsipirkti parduotuvėje nėra numatyta. Policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Pareiškėjui muilas ir tualetinis popierius buvo išduodamas bendra tvarka. Policijos areštinėse laikomų asmenų aprūpinimas dantų pasta, dantų šepetukais ir skutimosi peiliukais teisės aktais nėra numatytas ir pareiškėjas jais aprūpintas nebuvo. Pareiškėjo siunčiami bei jo vardu gauti laiškai cenzūruojami nebuvo.

Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose pažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, tenkančio areštinės kameroje vienam laikomam asmeniui, reikalavimą, t.y. ne mažiau kaip 5 m², buvo laikomas neilgai ir trūkstamas plotas buvo nežymus.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, kad jis būtų laikomas blogesnėmis sąlygomis nei kiti sulaikyti asmenys.

Prašo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Sprendžiant M. V. skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ar jo areštinės pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Šių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės (toliau – ir areštinė) viršininko D. P. 2016-02-22 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-3344 (b.l. 12-13) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinėje epizodiškai nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjo teisė būti kalinamam ne mažesnėje nei 5 kv. m. ploto kameroje buvo pažeista: nuo 2013-09-24 iki 2013-09-26, kamera Nr. 14, plotas 6,56 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,28 kv. m.; nuo 2013-10-11 iki 2013-10-15, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; nuo 2013-10-29 iki 2013-11-05, kamera Nr. 13, 6,58 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,29 kv. m.; nuo 2013-12-18 iki 2013-12-20, kamera Nr. 13, 6,58 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,29 kv. m.; 2014-01-16, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; nuo 2014-01-20 iki 2014-01-21, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; 2014-01-22, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 3 asmenys, vienam- 2,34 kv. m.; nuo 2014-01-23 iki 2014-01-24, kamera Nr. 7, 7,03 kv. m., 2 asmenys, vienam- 3,52 kv. m.; nuo 2014-01-25 iki 2014-01-28 kamera Nr. 13, 6,58 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,29 kv. m.; 2014-02-24, kamera Nr. 10, 6,18 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,09 kv. m.; nuo 2014-02-10 iki 2014-02-11, kamera Nr. 10, 6,18 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,09 kv. m.; nuo 2014-03-20 iki 2014-03-25, kamera Nr. 8, 7,22 kv. m., 2 asmenys, vienam – 3,61 kv. m.

Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės" nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos aps. VPK areštinėje turi būti taikomi ir pareiškėjui aktualiu laikotarpiu, nes vėlesnės, t.y. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimų metu konstatavo, kad norint padidinti areštinės kamerose esamą dirbtinę apšvietą reikalingą, atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos Respublikos higienos normoje nustatyti HN 37: 2009 dirbtinės apšvietos reikalavimai Klaipėdos aps. VPK areštinėje nagrinėjamu laikotarpiu vra netaikytini. Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus. Langai sandarūs. Drėgmės nėra. 2015 m. kovo 30 d. ir 20l5m. spalio 2 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų areštinėje esančių kamerų patikrinimų metu nustatė, kad: areštinės kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija; areštinės kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus; areštinės kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių VIII skyriaus nuostatomis „Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas" sulaikytų ir suimtų asmenų pasivaikščiojimai policijos areštinėje yra po vieną valandą per dieną, tokia teisė buvo užtikrinta ir pareiškėjui. Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37: 2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" normas.

Pažymėtina, jog vadovaujantis higienos normos reikalavimais areštinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Klaipėdos AVPK nėra duomenų apie tai, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį, kuriam nors iš areštinėje laikomų asmenų, jam pageidaujant, nebūtų išduotas valymo inventorius.

Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto, sanitariniame mazge yra įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema).

Policijos areštinėse laikomiems asmenims galiojančiais teisės aktais galimybė apsipirkti parduotuvėje nėra numatyta, todėl nepadrįstas pareiškėjo teigimas kad negalėjimas apsipirkti parduotuvėje pažeidė jo teises.

Vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 83 punktu, policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis - muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Pareiškėjui muilas ir tualetinis popierius buvo išduodamas bendra tvarka (Klaipėdos aps. VPK areštinės viršininko 2016 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas). Policijos areštinėse laikomų asmenų aprūpinimas dantų pasta, dantų šepetukais ir skutimosi peiliukais teisės aktais nėra numatytas ir pareiškėjas aprūpintas nebuvo.

Vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklių 15 punktu, policijos areštinėje laikomų asmenų laiškai, taip pat jų vardu gauti laiškai gali būti cenzūruojami remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kurioje nurodoma institucija ar pareigūnas, kuriam pavesta laiško cenzūra. Apie tai, kad asmens siunčiami laiškai, taip pat jo vardu gauti laiškai bus cenzūruojami, asmuo pasirašytinai supažindinamas. Tokiais atvejais asmenys vokus policijos areštinės viršininkui (jo nesant - policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui) pateikia neužklijuotus. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo siunčiami bei jo vardu gauti laiškai cenzūruojami nebuvo (Klaipėdos aps. VPK areštinės viršininko 2016 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė nei kada, nei iš kokio asmens jo gauti laiškai tariamai buvo atplėšti

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl nešvaros ir kitų higienos normų pažeidimų, negalėjimo apsipirkti parduotuvėje, susirašinėjimo cenzūros pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto, todėl aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Teismų praktikoje (žr. 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015 išaiškino, kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 Eur (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Atsižvelgus į neilgą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, todėl priteistina neturtinė žala pinigais. Teismas, nustatydamas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, į tai, kad pareiškėjas nesikreipė nei į areštinės administraciją, nei į kitas institucijas dėl šių kalinimo sąlygų. Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 116,00 Eur (CK 6.250 straipsnis) ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jam priteistina 116,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 116,00 Eur (šimtą šešiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.