Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos , Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus (b.l.54-58), paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 29 d. mirė ieškovės senelė A. B., kuri oficialiu testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, paliko ieškovei - vaikaitei V. T.. Paveldimą turtą sudaro: 483/1984 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalis statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė iki šiol, praėjus beveik 4 metams nuo A. B. mirties ir 3 metams nuo kreipimosi į notarų biurą, negali paveldėti likusios turto dalies, kadangi šis turtas laikomas A. B. įsigytu santuokoje su J. B., todėl turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. J. B. mirė 2013-03-07. Duomenų, kad po J. B. mirties šis turtas buvo paveldėtas, nėra. Notaras pasiūlė kreiptis į teismą dėl santuokoje įgyto turto dalių nustatymo. A. B. paveldimą turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis, kadangi su sutuoktiniu J. B. ji nebegyveno nuo 1956 metų. J. B. išvažiavo į Rusiją ir ten sudarė santuoką su kita moterimi, su N. B., senelė A. B. skyrybų netvarkė, turėjo nuomonę, kad gyvens viena taip kaip yra. Su J. B. A. B. buvo sudariusi santuoką 1950-02-08, tačiau J. B., 1956-04-30 jau susituokė su N. B. ir nuo 1983-08-31 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). A. B. nuo 1988-11-10 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Nuo 1956-04-30 J. B. jau gyveno su kita sutuoktine - N. B. ir jokio bendro ūkio su A. B. nevedė, santuokinio gyvenimo negyveno nuo 1956 metų, gyvenamą vietą buvo deklaravęs kitoje vietoje. Šios aplinkybės įrodo, kad A. B. paveldimą turtą įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis. VĮ Registrų centre įregistruotos tik A. B. nuosavybės teisės į 483/1984 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vienintelė A. B. turto paveldėtoja yra ieškovė V. T., o J. B. turto paveldėtojas yra jo sūnus V. B., kuris po J. B. mirties paveldėjo visą jo turtą. Tvarkantis paveldėjimo reikalus po senelės mirties, notaras nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik paveldimą turtą pripažinus asmenine A. B. nuosavybe.

Atsakovas V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu per LITEKo sistema, ir procesiniai dokumentai bei išsiusti atsakovui paskutiniu žinomu adresu, pristatantis asmuo pranešimą apie procesinius dokumentus paliko adresato gyvenamojoje vietoje, atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė pašte, dokumentai grąžinti pasibaigus saugojimo terminui. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais atsakovui, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 123 str., 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka Civilinio kodekso 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga - aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi būti išreikšta aiškiai. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - rašytiniais įrodymais (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; ir kt.).

Savo reikalavimą ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro 2014-02-27 liudijimu, notaro Z. B. 2014-08-07 raštu Nr. S-67 „Dėl A. B. turto paveldėjimo“, Gyventojų registro tarnybos 2014-08-05 išrašu apie J. B., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 05 d. pažyma Nr. 6B-10-402 „Apie santuokos įregistravimą“, Gyventojų registro tarnybos 2014-08-05 išrašu apie A. B., VĮ Registrų centras išrašu, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštais - 2015-01-08, 2017-05-10, 2017-05-­17 ir jo priedais, Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro notaro Z. B. 2017-06-19 nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, Lietuvos notarų rūmų 2017-06-22 atsakymu Nr. S-464, 1996-05-10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 46/96-0189, pareiškėjos atstovės raštais - 2017-04-03 ir 2017-06-02 Lietuvos notarų rūmams, 2017-05-09 ir 2017-06-02 notarui Z. B., V. B. gimimo liudijimu, Lietuvos Valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2015-01-28 pažyma, LR Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento pateiktais duomenimis apie J. B. ir N. B. santuokos įregistravimą, nekilnojamojo turto duomenų banko išrašu,\ kuriais nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (K.) susituokė 1950-02-08 Siesikų valsčiuje (b.l.28), Jonavos ir Ukmergės rajonų civilinės būklės ištuokos aktų įrašų knygose duomenų apie J. B. ir A. B. ištuoką 1950-1958 m. nerasta (b.l.30) tačiau J. B. 1956-04-30 Komijos ASSR Pečioros miesto Civilinės būklės aktų registro skyriuje įregistravo santuoką su Z. N. N., dokumentuose J. B. šeiminė padėtis nurodyta kaip nesusituokęs (b.l.38). Gyventojų Registro pažymomis nustatyta, kad J. B. mirė 2013-03-07, būdamas santuokoje su N. B. (gim. (duomenys neskelbtini); mirė 2007-10-27), nuo 1983-08-31 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l.18); A. B. mirė 2013-12-29, būdama našle ir nuo 1988-11-10 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l.41). V. T. yra A. B. vaikaitė ir testamentinė įpėdinė (b.l.59). Atsakovas V. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra J. B. ir N. B. sūnus, gimęs Pečioros m., ATSR Komi (b.l.88), po J. B. mirties jis 2013-06-21 paveldėjo visą mirusiojo J. B. turtą pagal įstatymą, kurį sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.89-90).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus pagal saugomą archyvinę dokumentaciją nurodytomis aplinkybėmis bei elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais įrodymais: 1992-08-28 Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, 1992-09-14 Žemės sklypo įkainojimo aktu, 1992-09-18 Susitarimu pirkti žemės sklypą, 1992-09-18 Mokėjimo pranešimu, 1996-05-10 Lietuvos Respublikos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pažyma Nr. 153 kopija, 1996-05-10 Valstybinių žemės pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 46/96-0189 ir Nr. 46/96-0188 nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 28 d. A. B. ir V. K. (T) paveldėjo V. K., mirusio 1992 m. vasario 10 d., turtą lygiomis dalimis, t. y., ½ medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais ir rūsiu, medinį ūkio pastatą su priestatu, esančius (duomenys neskelbtini) 0,2036 ha Žemės sklype. Vadovaujantis, tuo metu galiojusiu, 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr, 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, ieškovės senelė A. B. 1996 m, gegužės 10 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 46/96-0189 įsigijo Žemės sklypo 0,0483 ha dalį bei už ją visiškai atsiskaitė. Tuo metu galiojusioje Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties formoje (patvirtinta Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1995-11-29 įsakymu Nr. 49) nebuvo nurodoma, ar žemės sklypas įsigyjamas asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 1992 m. rugsėjo 18 d. susitarime pirkti žemės sklypą nurodyta, jog A. B., V. K. (T) ir R. M. susitarė pirkti 0,2000 ha Žemės sklypą, nustatant bendraturčių nuosavybės teisės dalis: A. B. - 0,1000 ha, R. M. - 0,1000 ha. 1992 m. rugsėjo 14 d. Žemės sklypo įkainojimo akte A. B. parduodamo 0,2000 ha Žemės sklypo 0,3000 ha dalies kaina 7098 rubliai, kuriuos A. B. 1992 rugsėjo 18 d. mokėjimo pranešimu sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis (iš investicinės sąskaitos Nr. 1-6563 už Žemės sklypo 0,0483 ha dalį į Jonavos taupomojo banko sąskaitą. 1996 m. gegužės 10 d, Lietuvos Respublikos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pažymoje Nr, 151 nurodyta, jog A. B. (gim. (duomenys neskelbtini).), gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra vienintelė savo šeimos narė. A. B. ir V. K. (T) lygiomis dalimis paveldėjus ½ dalį medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais ir rūsiu, medinį ūkio pastatą su priestatu, esančius 0,1984 ha Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., A. B. už Žemės sklypo 0,0964 ha dalį valstybės vienkartinėmis išmokomis (iš investicinės sąskaitos Nr. 1-6563) sumokėjo 6798 rublius (67,98 Lt) ir už V. K. (T) nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo 0,0481 ha dalį 1992 m. rugsėjo 18 d. Mokėjimo pranešimu. Visas A. B. įsigytas turtas buvo įregistruotas jos vardu (b.l.98).

Kaip matyti nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai sudaryti 1992-08-28 (paveldėjimo) ir 1996-05-10 (valstybinės žemės pirkimo), galiojant ginčui aktualiems įstatymams: Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK), CK (1994 m. redakcija), sandorio pasekmėms taikytinas ir 2000 m. liepos 18 d. priimtas, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant SŠK. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str. 1, 3 dalys). SŠK 22 straipsnio 1 d., buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008). Nustatyta, kad ginčo turtą ieškovės senelė A. B. įsigijo būdama santuokoje su J. B., tačiau faktiškai su juo nebegyvendama. J. B. paliko šeimą (sutuoktinę A. B.) ir išvyko į Rusiją, kur, nenutraukęs santuokos su A. B., 1956-04-30 sudarė santuoką su N. B., todėl laikytina, kad nuo to laiko jis gyveno kitoje santuokoje, kitoje šeimoje ir kitame mieste. Po J. B. mirties jo sūnus iš antros santuokos – atsakovas V. B. paveldėjo visą tėvo turtą pagal įstatymą – butą (duomenys neskelbtini). A. B. sutuoktiniui gyvenant kitoje santuokoje, A. B. liko gyventi viena, po sūnaus iš pirmos santuokos V. K. mirties (1992-02-10) 1992-08-28 kartu su vaikaite V. K. (T) paveldėjo turtą lygiomis dalimis - ½ medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais ir rūsiu, medinį ūkio pastatą su priestatu, esančius (duomenys neskelbtini) 0,2036 ha Žemės sklype, o 1996-05-10 išsipirko iš valstybės žemės sklypo 0,0483 ha dalį. Turtą įsigijo asmeninėmis lėšomis – investiciniais čekiais, sumokėdama ir už V. K. (T) tenkančią žemės sklypo dalį, tuo aiškiai išreikšdama valią turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Nors A. B. santuoka su J. B. nebuvo nutraukta, tačiau jie gyveno atskirai nuo 1956 m., ,juolab, kad J. B. gyveno kitoje santuokoje, susilaukė joje sūnaus. Kadangi abu sutuoktiniai A. B. ir J. B., taip pat ir J. B. antroji sutuoktinė N. B. yra mirę, ieškovė neturi kito būdo apginti savo teises ir pripažinti senelės A. B. santuoką su J. B. negaliojančia. Apie 50 metų J. B. pragyveno santuokoje su kita moterimi, kitame mieste ir jokių ryšių su ieškovės senele nepalaikė. Atsakovas V. B. 2013-06-21 paveldėjo visą tėvo J. B. turtą pagal įstatymą ir jokių pretenzijų į A. B. įsigytą turtą, esant formalioje santuokoje su A. B., neturėjo. Nors A. B. vardu registruota dalis žemės sklypo buvo išviešinta, t.y. įregistruota viešame registre, tačiau šio paveldėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. B. turto dalis formaliai priklausė ir J. B., o žemės sklypas buvo išpirktas po paveldėtais ir asmeninės nuosavybės teise A. B. priklausančiais pastatais. Ieškovės paaiškinimais, kad jos senelė A. B. su J. B. kartu negyveno, nors jų santuoka nebuvo nutraukta, pateiktais įrodymais teismas laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad ieškovės senelės A. B. santuokoje įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir laikomas A. B. asmenine nuosavybe įgytas iš A. B. asmeninių lėšų. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nekilnojamąjį turtą A. B. 1996-05-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.46/96-0189 483/1984 dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis ir turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė A. B., a.k(duomenys neskelbtini) mirusiai 2013 m. gruodžio 29 d.

Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį byloje, tai, kad atsakovas jokių veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus ar prieštarautų teisės aktams neatliko, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 93 str. 4 d.; 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti, kad A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2013-12-29, 1996-05-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.46/96-0189 483/1984 dalies žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris dienas išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui.