- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e1-652-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25246-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25246-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas: paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų:
2020 m. birželio 26 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilių girtumas), pas A. K. namuose, išgertuvių metu kilus konfliktui, sudavė delnu ne mažiau keturis kartus A. K. į kairę ausį, taip sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą;
2020 m. birželio 26 d. apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilių girtumas), pas A. K. namuose, išgertuvių metu kilusio konflikto metu, po panaudoto smurto, A. K. pagrasino žodžiais, kad jį papjaus ir siekė paimti į ranką ant virtuvinės spintelės buvusį padėtą peilį, kas nukentėjusiajam A. K. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po ko nukentėjusysis A. K. pabėgo į vonios kambarį ir užsirakino.
Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
R. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2020 m. birželio 26 d., kiek valandų buvo nepamena, jo pažįstamas, kuris nėra giminaitis, A. K. pasikvietė pas save į svečius. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Jiedu dviese su A. pas jį namuose vartojo alkoholį, daugiau jokių žmonių nebuvo. Geriant alkoholį, A. jam pradėjo kažką prikaišioti, ką tiksliai, jis nepamena, todėl jis ranka sudavė jam per skruostą, kiek kartų sudavė, tiksliai nepamena. Jis peilio nebuvo į rankas paėmęs, jam negrasino, kad nužudys. Po smūgių sudavimo Andrius įbėgo į tualetą, užsirakino duris ir girdėjo, kad su kažkuo telefonu kalbėjo, dabar supranta, kad jis tada kvietė policiją. Jis iš buto negalėjo išeiti, nes jo durys buvo užrakintos ir nebuvo rakto. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl įtarimo prisipažįsta dalinai, tai yra prisipažįsta, kad A. sudavė ranka smūgius per skruostą, bet peiliu jam negrasino (b. l. 87-88); papildomos apklausos metu įtariamasis R. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta. 2020 m. birželio 26 d. jis buvo pas A. namuose ir nupirko jam butelį degtinės. Įėjus pas A. į namus jis užsirakino buto duris. Išgertuvių metu jis jam pradėjo priekaištauti dėl kažko, dabar neprisimena dėl ko. Tada jis supyko ir trenkė jam per ausį ar skruostą, nepasakys kur pataikė, nes nežiūrėjo. Sudavė jam tikrai daugiau nei vieną kartą. Iš to pykčio dar pasakė, kad jis jį papjaus, bet tai tik jo pasakyti žodžiai. Paskui A. pabėgo į tualetą ir užsirakino. Gal jis ir išsigando tokių jo pasakytų žodžių, nes jis po tokių žodžių, būdamas virtuvėje siekė peilio, bet jis jo į rankas nespėjo paimti, tik norėjo jį imti. Peilis paliko gulėti virtuvėje ant stalo. Paskui išgirdo kaip A. užsirakinęs tualete kalba telefonu ir netrukus atvyko policija. Jį pareigūnai sulaikė. Daugiau su A. jis nebendrauja po šito įvykio. Jis tikrai nieko blogo nebūtų A. padaręs ar jo sužalojęs, nes jis jo nesivijo, kai jis įbėgo į tualetą. Jis įvykio dieną buvo girtas ir piktas, dėl to taip ir pasielgė. Gailisi dėl to, kad sumušė ir grasino A., jei būtų buvęs blaivus, šitaip nebūtų pasielgęs (b. l. 95-98).
Motyvuojamoji dalis
Be R. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 21 val. pas jį į namus atėjo jo pažįstamas draugas R. V., kuris atsinešė alkoholio, t. y. degtinės, ir pasakė jam, kad jie senai besimatė, norėjo kartu pabūti. Jis gali pasakyti, kad devynis mėnesius gulėjo ligoninėje, dabar nesenai grįžo, todėl sutiko pažįstamą draugą įsileisti. Bevartojant alkoholį apie 23.00 val. jo draugas R. V. jo paprašė pernakvoti, jis nesutiko. Tuomet jis pradėjo šūkauti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to jis iš dešinės pusės rankos delno jam keturis kartus sutrenkė į kairės pusės ausį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Jis tuo metu jo išsigando, tačiau prie jo nenorėjo kviesti policijos ir nusprendė eiti pas kaimynus jų paprašyti, kad iškviestų policiją. Jam einant prie durų R. V. pamatęs, kad išeina, neleido jam išeiti iš namų, užrakino jas ir nuėjęs jis į virtuvės kambarį pamatė, kad pasiėmė peilį su juoda rankena ir grasindamas jam, kad tuoj pat papjaus pradėjo link jo artintis. Jis tuo metu stipriai išsigando, pabėgo į vonios kambarį ir užsirakino. Vonios kambaryje jis duris užsirakino ir dar papildomai už rankenos laikė duris, kad šis neišlaužtų. Kol jis buvo vonios kambaryje R. V. daužė duris, prašydamas, kad atidarytų, tačiau jis tuo metu spėjo paskambinti į policiją ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai jis laikė rankoje peilį, iš R. V. girdėjo žodžius: ,,daugiau nebegyvensi'', ,,papjausiu'', keikė jį necenzūriniais žodžiais ir tuo metu atvyko policija. R. V. jam ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet grasindamas peiliu jį stipriai išgąsdino (b. l. 18-19); papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad jis dėl patirtų sužalojimų, tai yra dėl to, kad R. V. sudavė keturis kartus jam per ausį, į medikus nesikreipė nei įvykio dieną, nei po to įvykio. Po šito sužalojimo jam spengė ausyse, bet jis nieko nedarė, nieko netepė ir jokių vaistų nuo skausmo negėrė. Šitas jam sukeltas ausies skausmas tęsėsi gal daugiau nei savaitę. Jis dėl patirto sužalojimo turi pretenzijų R. V. ir reikš ieškinį byloje. Dėl grasinimo peiliu gali pasakyti, kad pirma jis jam sudavė į ausį smūgius, o po to žodžiais pasakė, kad jį papjaus ir pamatė, kaip jis jau ima nuo stalo peilį. R. V. tiesė savo ranką link peilio, o jis tada bėgo į tualetą ir užsirakino. Tada iškvietė policiją. Kol skambino policijai girdėjo kaip R. daužė tualeto duris. Dėl to, kad duris daužė, jis jokios žalos jam nepadarė. Pareigūnai labai greitai atvyko pas jį. Išgirdęs, kad atvyko policija, jis juos įsileido į butą, R. jau buvo nurimęs. Visas konfliktas vyko virtuvėje. Jis nemano, kad tai buvo tik girto žmogaus pasakyti žodžiai, jis išsigando, kad jis tikrai gali savo ketinimą įvykdyti. Konflikto priežasties negali įvardinti, nes neprisimena. Prisimina, kad pradžioje jis žodžiais kabinėjosi prie jo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Nors ir buvo girtas, tačiau prisimena ką jis jam darė ir, kad sakė, kad jį papjaus. Jis ne juokais išsigando. Yra ne kartą gėręs alkoholį su R., bet jis ankščiau niekada nebūdavo toks agresyvus, kaip įvykio dieną. Daugiau po šito įvykio jis nebematė R., su juo nebendravo ir jis jo neatsiprašė. Jis R. neatleis už tokį elgesį ir daugiau jo į savo namus neįsileis (b. l. 41-44);
– 2019 m. birželio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuota ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai (b. l. 19-28);
– asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo apžiūra (b. l. 33-37);
– alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. 23 val. 21 min. R. V. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 23 min. A. K. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (b. l. 52).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir R. V. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. V. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokolas, alkoholio matuoklio rodmenys ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas vertindamas tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, jo parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas nekilo. Kaltinamojo R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis grasino nukentėjusiajam ir sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, kaltinamojo R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia sudavė delnu ne mažiau nei keturis kartus nukentėjusiajam į kairę ausį ir sukėlė A. K. fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
R. V. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 99-101).
Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 103).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. R. V. tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas, paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 58-62), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 66-69), nedirba (b. l. 70), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą paskiriant minėtų straipsnių sankcijose numatytą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės terminą, artimą šios bausmės termino vidurkiui, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu (1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąją, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajai į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 25 min. iki 2020 m. birželio 27 d. 12 val. 07 min. (viena diena), kuri prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms (b. l. 79).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2020 m. birželio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 89-90).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis – saugomas Akmenės rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas savininkui A. K. (b. l. 48-49).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. laisvės apribojimą laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 25 min. iki 2020 m. birželio 27 d. 12 val. 07 min. (viena diena), ir laikyti R. V. atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. V. 2020 m. birželio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilį, saugomą Akmenės rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti R. V., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.