- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- AS-62-591-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00512-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Kauno
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kauno tardymo izoliatoriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-4, 17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių aprašo“ 5.2 ir 5.3 punktus, kurie, pasak pareiškėjo, prieštarauja įstatymams; 2) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 35/260; 3) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 28-1-2; 4) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-347 ir 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 2S-297; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 000 Lt neturtinės žalos; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi (b. l. 24–26) priėmė V. K. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 35/260, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 28-1-2, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-347 ir 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 2S-297. Kitą skundo reikalavimų dalį, t. y. panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių aprašo“ 5.2 ir 5.3 punktus ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 000 Lt neturtinės žalos, teismo nuspręsta laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartyje (b. l. 14–15) nurodytų skundo trūkumų: 1) pareiškėjas nepatikslino savo reikalavimo ir neprašė teismo ištirti , ar Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių aprašo“ atitinkami punktai atitinka tam tikrą įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, nepateikė skundžiamojo administracinio akto ir atitinkamų įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų, kuriems, anot pareiškėjo, prieštarauja skundžiamo akto atitinkami punktai, kopijų; 2) pareiškėjas patikslintame skunde nuosekliai nepaaiškino, kokiais veiksmais (neveikimu) Kauno tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai sukėlė pareiškėjui neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pateiktą skundą ir jį išnagrinėti visa apimtimi. Pareiškėjas pažymi, kad pirminiame skunde jis išaiškino, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių aprašo“ 5.2 ir 5.3 punktai prieštarauja įstatymams, todėl turi būti panaikinti. Todėl pareiškėjas prašo, pirma, ištirti skundžiamas normas, o tuomet jas panaikinti kaip prieštaraujančias įstatymams. Be to, pareiškėjas teigia, kad skundžiama teismo nutartimi iš jo buvo atimta konstitucinė teisė į neturtinės žalos atlyginimą, nors jo teisės buvo suvaržytos ir jis patyrė dvasinių kančių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis (b. l. 24–25), kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo V. K. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių aprašo“ (toliau – ir Įsakymas; b. l. 21–23) 5.2 ir 5.3 punktus ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 000 Lt neturtinės žalos, laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė dalį skundo laikyti nepaduotu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniai numato bendruosius reikalavimus, keliamus skundo (prašymo) formai ir turiniui bei skundo (prašymo) priedams. Skundo (prašymo) reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį vykdyti. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui nustačius, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, taikomas skundų trūkumų pašalinimo institutas: teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Jei teismo nurodyti trūkumai nėra pašalinami, ar pašalinami netinkamai, per nustatytą terminą, skundas (prašymas) nutartimi yra grąžinamas pareiškėjui ir laikomas nepaduotu.
Atskiruoju skundu (b. l. 106) pareiškėjas teigia, jog skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–4, 7) pirmosios instancijos teismo prašė inter alia panaikinti Įsakymo 5.2 ir 5.3 punktus, nes jie prieštarauja įstatymams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas, todėl pareiškėjas turi tikslinti savo reikalavimą bei prašyti teismo ištirti, ar šis Įsakymas neprieštarauja tam tikram įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir pateikti minėtų aktų kopijas.
ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A5-63/2003, AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį).
Ginčijamas Įsakymas įtvirtina bendro pobūdžio nurodymus, t. y. elgesio taisykles, kurios yra numatytos taikyti daug kartų ir adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, t. y. Kauno tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems ir laikinai atvežtiems nuteistiesiems. Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.
Remiantis ABTĮ 110 ir 111 straipsniais, pareiškimai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo yra nagrinėjami, jei paduotas abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą arba paduotas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla. Teisė pateikti abstraktų prašymą suteikiama tik ABTĮ 110 straipsnyje išvardytiems subjektams, t. y. Seimo nariams, Seimo kontrolieriams, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, lygių galimybių kontrolieriui, Valstybės kontrolės pareigūnams, bendrosios kompetencijos ir specializuotiems teismams, prokurorams ir profesinės savivaldos asociacijoms, įsteigtoms pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pareiškėjas nepatenką į ABTĮ 110 straipsnyje numatytų subjektų ratą, todėl su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą jis gali kreiptis tik ryšium su individualia byla.
Skundu ir patikslintu skundu pareiškėjas prašė panaikinti ginčijamą Įsakymą, nes juo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, tačiau neprašė tirti pastarojo akto atitikties tam tikram įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui bei nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriam prieštarautų ginčijamas Įsakymas. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 2 dalį 4 punktą, teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais. Pareiškėjas nepateikia jokių teisinių motyvų, kurie pagrįstų skundžiamo administracinio teisės akto, ar jo dalies, neteisėtumo, bet tik asmeninę nuomonę. Toks pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti. Iš patikslinto skundo matoma, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino teismo nurodytų trūkumų, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu.
Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atėmė iš pareiškėjo teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi (b. l. 24–25) nustatė, jog skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo taip pat negali būti priimti nagrinėti teisme, nes pareiškėjas aiškiai nenurodė, iš kokių galimai neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų atsirado neturtinė žala.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011).
Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio matoma, jog pareiškėjas nuosekliai nepaaiškina, kokiais veiksmais (neveikimu) Kauno tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai sukėlė pareiškėjui neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikia reikiamų kopijų ir įrodymų, kuriais jis grindžia savo reikalavimus, ar nuoseklaus aplinkybių išdėstymo dėl tariamų Kauno tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų veiksmų (neveikimo). Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nėra pateikti argumentai ir įrodymai, kurie padėtų nustatyti privalomus civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Todėl teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, ir skundą šioje dalyje nutarė laikyti nepaduotu.
Darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartyje pagrįstai nutarė laikyti skundą, ta dalimi, kuria prašoma panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių aprašo“ 5.2 ir 5.3 punktus ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 000 Lt neturtinės žalos, nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Tokia nutartis neatima iš pareiškėjo teisės iš naujo kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises teisminiu būdu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus procesinius dokumentus bei remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti teisinio pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.