- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-05
- Bylos Nr.
- P-143-92-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 66.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-719/2006 pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,SCT Lubricants“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. S-210-(7-120/2005) panaikino atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2005 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-18.5-74 dalis, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės muitinės 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (LM32)-RŽ77-39 ir 2004 m. spalio 12 d. patikrinimo akto Nr. 4LM050M dalis, kuriomis pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „SCT Lubricants“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „SCT Lubricants“) nurodyta sumokėti į biudžetą 375 892 Lt akcizo ir 67 662 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-210-(7-120/2005) ir palikti galioti Muitinės departamento 2005 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-74.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas, spręsdami šį mokestinį ginčą, skirtingai interpretavo ir taikė teisės aktų nuostatas. Atsakovo nuomone, priimdama ginčijamą sprendimą, Mokestinių ginčų komisija viršijo Mokesčių administravimo įstatymo 151 straipsniu, 155 straipsnio 4 dalimi bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 (toliau – Nuostatai), 6 ir 15 punktais jai nustatytos kompetencijos ribas, neteisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius importuotų prekių klasifikavimą ir mokesčių apskaičiavimą. Atsakovas paaiškino, kad Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos 2004 m. birželio 3 d. posėdyje (protokolas Nr. 3/2004) buvo svarstytas ir UAB „SCT Lubricants“ importuotų bazinių alyvų klasifikavimo pagal Kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą (toliau – ir KPN, Kombinuotoji prekių nomenklatūra) klausimas. Minėtame posėdyje nutarta, kad minėtos prekės negali būti klasifikuojamos KPN 2710.00.83.0 subpozicijoje, o turi būti klasifikuojamos KPN 2710.00.85.0 subpozicijoje (1998 m. gruodžio 17 d.), 2710.00.97.9 subpozicijoje (1999 m. sausio 1 d.) ir 2710.00.97.3 subpozicijoje (1999 m. vasario 26 d.). Šiam komisijos sprendimui pritarė ir Muitinės departamentas 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. 1A-18.55-210. Šiuo Muitinės departamento sprendimu nustatytas UAB „SCT Lubricants“ importuotų prekių KPN kodas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1052 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros“ (2004 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1052) 1.9 punkto 2 pastraipos, nuginčytas nebuvo, todėl neaišku, kuo vadovaudamasi šių prekių kodą svarstė Mokestinių ginčų komisija. Atsakovas nurodė, kad nepagrįsti Mokestinių ginčų komisijos teiginiai, jog UAB „SCT Lubricants“ pateikti įrodymai dėl to, kad bendrovėje gaminant galutinius produktus su importuotomis alyvomis vykdomas cheminis virsmas, yra išsamesni, konkretesni ir tikslesni, dėl to turi didesnę įrodomąją galią. Jokie galiojantys teisės aktai, taikant Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (nustatant prekės kodą), nenumato galimybės remtis kokiais nors importuotojų raštais, kitų institucijų ar specialistų, neįgaliotų spręsti šiuos klausimus, išvadomis ar paaiškinimais, tuo labiau juos pripažinti turinčiais didesnę įrodomąją galią, kaip nurodyta Mokestinių ginčų komisijos sprendime. Taip pat joks teisės aktas nesuteikia teisės Mokestinių ginčų komisijai priimti sprendimus dėl importuotų prekių kodo nustatymo pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atsakovo skundą patenkino. Teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-210-(7-120/05) ir paliko galioti Muitinės departamento 2005 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-74.
Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad Muitinės departamentas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dalies dėl importuotos bazinės alyvos priskyrimo KPN 2710.00.83.0 subpozicijai. Teismas nustatė, kad UAB „SCT Lubricants“ 1999 m. sausio mėnesį importavo 1261829 kg bazinės alyvos ir įformino šių prekių importą bendruosiuose importo dokumentuose (toliau – ir BD): Nr. 9LG12400007 (1999 m. sausio 5 d.), Nr. 3LR60470001 (2003 m. birželio 13 d.), Nr. 9LG12400021 (1999 m. sausio 13 d.), Nr. 9LG12400022 (1999 m. sausio 13 d.), Nr. 3LR60470002 (2003 m. birželio 13 d.), Nr. 9LG12400025 (1999 m. sausio 17 d.), Nr. 9LG12400027 (1999 m. sausio 18 d.), Nr. 9LG12400031 (1999 m. sausio 19 d.), Nr. 9LG12400036 (1999 m. sausio 23 d.), Nr. 9LG12400045 (1999 m. sausio 26 d.), kuriuose šias prekes deklaravo KPN kodu 2710.00.83.0 (sunkiosios alyvos: tepalinės alyvos; kitos alyvos: skirtos cheminiams virsmams). Šių alyvų klasifikavimo pagal Kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą klausimas buvo svarstomas 2004 m. birželio 3 d. Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos posėdyje (protokolo Nr. 3/2004), kuriame nutarta, kad minėtos prekės negali būti klasifikuojamos KPN 2710.00.83.0 subpozicijoje, o turi būti klasifikuojamos KPN 2710.00.85.0 subpozicijoje (1998 m. gruodžio 17 d.), 2710.00.97.9 subpozicijoje (1999 m. sausio 1 d.) ir 2710.00.97.3 subpozicijoje (1999 m. vasario 26 d.). Šiam komisijos sprendimui iš esmės pritarė ir Muitinės departamentas 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. 1A-18.5-210. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1052 1.8.4 ir 1.9 punktais, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog nustatytas UAB „SCT Lubricants“ importuotų prekių KPN kodas teisės aktų nustatyta tvarka būtų apskųstas Tarpžinybinei Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisijai (toliau – Tarpžinybinė komisija). Todėl sprendimas dėl importuotos alyvos priskyrimo atitinkamam KPN kodui yra galiojantis. Šiuo atveju ginčas dėl prekių klasifikavimo negali būti tapatinamas su mokestiniu ginču, nes ginčams dėl prekių klasifikavimo buvo nustatyta speciali tvarka, kuri galiojo ginčo atsiradimo metu. Teismo nuomone, Mokestinių ginčų komisija, spręsdama klausimą dėl importuotų prekių kodo nustatymo pagal KPN, viršijo savo kompetenciją, todėl ši Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad Muitinės departamento sprendimas prekių klasifikavimo klausimais nėra nustatyta tvarka užginčytas, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo teismine tvarka revizuoti šio sprendimo. Be to, teismas konstatavo, kad UAB „SCT Lubricants“ 1999 m. sausio mėnesį importavo 304382 kg bazinės alyvos, skirtos sumaišyti, ir įformino BD: Nr. 9LG12400002 (1999 m. sausio 2 d.), Nr. 9LG12400003 (1999 m. sausio 3 d.), Nr. 9LG12400005 (1999 m. sausio 4 d.), kuriuose klasifikavo šią alyvą KPN 2710.00.85.0 subpozicijoje. Šiai subpozicijai iki 1999 m. sausio 1 d. buvo taikomos akcizų mokesčių lengvatos. Tačiau, vadovaujantis Tarpžinybinės komisijos 1998 m. gruodžio 11 d. aktu Nr. 4/98 patvirtinta Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros ir 1999 m. redakcijos Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodų atitikimo (koreliacijos) lentele, nuo 1999 m. sausio 1 d. buvo panaikinta KPN 2710.00.85.0 subpozicija, o vietoje jos buvo įvesta nauja KPN 2710.00.97.9 subpozicija. To neginčijo ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl akcizų“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1515) į akcizais apmokestinamų prekių sąrašą buvo įtraukta subpozicija 2710.00.97.9 ir jai galiojant buvo importuota alyva KPN kodu 2710.00.97.9, teismas padarė išvadą, kad mokesčio administratoriai pagrįstai įpareigojo bendrovę sumokėti mokesčius už minėtą importuotą alyvą.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 1999 m. sausio mėnesį pareiškėjas importavo 1261829 kg bazinės alyvos, kurią bendruosiuose importo dokumentuose deklaravo Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodu 2710.00.83.0. Tačiau Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos 2004 m. birželio 3 d. protokolu Nr. 3 buvo nutarta, kad alyva, klasifikuota KPN 2710.00.83.0, turi būti klasifikuojama KPN 2710.00.85.0 subpozicijoje (1998 m. gruodžio 17 d.), 2710.00.97.9 subpozicijoje (1999 m. sausio 1 d.) ir 2710.00.97.3 subpozicijoje (1999 m. vasario 26 d.). Tokį alyvos klasifikavimą pripažino teisingu Muitinės departamentas 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1052, galiojusiu iki 2004 m. spalio 31 d., buvo nustatyta, kad skundai dėl muitinės įstaigų sprendimų prekių klasifikavimo klausimais nagrinėjami Muitinės departamente, kurio sprendimai per mėnesį gali būti apskundžiami Tarpžinybinei komisijai. Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos sprendimas nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija, spręsdama klausimą dėl prekių klasifikavimo, viršijo savo kompetenciją ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat nustatė, kad 1999 m. sausio mėnesį 3004382 kg importuotos alyvos, skirtos sumaišyti, pareiškėjas bendruosiuose importo dokumentuose klasifikavo KPN kodu 2710.00.85.0. Tačiau nuo 1999 m. sausio 1 d. KPN 2710.00.85.0 subpozicija buvo panaikinta ir jos vietoje įvesta KPN 2710.00.97.9 subpozicija. Ši subpozicija buvo įtraukta į akcizais apmokestinamų prekių sąrašą. Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti mokesčius už importuotą alyvą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
IV.
Pareiškėjas 2006 m. vasario 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-719/2006 pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Gavus Muitinės departamento 2004 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-210 objektyviai nebuvo įmanoma apskųsti Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos 2004 m. birželio 3 d. sprendimo (protokolo Nr. 3/2004) Tarpžinybinei komisijai, nes ši komisija realiai jau neveikė. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prekių klasifikavimo klausimų sprendimas tapo jau nebe nacionalinių teisės aktų (tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1052), bet Europos Sąjungos teisės aktų (1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), bei 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas) reguliavimo objektu. Vienintelis būdas ginti savo teises buvo skundas dėl prekių klasifikavimo sprendžiant mokestinį ginčą. 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Muitinės įstatymo 5 straipsnis įgyvendino Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnį ir įtvirtino taisyklę, kad ginčų su muitine atveju privaloma remtis Mokesčių administravimo įstatymu. Todėl nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu dėl prekių klasifikavimo turėjo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymu ir apskųsti jį šio įstatymo IX skyriuje numatyta tvarka, t. y. Mokestinių ginčų komisijai. Ginčas dėl prekių klasifikavimo yra sudėtinė mokestinio ginčo dalis (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 d.). Prekių klasifikavimo ir papildomų mokesčių apskaičiavimo klausimų niekaip negalima atsieti. Sprendžiant įvairius su papildomų mokesčių apskaičiavimu susijusius klausimus vieno administracinio proceso metu užtikrinamas administracinio proceso operatyvumas ir efektyvumas. Mokestinių ginčų komisijai neišnagrinėjus bazinių alyvų klasifikavimo klausimo, nebūtų apskritai įmanoma išspręsti mokestinio ginčo. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant sprendimą dėl bazinės alyvos klasifikavimo KPN 2710.00.83.0 subpozicijoje buvo padaryta esminių materialinės teisės normų pažeidimų (neteisingai buvo pritaikyti prekių klasifikavimą, ginčus dėl prekių klasifikavimo ir mokestinius ginčus reglamentuojantys teisės aktai), ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą dėl KPN subpozicijos 2710.00.83.0 taikymo ir pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus dėl KPN subpozicijos 2710.00.85.0 taikymo.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų, o pagal 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Dėl KPN subpozicijos 2710.00.83.0 taikymo
Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos 2004 m. birželio 3 d. sprendimas (protokolo Nr. 3/2004) dėl prekių klasifikavimo turėjo būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sprendimas dėl prekių klasifikavimo yra savarankiškas administracinis aktas, sukeliantis asmeniui teisines pasekmes (ABTĮ 2 str. 15 d.). Ginčas dėl sprendimo prekių klasifikavimo klausimais yra atskiro nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 1052, galiojusio iki 2004 m. spalio 31 d., tiek pagal Muitinės įstatymo, įsigaliojusio nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, nustatytą tvarką būtų skundęs minėtą sprendimą kaip savarankišką teisės aktą. Pareiškėjas skundė muitinės sprendimus, kuriais jam, remiantis minėtu sprendimu dėl prekių klasifikavimo, papildomai apskaičiuoti mokesčiai. Šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra nepagrįstas.
Dėl KPN subpozicijos 2710.00.85.0 taikymo
Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota, kadangi nepateikiami jokie motyvai dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tik pakartojami Muitinės departamento sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai. Tačiau procesas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties (b. l. 106 – 110) motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Suinteresuoto asmens netenkinantys ar, jo manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas.
Pareiškėjo nuomone, 1999 m. sausio mėnesį importavus alyvą, skirtą sumaišyti, apmokestinimo akcizais teisinių santykių sureguliavimas buvo ydingas, nes neatitiko Akcizų įstatymo nuostatų bei pagrindinių apmokestinimo akcizais principų. Tačiau šiuo atveju remtinasi teisės aktų galiojimo laike taisykle, pagal kurią visuomeniniams santykiams taikomos jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos, jei teisės akte nenumatytas kitoks jų galiojimas. Teismas nustatė, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. KPN 2710.00.85.0 subpozicija buvo panaikinta ir jos vietoje įvesta KPN 2710.00.97.9 subpozicija, kuri buvo įtraukta į akcizais apmokestinamų prekių sąrašą, todėl buvo teisės aktų nustatytas pagrindas apskaičiuoti papildomus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu taip pat yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A10-719/2006 pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,SCT Lubricants“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.