Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-280-1140/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
1-280-1140/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41064-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-280-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41064-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,kaltinamajam J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2023 m. sausio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė; 2) 2024 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 20 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „BMW X6“ dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur; 2024 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 20 parų arešto bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2024 m. spalio 19 d., apie 16.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios turėjo laikytis iki 2025 m. rugsėjo 12 d., ir 2024 m. kovo 18 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą, 2024 m. spalio 19 d., apie 16.04 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių mieste, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengdamas neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad buvo išgėręs kelis alaus. Važiavo pastatyti mašiną į aikštelę ir buvo pagautas policijos pareigūnų. Įvykio datos tiksliai nepamena, pagal bylos duomenis – 2024 m. spalio 19 d., turbūt ir buvo tą dieną, apie 16 val., vakare. Važiavo į automobilių aikštelę, esančią netoli laidojimo namų, palikti automobilį. Nuvažiavo kelis kilometrus nuo (duomenys neskelbtini), garažų. Vairavo automobilį „Toyota C-HR“, nuomojamą jo įmonės vardu, nes jis buvo vienintelis įmonės savininkas. Neturėjo teisės vairuoti, nes buvo praradęs – 2 metams. Buvo supažindintas su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Alytaus teismas jam paskyrė probaciją, kurią jis pažeidė ir anuliavo. Buvo paskirta 20 parų arešto. Pavojingų situacijų nesudarė, avarinių situacijų nepamena, kad būtų sukėlęs. Automobilis 2023 metų – pats reguliuojasi kur važiuoti. Atsisakė tikrinti neblaivumą, nes pareigūnai su juo elgėsi grubiai, jį metė ant žemės, jo veidas buvo visas nubrozdintas. Jo neklausė, ar vežti į ligoninę, tiesiog pasodino į automobilį ir išvežė į komisariatą. Jam buvo nedaug laiko likę, kad galėtų vėl vairuoti. Arešto bausmę baigė atlikti 2025 m. sausio 25 d. Jo pajamos nuo vasario mėnesio – apie 2 000 Eur į mėnesį. Automobilis grąžintas nuomos punktui, kadangi pažeidė nuomos sąlygas, nes vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Iš Alytaus teismo paskirtų 5 000 eurų, dar nesumokėjęs nei pusę sumos. Turi finansinių įsipareigojimų. Buvo išgėręs alaus – apie 3-4 buteliukus, nežino kokios talpos, gal 4 procentų stiprumo. Išgėręs jautėsi neblogai, buvo protaujantis. Įprastai, nesielgia taip, laikosi visų taisyklių, bet gavosi tokia situacija.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes J. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. J. parodymais, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 16.00 val., tiksliai labai laiko negali pasakyti, jis pastebėjo automobilį „Toyota C-HR“, valstybinių numerių dabar neatsimena, bet kai skambino policijai, numerius pasakė. Šis vairuotojas jam sukėlė įtarimų, kad gali būti neblaivus, nes įtartinai suko iš (duomenys neskelbtini) į aplinkkelį, tiksliai gatvės pavadinimo nežino. Jam kilo įtarimas, nes automobilis sankryžoje sustojo, vos sugebėjo išsukti, po to įtartinai važiavo, į bortuką vos kelis kartus neatsitrenkė, vinguriavo po visą kelią. Kas vairavo šį automobilį, jis to asmens nepažįsta, bet matė, kad vairavo vyriškis. Mano, kad jei reikėtų – galėtų atpažinti. Vyriškis automobilyje buvo vienas. Pats to įvykio jokiomis priemonėmis neužfiksavo, nes pas jį nėra vaizdo registratoriaus automobilyje, o telefonu irgi to nefiksavo. Policijai paskambino, kai pamatė, kad asmuo pradėjo vinguriuoti važiuodamas aplinkkeliu. Tuomet važiavo jam iš paskos. Tas tęsėsi, mano, nuo 10 iki 15 minučių, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Šis asmuo buvo sustojęs keletą kartų, t. y. aplinkkelyje buvo įsukęs į degalinę, bet ten tik stabtelėjo. Ši degalinė yra (duomenys neskelbtini), bet jos pavadinimo nežino. Šį vairuotoją jis atsekė iki (duomenys neskelbtini), kur ji ribojasi su (duomenys neskelbtini), tai truputį už šios sankryžos, kur jis sustojo ir kaip tik čia atvyko policijos pareigūnai. Nori pabrėžti, kad šis asmuo, važiuodamas gatvėmis visą laiką vinguriavo, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl ir sukėlė įtarimų, kad asmuo yra neblaivus (1 t., b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. K. parodymais, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto pareigose. Tokį įvykį, kai buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas, kuris atsisakė tikrinti blaivumą, atsimena, bet kada tiksliai iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie šį įvykį, tikrai neprisimena ir negali pasakyti. Į įvykį reagavo tą dieną su kartu ekipaže dirbusiu to paties skyriaus specialistu D. S.. Atsimena, kad pranešime buvo nurodyta, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, o iš paskos seka pranešėjas. Kokio modelio, markės automobilį vairavo galimai neblaivus vairuotojas, nepamena. Atsimena, kad nurodytą automobilį susistabdė (duomenys neskelbtini), tik neprisimena ties kuriuo objektu - pastatu. Atsimena, kad atvažiavo su įjungtu garso signalu ir švyturėliais minėtam automobiliui iš priekio ir jis kaip tik buvo pajudėjęs iš vietos ir buvo įsijungęs posūkio signalą. Jie sustojo tarnybiniu automobiliu prieš minėtą automobilį, taip sakant jam užkirto kelią, kad nebevažiuotų. Kiek buvo valandų tuo metu, tikrai neprisimena, bet dar buvo šviesu. Jis kartu su kolega D. S. priėjo prie automobilio vairuotojo pusės. Automobilyje buvo tik vienas vairuotojas. Kitų asmenų nebuvo. Vairuotoją matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Atsimena, kad jis turėjo rankoje telefoną ir buvo neprisisegęs saugos diržo. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis kalbėjo nerišliai, tai yra sunkiai tarė pačius žodžius. Kiek pamena, vairuotojas atsisakė vykdyti nurodymus, tai yra nepateikinėjo dokumentų, atsikalbinėjo. Šiuo metu vairuotojo vardo ir pavardės neatsimena, bet viskas yra išsamiai nurodyta jo surašytame tarnybiniame pranešime dėl šio įvykio. Kiek pamena, jis klausė, ar yra vartojęs alkoholį, ką tas vyras jam atsakė, jis dabar neprisimena. Taip pat klausė, ar nusistatys blaivumą, bet vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą. Tikrai ne vieną kartą vairuotojo buvo klausta, ar jis sutinka tikrintis blaivumą, bet vairuotojas vis atsisakydavo. Po to vairuotojas pats išlipo iš automobilio, nors jam nebuvo leista, tada pradėjo elgtis agresyviai, todėl dėl savo ir jo saugumo vairuotojui buvo uždėti antrankiai bei jis patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Dedant antrankius vairuotojas standino rankas, nenorėjo duoti rankų. Po to vairuotojo dar kelis kartus buvo klausta, ar jis sutinka tikrintis blaivumą, bet jis nuolat sakė, kad alkoholio nevartojo ir atsisakydavo tikrintis. Kiek pamena, jo kolega D. S. siūlė jam atlikti neblaivumo patikrinimo testus, bet vairuotojas atsisakė ir niekur, tai yra jokiuose dokumentuose, nepasirašė. Vairuotojui kelis kartus buvo paaiškinta, kad jo atsisakymas tikrintis blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau vairuotojas nesutiko tikrintis blaivumo. Taip pat vairuotojui buvo pasiūlyta, kad jis gali nusistatyti blaivumą iš kraujo, jam buvo paaiškinta, kad tai bus atliekama jo lėšomis. Vairuotojas sutiko, tačiau nuvežus vairuotoją į gydymo įstaigą, jis vėl pradėjo sakyti, kad jis nevairavo, nevartojo alkoholio ir nesitikrins blaivumo. Jam dar kelis kartus buvo pasiūlyta tikrintis blaivumą iš kraujo, tačiau jis nesutiko. Po to vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą. Vairuotojas nei karto nepripažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nei karto neprisipažino, kad vartojo alkoholį, bent jis taip prisimena, tiksliai šio įvykio informaciją yra surašęs savo tarnybiniame pranešime. Visą tą įvykį formino kiti kolegos. (1 t., b. l. 40-42)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto E. L. parodymais, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2 – jo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigose. Atsimena, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota“, valstybinių numerių nepamena. Tuo metu jų ekipažas buvo rajone. Jis tą dieną dirbo su to paties poskyrio tyrėja I. V.. Nuvykus pagal gautą pranešimą į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), ten jau buvo minėtas automobilis sustabdytas, prie jo buvo kitas ekipažas, tai yra specialiosios parengties skyriaus specialistai. Atsimena, kad automobilį vairavęs vyriškis buvo tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje. Kolegos nurodė, kad vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, priešinosi aktyviais veiksmais sulaikomas, todėl buvo panaudota fizinė jėga. Jis matė sulaikytą vyriškį kameroje, jį matė pirmą kartą, anksčiau su juo nebuvo susidūręs. Kai pradarė automobilio laikino sulaikymo patalpos duris, tai iš vidaus, kur sėdėjo vyriškis, pasklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis kalbėjo nerišliai, bet su juo buvo galima susikalbėti. Asmeniui tiek pirmasis ekipažas, tiek jų ekipažas siūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu kelis kartus, bet visus kartus atsisakė, pasakydamas, kad nepūs ir viskas. Kiek pamena ir kiek girdėjo, vyriškis nei karto neprisipažino, kad vairavo būdamas neblaivus ar kad yra neblaivus. Asmuo buvo agresyvus, agresyviai kalbėjo, priekaištavo, kad yra surakintas. Taip pat asmeniui per kelis kartus buvo siūloma pasiimti savo daiktus iš automobilio. Pradžioje nesutiko, po to sutiko. Asmuo buvo nuvestas prie jo automobilio, kad pasiimti daiktus. Jį vedė kolegos, tai jis ėjo svyruodamas ir tampėsi. Tikrai žingsniai nebuvo kaip blaivaus žmogaus. Prie savo automobilio priėjęs vyriškis vėl pradėjo priekaištauti, kad jis surakintas, liepė atrakinti antrankius, nesiėmė savo daiktų, spyrė vieną kartą į savo automobilį, todėl jis vėl buvo nuvestas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Su sulaikytu asmeniu labiau bendravo kolegos iš kito ekipažo. Jis atliko automobilio apžiūrą. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą iš kraujo, tai jis tada sutiko ir kito ekipažo kolegos asmenį išsivežė į ligoninę. Jis su kolege liko įvykio vietoje, kur atliko automobilio apžiūrą, pildė procesinius dokumentus. Automobilio apžiūros metu jame už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio buvo rasti buteliai su alkoholiniais gėrimais. Kiek jų ten buvo, neatsimena. Daugiau vyriškio, kuris vairavo automobilį, nematė (1 t., b. l. 45-47)

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-jo poskyrio tyrėjos I. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 19 d., apie 16.04 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), neblaivumą atsisakė tikrintis, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 5-12).

2024 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. G. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41064-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymius (2 t., b. l. 113-116).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-jo poskyrio tyrėjos I. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 19 d. dirbant šaukiniu (S-1160), nustatytame maršrute, kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. L. apie 16.24 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sustabdytas po gatvę nesaugiai laviruojantis automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo nurodyta, kad reikalinga pagalba kitam ekipažui. Apie 16.33 val., atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo policijos pareigūnų ekipažas (S1901), kuris nurodė, kad asmuo atsisakė pasitikrinti neblaivumą, elgiasi agresyviai. Kaip paaiškėjo vėliau, kad tai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Pradėjus bendrauti su asmeniu, kuris tuo metu buvo (S1901) laikino sulaikymo patalpoje, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, asmuo buvo agresyvus. Asmeniui buvo paaiškinta, kad atsisakius pasitikrinti neblaivumą, kai jam yra nustatyti neblaivumo požymiai, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Asmuo toliau teigė, kad jis nevairavo ir nesiklausė policijos pareigūnų, elgėsi agresyviai, kalbėjo nerišliai. Taip pat asmeniui buvo nurodyta, kad asmuo bus sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, todėl jis gali pasiimti jam priklausančius ir reikalingus daiktus iš „Toyota C-HR“ automobilio. J. M., išlipęs iš policijos pareigūnų ekipažo, kartu su S1901 ekipažu pareigūnais, pradėjo elgtis agresyviai, spyrė į „Toyota C-HR“ automobilio dureles ir nurodė, kad asmeninių daiktų nesiims. J. M. buvo sulaikytas ir įsodintas į policijos pareigūnų ekipažą S1901. S1901 Policijos pareigūnų ekipažu asmuo buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, psichiatrijos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigimo nustatymui. Tolimesnių įvykio aplinkybių negali nurodyti. J. M. įvykio vietoje ant pateiktų dokumentų (neblaivumo akto) atsisakė pasirašyti. Įvykis filmuotas body (1 t., b. l. 13-14).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 spalio 19 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu D. S. ekipaže S1901, nustatytu maršrutu, apie 16.09 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose po gatvę nesaugiai laviruoja automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuoja ties sankryža su (duomenys neskelbtini). Toliau pranešėjas važiavo iš paskos ir pranešinėjo, kur važiuoja minėtas automobilis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ties pastatu, pažymėtu numeris 9 pastebėta, kaip minėtas automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos. Įjungus tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, apie 16.17 val., buvo sustabdytas nurodytu adresu, taip pat automobilio vairuotojas rankoje laikė bei naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat buvo neprisisegęs saugos diržo. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie vairuotojo nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pareikalavus užgesinti transporto priemonę, šis teigė, kad yra užgesinta. Tuo metu priėjo pranešėjas E. J., kuris važiavo iš paskos ir pranešinėjo, kur važiuoja nurodytas automobilis. Kolega D. S. priėjo prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo, prisistatė ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini). J. M. pateikė automobilio dokumentus, tačiau vairuotojo pažymėjimo ar asmens dokumento nepateikė. Toliau bendraujant su J. M., šis pradėjo elgtis agresyviai, išlipo iš transporto priemonės, jo buvo pareikalauta atsisėsti atgal į transporto priemonę, šis nereagavo, pradėjo elgtis agresyviai. Buvo pareikalauta nusiraminti ir nesielgti agresyviai, tačiau asmuo ir toliau nevykdė jų teisėtų, kaip policijos pareigūnų, reikalavimų, todėl dėl jo ir pareigūnų saugumo buvo pargriautas ant žemės, pargriautas toliau priešinosi sulaikymui, standino rankas, pareikalavus nestandinti rankų ir sudėti jas už nugaros, asmuo ir toliau priešinosi, todėl buvo panaudota fizinė jėga, tiek kiek reikėjo asmeniui sulaikyti, bei uždėti spec. priemonė - antrankiai. Sulaikymo metu J. M. nusibrozdino kaktą. J. M. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Paklausus, ar J. M. vartojo alkoholį, šis teigė, kad vartojo, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Šis atsisakė ir teigė, kad kodėl turėtų pasitikrinti blaivumą, kadangi automobilio nevairavo. Paaiškinus J. M., kad jeigu atsisako tikrintis blaivumą, jam bus iškelta baudžiamoji byla, šis nieko neatsakė. Taip pat jam paaiškinta, kad matė, kaip jis vairavo transporto priemonę bei, kad jie jį sustabdė, šis neigė ir toliau aiškino, jog transporto priemonės nevairavo. Vėliau dar kelis kartus J. M. buvo pasiūlyta nusistatyti neblaivumą, tačiau šis atsisakė ir teigė, kodėl turėtų nusistatyti neblaivumą, kadangi automobilio nevairavo. Į įvykio vietą atvyko ekipažas S1160, kurio pareigūnai surinko ikiteisminio tyrimo medžiagą bei toliau dirbo įvykio vietoje. J. M. buvo pasiūlyta pasiimti iš automobilio visus vertingus ir reikalingus daiktus, kadangi transporto priemonė bus gabenama į saugojimo aikštelę. Išlaipinus J. M. iš tarnybinio automobilio ir nuvedus prie jo vairuoto automobilio, kolega D. S. atidarė keleivio duris, kad J. M. galėtų pasiimti reikalingus daiktus, šis vėl pradėjo elgtis agresyviai, spyrė į duris ir teigė, kodėl D. S. lenda į automobilį ir ar šis yra jo. Paklausus J. M., ar nereikia jokių daiktų iš automobilio, šis teigė, kad nieko neims, todėl vėl buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Kadangi J. M. atsisakė tikrintis blaivumą, jam buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą bei duoti kraują savo lėšomis ir nusistatyti blaivumą, šis sutiko. Nuvykus į gydymo įstaigą J. M. buvo paklausta kelis kartus, ar duos kraujo. Šis teigė, kad kodėl turėtų duoti. Jam paaiškinus, kad vairavo transporto priemonę ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, todėl jo prašymu pristatė jį į gydymo įstaigą kraujo davimui, šis vėl aiškino, kad automobilio nevairavo. Kadangi J. M. nenorėjo duoti kraujo, nes teigė, kad nevairavo automobilio, todėl iš gydymo įstaigos pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Apie įvykį informuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojas. J. M. išaiškintos teisės, tačiau ant protokolo pasirašyti atsisakė. Taip pat atsisakė atlikti neblaivumo nustatymo testą bei ant jo pasirašyti. M. faktinis sulaikymo laikas 16.25 val. Su automobilio savininku UAB „CityBee“ buvo bandyta susisiekti telefonu, kadangi norėta informuoti, kad automobilis bus nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepė, savininkas neinformuotas. Filmuota body (1 t., b. l. 15-16)

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0124000654744) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. spalio 19 d. 16.07 val. buvo gautas privataus asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), po gatvę nesaugiai laviruoja „Toyota C-RH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja tie sankryža su (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-55).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje prie kelkraščio stebimas pilkos spalvos automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atidarius kairės pusės galines dureles ant kilimėlio stebimas baltos spalvos plastikinis maišas su stiklinėje taroje esančiais alkoholiniais gėrimais. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis, užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas (1 t., b. l. 17-26).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad J. M. užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, yra įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, asmeniui pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę. J. M. atsisakė pasirašyti (1 t., b. l. 48).

Transporto priemonės aprašu, iš kurio matyti, kad užfiksuoti transporto priemonės – automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duomenys ir techninė būklė (1 t., b. l. 49-50).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, iš kurio matyti, kad nurodyti transporto priemonės duomenys ir apgadinimai, kad automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežamas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro pateiktų dviejų garso įrašų apžiūra. Perklausius bendrojo pagalbos centro pirmąjį skambučio įrašą „ID 95461092969, skambučio pradžia 2024-10-19 16.04 val.“, matyti, kad įrašo trukmė 11 min. 44 s. Įrašo pradžioje užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo pokalbis. Pranešėjas nurodo, kad nori pranešti apie girtą vairuotoją, dabar vairuoja, vairuoja neadekvačiai. Operatorei paklausus dėl automobilio numerių, markės, modelio, pranešėjas nurodo šiuos duomenis – „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Operatorei paklausus, ar jis važiuoja iš paskos ir kokiu adresu, pranešėjas nurodo, kad važiuoja iš paskos (duomenys neskelbtini) aplinkkeliu, link (duomenys neskelbtini). Po to pranešėjas nurodo, kad jis porą kartų išvažiavo į priešingą juostą, vos neatsitrenkė, reikia paskubėti. Operatorei nurodžius pranešėjui pasakyti savo telefono numerį, jis jį nurodo. Operatorei paklausus, kurioje gatvėje jis dabar yra, pranešėjas nurodo, kad sankryžoje (duomenys neskelbtini), jis nežino. Operatorė nurodo palaukti, nes sujungs su policija. Įraše fiksuojamu laiku – 2 min. 24 s, sujungus su policija, pranešėjas nurodo, kad važiuoja paskui girtą, blaškosi po kelią, dabar yra aplinkkelyje, važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po to, pranešėjas klausinėjamas pareigūno, nurodo tiksliai kokiame aplinkkelyje yra, kad jau pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę, kad šiuo metu tas vairuotojas sustojo, įsijungė avarines ir ką jam daryti, ar jam laukti. Pareigūnas nurodo, kad valstybinius numerius pasakė, kad jam nieko daugiau daryti nereikia. Pranešėjas nurodo, kad jis bijo, kad pradės važiuoti, kad jis važiavo iš paskos, „biškį“ pridengė, nes jis ten po kelią blaškosi. Pareigūnas nurodo, kad gali palaukti. Girdisi, kad pareigūnas nurodo policijos pajėgoms vykti į įvykio vietą. Nuo įraše fiksuojamo laiko, pareigūnas klausia pranešėjo, ar jis nebevažiuoja, dar ten stovi. Pranešėjas nurodo, kad mato, kad kaip jis mašinoje blaškosi. Pareigūnas dar pasitikslina vietą, pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, stotelėje stovi. Pareigūnas paprašo pranešėjo palaukti, kol privažiuos pareigūnai. Po to pareigūnas tikslinasi numerius. Pranešėjas nurodo, kad pradėjo važiuoti, kad pravažiavo pro jį, kad mato, kad iš veido visas girtas, kad suka į dešinę, į Sembos gatvę, kad jis pabandys pasekti, kad vairuotojas įsuko į „Emsi“ degalinę, kad sėdi už vairo. Su pareigūnu pokalbis nenutrūksta. Pranešėjas vis nurodo, ką daro vairuotojas. Po to, pranešėjas nurodo, kad išvažinėja iš degalinės, kad rodo posūkį, važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai, labai blaškosi po gatvę, dabar sustojo tiesiog gatvėje, kur yra baras. Pareigūnas klausia, ar nemato pareigūnų. Pranešėjas atsako, kad nemato ir nemato, ką tas vairuotojas daro. Po to pranešėjas sako, kad mato pareigūnus, kad jiems ilgosiomis mirkčioja. Įrašo fone pasigirsta sirenos garsas. Po to pareigūnui paklausus, ar važiavo automobilis, pranešėjas atsako, kad važiavo. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Perklausius bendrojo pagalbos centro antrąjį skambučio įrašą „ID 95461092969, skambučio pradžia 2024-10-19, 16.08 val.“, matyti, kad įrašo trukmė 2 min. 23 s. Įraše užfiksuotas bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo pokalbis. Pranešėjas nurodo, kad įtartinai važiuoja transporto priemonė, įtaria, kad girtas važiuoja, jis važiuoja iš paskos. Operatoriui paklausus kokiu keliu važiuoja, pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) aplinkkeliu važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedo. Paklaustas dėl automobilio markės, modelio, numerių, pranešėja nurodo – „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po to pranešėjas sako, kad vairuotojas sustojo. Operatoriui pasakius, kad galimai neblaivus vairuotojas, pranešėjas atsako, kad labai manevruoja, vos į bortus neįvažiuoja ir dabar pro jį pravažiavo, dabar jis stovi aplinkkelyje, saloje, kur mašinoms sustoti. Operatoriui paklausus pranešėjo vardo ir pavardės, jis nurodo, kad nori išlikti anonimu (1 t., b. l. 56-58).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta tarnybinio automobilio (ekipažas S1901) vaizdo kameros įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog peržiūrėjus skaitmeninėje laikmenoje esantį įrašytą vieną vaizdo ir garso įrašą „(duomenys neskelbtini)S1901_2_20241019160900_20241019161958“, kurio trukmė 10 min. 57 s, matyti, kad ekrano viršuje ir kairėje pusėje yra užrašas „S1901“, ekrano kairėje ir apačioje užrašas – „Priekis“, ekrano viršuje dešinėje pusėje data – 2024 m. spalio 19 d. ir laikmatis, užfiksuotas laikas nuo 16:09:00 val. iki 16:19:57 val. Kamera fiksuoja automobilio priekyje esantį vaizdą. Įrašo pradžioje matyti, kad tarnybinis automobilis važiuoja privačių namų kvartale, po to nuo vaizdo įraše fiksuojamo laiko – 00 min. 57 s, privažiavus pagrindinę gatvę, įjungiamas garso signalas bei tarnybinis automobilis važiuoja su įjungtu garsiniu signalu, važiuoja miesto gatvėmis iki vaizdo įraše fiksuojamo laiko – 6 min. 19 s. Girdisi, kad pareigūnai kalba apie „Toyota“, kad čia yra. Vaizdo įraše matyti, kad gatvės, kuria atvažiuoja pareigūnai, kairėje kelio pusėje prie krašto stovi priekiu į pareigūnų automobilį tamsios spalvos automobilis su įjungtais priekiniais žibintais, taip pat fiksuojamas įjungtas kairiojo posūkio signalas. Automobilio markė „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareigūnas su tarnybiniu automobiliu sustoja priešais minėtą automobilį ir tuo metu automobilio „Toyota“ kairysis posūkio žibintas išsijungia. Prie vairuotojo pusės durelių pirmas prieina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas A. K.. Jis atidaro vairuotojo dureles, kažką sako vairuotojo vietoje sėdinčiam asmeniui, tačiau įraše to nesigirdi. Per priekinį automobilio „Toyota“ langą matyti žmogaus siluetas, bet aiškaus veido vaizdo nesimato. Iš karto po to prie pareigūno A. K. prieina vyriškis, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip E. J.. Pareigūnas A. K. pradeda bendrauti su E. J., o prie automobilio vairuotojo pusės atidarytų durelių prieina to paties skyriaus specialistas D. S.. Ką jis kalba su vairuotojo pusėje sėdinčiu asmeniu, nesigirdi. Tuo pačiu metu išsijungia automobilio „Toyota“ priekiniai žibintai. Nuo vaizdo įraše fiksuojamo laiko – 7 min. 28 s, E. J. nueina ir su automobilio „Toyota“ vairuotoju, kuris sėdi automobilio viduje, bendrauja abu pareigūnai, stovėdami prie vairuotojo pusės. Matyti, kad pareigūnams asmuo, esantis automobilyje, pateikia dokumentus. Po to matyti, kad pareigūnai galimai bando išlaipinti iš automobilio vairuotoją. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 10 min. 02 s, laikomas už rankų pareigūno D. S. iš automobilio išlipa ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo – J. M., kuris nori vėl atsisėsti į automobilį, nori uždaryti automobilio dureles, priešinasi rankomis, stumdosi, nesileidžia vedamas. Pareigūnai jį pargriauna ant žemės, ant nugaros už automobilio „Toyota“ galo. Matosi tik J. M. kojos ir jį laikantys pareigūnai. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 59-60).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. 2024 m. spalio 19 d. naudotos kūno kameros dviejų vaizdo ir garso įrašų - PSS-20241019-170725UTC+0300 ir PSS-20241019-171433UTC+0300 apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pirmame įraše PSS-20241019-170725UTC+0300, kurio trukmė 1 min. 32 s, matyti, kad pareigūnas A. K. kartu su to paties skyriaus specialistu D. S., yra prie pacientų priėmimo, bendrauja su medike, kuri nurodo, kad jei jis nenorės, ji nieko negalės padaryti, nes čia yra teisiniai dalykai. Pareigūnas A. K. atidaro tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ekipažas S1901), gale esančio laikino sulaikymo patalpos duris bei paklausia ten esančio ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens – J. M., ar jis sutinka duoti kraują. J. M. neaiškiai artikuliuodamas žodžius klausia, kad kodėl jis turi duoti. Pareigūnas jam paaiškina, kad jis atsisakė nusistatyti blaivumą. J. M. klausia, kodėl jis turi nusistatyti blaivumą. Pareigūnas paaiškina, kad jį sustabdė, kad jis vairavo transporto priemonę. J. M. atsako, kad jis nevairavo. Pareigūnas dar kartą perklausia, ar jis nevairavo, ar jo jie nestabdė, J. M. atsako, kad nevairavo ir kad tema baigta. Po to dar kartą pasako, kad nevairavo neblaivus, tema baigta. Pareigūnas A. K. dar kartą paklausia, ar duos kraują, nes jis vairavo transporto priemonė neblaivus. J. M. atsako, kad jis nevairavo. Pareigūnas daugiau J. M. nieko nebeklausia, uždaro laikino sulaikymo patalpos duris. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Antrame įraše PSS-20241019-171433UTC+0300, kurio trukmė 5 min. 5 s, matyti, kad pareigūnai yra grįžę prie komisariato, iš tarnybinio automobilio išlaipinimas J. M. ir vedamas į komisariato patalpas. J. M. skundžiasi, kad jam rankas skauda, kad veda jį užlaužus rankas. Įvedus į komisariato patalpas, pareigūnui A. K. paklausus J. M., ar jis pasirašys dokumentuose, J. M. atsako, kad jis nieko nenori, nori tik, kad jam atsegtų antrankius. Po to J. M. klausia, kur jo piniginė, cigaretės, pareigūnas A. K. atsako, kad viskas liko automobilyje, kad jis nenorėjo pasiimti. J. M. nurodo, kad mašina yra įmonės. J. M. pareigūnas D. S. pasako, kad leido jam viską pasiimti. J. M. liepia jam nekalbėti, klausia jo pavardės, žiūri į jo pavardės kortelė, pasako „pyzdukas“. Pareigūnai nurodo, kad jis įžeidinėja, kad už žodžius reiks atsakyti. J. M. sako, kad jis tik pavardę skaito, kad tai „pyzdukas“. J. M. nuvedamas į laikino sulaikymo patalpas. Girdisi, kad kalba pakeltu tonu. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 61-62).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto D. S. 2024 m. spalio 19 d. naudotos kūno kameros dviejų vaizdo ir garso įrašų - PSS-20241019-164523UTC+0300 ir PSS-20241019-171436UTC+0300 apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pirmame įraše PSS-20241019-164523UTC+0300, kurio trukmė 2 min. 19 s, matyti, kad pareigūnas D. S. bendrauja su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta asmeniu – J. M., kuris surakintas antrankiais yra tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje. J. M. prašo atrakinti antrankius, nurodo, kad jis nepiktybinis. Pareigūnas D. S. nurodo išlipti J. M. ir liepia eiti prie savo automobilio, kad pasiimtų savo daiktus. J. M. neina. Pareigūnui D. S. paėmus J. M. už rankos, J. M. pyksta, klausia, kam jį čia stumdo. Pareigūnas vedasi jį link automobilio „Toyota“, sako, kad eitų, kad parodys ką paimti. J. M. pyksta. Priėjus prie automobilio „Toyota“ ir pareigūnui D. S. atidarius duris bei dar kartą per kelis kartus paklausia J. M., ką paimti iš mašinos, J. M. nei karto nenurodo ką paimti, o pradeda priekaištauti pareigūnui, kad kodėl jis liečia mašiną. J. M. nenurodžius ką paimti, jis nuvedamas atgal į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. J. M. trukdo uždaryti duris, kišdamas kojas laukan. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Antrame įraše PSS-20241019-171436UTC+0300, kurio trukmė 2 min. 35 s, matyti, kad pareigūnas D. S. kartu su to paties skyriaus specialistu A. K. yra grįžę prie komisariato, iš tarnybinio automobilio išlaipinimas J. M. ir vedamas į komisariato patalpas. J. M. skundžiasi, kad jam rankas skauda, kad veda jį užlaužus rankas, liepia atleisti rankas, pradeda kelti balso toną. Įvedus J. M. į komisariato patalpas vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 63-65).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos I. V. 2024- m. spalio 19 d. naudotos kūno kameros dviejų įrašų - PSS-20241019-163410UTC+0300 ir PSS-20241019-163826UTC+0300, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pirmame įraše PSS-20241019-163410UTC+0300, kurio trukmė 2 min. 12 s, matyti, jog pareigūnė I. V. prie tarnybinio automobilio galo bendrauja su pareigūnais A. K., D. S., jų klausia, ar bandė dar jam paaiškinti, kad jei atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnai nusprendžia, kad dar kartą reikia paaiškinti. Pareigūnė I. V. prieina prie tarnybinio automobilio galo, kur laikino sulaikymo patalpoje sėdi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo – J. M.. Pareigūnei paklausus jo, ar jis tikrinsis blaivumą, ar prasipūs, J. M. atsako neigiamai. Pareigūnė dar kartą perklausia, ar atsisako ir ar žino, kad atsisakant numatoma baudžiamojo atsakomybė. J. M. atsako, kad puikiai žino. Tada pareigūnė klausia J. M., ar sutinka, kad būtų paimtas kraujas. J. M. nurodo, kad iš kraujo gali imti. Pareigūnė dar kartą perklausia, ar sutinka, kad iš kraujo būtų paimta, J. M. atsako teigiamai. Po to, pareigūnei paklausus J. M., ar turės pinigų šiam tyrimui iš kraujo, J. M. iš karto neatsako, pradeda kalbėti apie tai, kaip jį sustabdė. Pareigūnei dar kelis kartus pakartojus klausimą, ar turės pinigų susimokėti už tyrimą, J. M. atsako, kad turės. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama.

Antrame įraše PSS-20241019-163826UTC+0300, kurio trukmė 1 min. 31 s, matyti, kad pareigūnė I. V. yra toje pačioje vietoje, prie to paties tarnybinio automobilio. Pareigūnai kalbasi apie tai, kad J. M. turi teisę pasiimti savo asmeninius daiktus iš automobilio. Pareigūnė I. V. vėl prieina prie tarnybinio automobilio galo, kur laikino sulaikymo patalpoje sėdi J. M.. Pareigūnė jam paaiškina, kad jis turi teisę pasiimti savo reikalingus daiktus iš automobilio ir paklausia, ar jis norės susirinkti savo daiktus. J. M. į jos klausimą neatsako, pradeda klausti, kodėl jis surakintas. Pareigūnė paaiškina, kad jis sulaikytas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir vėl kelis kartus klausia J. M., ar jis norės susirinkti savo daiktus. J. M. apie tai nieko nepasisako, tik nurodo, kad jis automobilio neblaivus nevairavo. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama (1 t., b. l. 66-68).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio E. L. 2024 m. spalio 19 d. naudotos kūno kameros vaizdo ir garso įrašo - PSS-20241019-164916UTC+0300, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog įrašo trukmė 13 min. 31 s, jame matyti, kad pareigūnas E. L. kartu su pareigūne I. V. atlieka automobilio apžiūrą, pildo procesinius dokumentus. Kitų pareigūnų ir J. M. įvykio vietoje nebėra. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama (1 t., b. l. 69-71).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo ir registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra OP CORPORATE BANK PLC Lietuvos filialas, valdytojas – UAB „CITYBEE SOLUTIONS“ (1 t., b. l. 74-78).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad Lietuvoje panašių parametrų transporto priemonės „Toyota C-HR“ vidutinė kaina – 25 260 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 80).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimo matyti, kad automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas (duomenys neskelbtini) transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81-83).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad 2024 m. gruodžio 19 d. ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aldona Jaugelienė, išnagrinėjusi UAB „CityBee Solutions“ prašymą (reg. Nr. AP-32207) grąžinti transporto priemonę – automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį tenkino. Daiktų grąžinimo klausimas pavestas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriui. 2024 m. gruodžio 19 d. ikiteisminį tyrimą vykdančioje policijos įstaigoje gautas UAB „CityBee Solutions“ įgaliojimas, kuriuo UAB ,,MyBee Fleet“ darbuotojas I. G. bendrovės vardu įgaliotas atsiimti bendrovei priklausančias transporto priemones iš policijos saugomų automobilių aikštelių ir pasirašyti visus su transporto priemonių atsiėmimu susijusius dokumentus bei atlikti kitus veiksmus, būtinus šio įgaliojimo vykdymui. Automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas, todėl nėra būtinybės toliau jį laikyti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tiek minėtas automobilis, tiek jo užvedimo raktelis bei registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kopija prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, grąžintini UAB „CityBee Solutions“ įgaliotam asmeniui I. G., įpareigojant jį bei UAB „CityBee Solutions“ transporto priemonę, kuri yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 159-167).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pranešimo ir pateiktos medžiagos matyti, kad J. M. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įtrauktas 2024 m. kovo 18 d. pagal 2024 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus (nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d.). 2024 m. kovo 18 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrių atvykusiam J. M. buvo sudarytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, J. M. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (2 t., b. l. 63-70).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. J. M. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. spalio 19 d., apie 16.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, liudytojų E. L., I. V. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Taip pat išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendis (įsiteisėjęs 2024 m. kovo 7 d.), kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei kaltinamojo prisipažinimas neginčijamai patvirtina ir tai, jog J. M., būdamas 2024 m. kovo 18 d. pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pareigūnų su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nes piktybiškai nevykdė šios priemonės, ją ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Bausmių skyrimo motyvai.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas kaltinamasis J. M. įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, arešto bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas (už analogiškos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paradymą), neatlikęs (nuosprendžio priėmimo metu yra atlikęs realią arešto bausmę) (2 t., b. l. 6-12), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 18-53). Įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina arešto bausmė, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, trukmės nustatytinos artimos bausmių vidurkiams. Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir subendrinta bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas J. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 19 d. 16.25 val. iki 2024 m. spalio 20 d. 10.35 val. (2 t., b. l. 85-92), t. y. viena para, laikant, jog jis yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, pažadėjo daugiau nenusikalsti, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda J. M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Atidėdamas kaltinamajam bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis teismo gali būti pripažintas recidyvistu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu J. M. teistumas už ankstesnį tyčinį analogišką nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už kurį jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs. Taigi naujo nusikaltimo padarymo metu (2024-10-19) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį J. M. recidyvistu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

J. M. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ši teisė jam buvo atimta. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant, nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonės „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra OP CORPORATE BANK PLC Lietuvos filialas, valdytojas – UAB „CityBee Solutions“ (1 t., b. l. 74-78). Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui – UAB „CityBee Solutions“ ir yra grąžintas teisėtam valdytojui. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant kaltinamajam BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės – automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 25 260 Eur, konfiskavimą (1 t., b. l. 80, BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 5 dalis). Transporto priemonės rinkos vertė nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu, kadangi šiuos duomenis paneigiančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Kiti procesiniai klausimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 129-132), kaltinamajam paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadovaujantis išdėstytu, paliktinas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu (2 t., b. l. 78-79, 82-83) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. M. pinigines lėšas – 25 260 Eur, esančias sąskaitose: 35200, UAB „NEO Finance“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), 32500, Revolut Bank UAB, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) ir 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), iki paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos – 25 260 Eur, įvykdymo dienos, nekeičiant prokuroro nutarimu nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, o visiškai įvykdžius šią baudžiamojo poveikio priemonę taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 2024 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu, 2024 m. gruodžio 20 d. grąžinti UAB „CityBee Solutions“ įgaliotam atstovui (1 t., b. l. 163-167), paliktini juridinio asmens neribotai nuosavybei;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. M. vardu, paimtas 2024 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu (voke, prie bylos 1 tomo viršelio), perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“;

- 2 (dvi) skaitmeninės laikmenos su pareigūnų A. K. ir E. L. nuotolinių apklausų įrašais (voke, prie bylos 1 tomo viršelio), paliktinos prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis;

- 1 (viena) skaitmeninė laikmena su tarnybinio automobilio (ekipažo S1901) vaizdo kameros įrašu (voke, prie bylos 2 tomo viršelio), paliktina prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis;

- 4 (keturios) skaitmeninės laikmenos su 2024 m. spalio 19 d. pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais (voke, prie bylos 2 tomo viršelio), paliktinos prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

J. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę J. M. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. M. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti J. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ir laikyti jį atlikus vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. M. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, skiriant pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti J. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– turto konfiskavimą, konfiskuojant iš J. M. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 25 260 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų).

Palikti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. M. pinigines lėšas – 25 260 Eur, esančias: 35200, UAB „NEO Finance“, sąskaitoje numeris (duomenys neskelbtini), 32500, Revolut Bank UAB, sąskaitoje numeris (duomenys neskelbtini) ir 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, sąskaitoje numeris (duomenys neskelbtini), iki paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos – 25 260 Eur, įvykdymo dienos, nekeičiant prokuroro nutarimu nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, o visiškai įvykdžius šią baudžiamojo poveikio priemonę, taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Toyota C-HR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 20 d. grąžintus UAB „CityBee Solutions“ įgaliotam atstovui, palikti juridinio asmens neribotai nuosavybei;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. M. vardu, paimtą 2024 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu (voke, prie bylos 1 tomo viršelio), perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“;

- skaitmenines laikmenas (2 vnt.), esančias voke, prie bylos 1-ojo tomo viršelio, bei skaitmenines laikmenas (5 vnt.), esančias dviejuose vokuose, prie bylos 2-ojo tomo viršelio, su garso ir vaizdo įrašais, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gintarė Bunikienė