Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2499-716/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
1-2499-716/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48161-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
G. D.
Nukentėjusysis
V. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2499-716/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48161-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičenei,vertėjai Irinai Pikčilingienei,kaltinamajam G. D.,nukentėjusiajam V. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 1988 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto teismo pagal baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.; 2) 1996 m. spalio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.; 3) 2005 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 4) 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 5) 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 164 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams, 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs, šiuo metu teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2016 m. spalio 11 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apie 23.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be priežasties, tyčia dūrė V. O. į kaklą, tačiau, pastarajam pavyko išvengti smūgio ir peilis kliudė kairį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę - pjautinę žaizdą kairio peties - sprando srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. O. sveikatą.

Be to, G. D. 2016 m. spalio 12 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apie 4.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be priežasties tyčia dūrė V. O. į dešinį šoną ties krūtine, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje su kraujo išsliejimu į pilvaplėvės ertmę, tokiu būdu sunkiai sutrikdė V. O. sveikatą.

G. D. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusysis atėjo pas jį į svečius. Pritrūko išgerti, todėl nuėjęs į parduotuvę jis parnešė vyno. Nukentėjusysis pradėjo priekaištauti, kad reikėjo atnešti alų. Jie pradėjo bartis. Jis pasakė V. eiti miegoti arba eiti namo. Pats papjaustė lašinių. Norėdamas pagąsdinti už tai, kad jam nedavė miegoti, jis du kartus dūrė į petį su peiliu. Po to jis sėdėjo su peiliu rankoje. Nukentėjusysis atsistojo ir pargriuvo ant peilio. Paskui jis šiam iškvietė greitąją. Jis kai norėjo pagąsdinti, dūrė du kartus į petį su peiliu ir abu kartus pataikė. Girtas buvo, todėl ir įdūrė. Tuo metu jie dar nebuvo nuėję miegoti. Nukentėjusysis neleido miegoti, todėl jis pradėjo bartis. Jis rankoje laikė peilį ir sėdėjo, o šalia dešiniame šone sėdėjo nukentėjusysis, kuris stojosi, kažkur ėjo ir užgriuvo vieną kartą ant peilio. Jis šį pakėlė, nuėjo pas kaimyną, kadangi neturėjo telefono, iškviesti greitąją. Nukentėjusiajam kraujas bėgo iš pilvo. Po to atvažiavo policija. Iš areštinės jį paleido po dviejų parų. Jis nuvažiavo namo, išgėrė pas J.. Šis klausinėjo, kas nutiko, bet jis nieko nepasakojo.

Nukentėjusysis V. O. teisme parodė, kad nuėjo pas G.. Prieš tai nupirko vyno butelį. Kai atėjo, šis su kažkuo jau buvo išgėręs. Jie išgėrė vyno. Liko pusę butelio vyno, ir jis nuėjo miegoti. G. įjungė televizorių. Jis atsikėlė, abu rūkė. Dar buvo alaus. Jie išgėrė po pusę stiklinės, pabaigė vyną. G. paprašė pinigų, nuėjo į naktinę parduotuvę, atnešė alaus butelį ir vyno. Jis tuo metu žiūrėjo per langą. G. jam smogė į kaklą, pataikė į petį. Jis atsisėdo kampe. Tada G. nuėjo papjaustyti lašinių. Po to grįžęs smogė jam į šoną. nuėjęs iškvietė greitąją. Jį išvežė į ligoninę. G. buvo girtas, bet jie nesipyko, nesibarė. Jis tiesiog žiūrėjo pro langą ir nežino, kodėl jį puolė. Anksčiau konfliktų tarp jų nebuvo. Jis pats nenukrito ant peilio, dūrė G..

Liudytojas Z. J. teisme parodė, kad buvo naktis. Jis išgirdo skambutį į duris. Atidarius duris pamatė G.. Šis pasakė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis paklausė, kam kviesti. G. pasakė, kad yra vyriškis, kuris nukrito ant peilio. Jis iškviečtėgreitąją medicinos pagalbą pasakydamas, kad ant peilio nukrito žmogus. Po iškvietimo užėjau pas G., kur pamatė gulintį žmogų, daug kraujo. Šis sakė, kad jam nereikia greitosios medicinos pagalbos, bet G. pasakė, kad jau iškviesta. Atvykusi greitoji išvalė nukentėjusiajam kraują ir pasakė G. duoti naujus marškinėlius. Jis su greitosios medicinos pagalbos budėtoju pervilko marškinėlius. Tada nuvedė nukentėjusįjį iki automobilio. Jis pasiliko pas G.. Tada atėjo policija, pradėjo klausinėti, kas buvo. Jis pasakė, kad nežino, kas nutiko. Pasakiau, ką sakė G., kad pjaustė lašinius ir vyriškis griuvo ant peilio. Kitą vakarą su G. gėrė alų, kalbėjo apie įvykį. G. jam pasakė, kad tai jis smogė nukentėjusiajam.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2016 m. spalio 12 d. pacientas V. O. medikams nurodė, kad sugėrovas jam dūrė peiliu, užfiksuota preliminari diagnozė – krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda, girtumas (t. 1, b. l. 18 – 19).

Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad į Greitosios medicinos pagalbos stotį 2016 m. spalio 12 d. skambino neprisistatęs asmuo, įvardinęs save kaimynu, kuris kvietė medikus (t. 1, b. l. 24).

Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vieta - vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kambaryje užfiksuoti ant grindų gulintys juodos spalvos marškinėliai, kurie permirkę raudonos spalvos skysčiu, ant stalo peilis su plastikine balta ir mėlyna rankena, kurio geležtė sulenkta, ant kurios matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, taip pat ant stalo guli peilio geležtė be rankenos, šalia yra juodos spalvos rankena, sulankstomas peilis, dar vienas peilis rudos spalvos rankena. Apžiūros metu virtuvėje iš dešinės matomas šaldytuvas, ant kurio sudėti maisto produktai, ant grindų stovi virdulys, prie sienos suoliukas, ant kurio pilkos spalvos virdulys, tiesiai langas, ant palangės sudėti maisto produktai, virtuviniai indai, peilis be rankenos, šalia palangės stovi baltos spalvos medinis stalas, ant kurio matomi 3 vnt. puodelių, bokalas, dubenėlis, lašinių gabalas žalios spalvos įpakavime, ant lašinių matomas raudonos spalvos skystis, (tarsi būtų pjauta peiliu, ant kurio buvo kraujas), obuoliai, medinis šaukštas, baltos spalvos plastikinis indelis įrankiams laikyti, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmė, viryklė, kriauklė, raudonos spalvos kibiras, skaidrus kibiras. Bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra, laiptinėje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (t. 1, b. l. 28 - 62).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėti V. O. marškinėliai, paimtus 2016 m. spalio 12 d. iš įvykio vietos. Nustatyta, kad marškinėliai vyriški, priekyje dešiniajame šone sukietėjęs audinys, galimai nuo sudžiūvusio kraujo, ties sukietėjimu yra skylė. Išmatavus su liniuote nustatyta, kad skylė yra 14.5 cm nuo peties siūlės ir 3.5 cm nuo rankovės siūlės. Nugarinėje marškinėlių dalyje kairiame kampe viršuje taip pat matoma skylė, išmatavus su liniuote nustatyta, kad ji 4.5 cm nuo peties siūlės ir 6.5 cm nuo rankovės siūlės (t. 1, b. l. 67 - 68).

Iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad G. K. į įvykio vietą važiavo jau turėdamas informaciją, kad nukentėjusysis sunkios būklės išvežtas į ligoninę, todėl įvykio vietoje dirbo labai kruopščiai. Kiek prisimena, į butą jį įleido tyrėjas iš Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus. Butas jam pasirodė asocialus. Jis bute viską fotografavo. Rinkdamas įrodymus jau turėjo informaciją, kad nukentėjusysis į ligoninę nuvežtas su durtinėmis žaizdomis, todėl kambaryje, kur ir įvyko įvykis, surinko visus buvusius peilius. Vienas iš peilių, mėlynos ir baltos spalvos plastikine rankena, buvo su raudonos spalvos dėmėmis, tačiau visai šalia peilio ant pjaustymo lentelės buvo padėta paprika, tai jis vietoje negalėjo konkrečiai konstatuoti, kad tas peilis ir yra būtent žalojimo įrankis, tačiau, į ką jis atkreipė dėmesį, kad to peilio geležtė buvo išlenkta, tai buityje tokį peilį būtų sunku naudoti, ir jo nuomone, jis galėjo būti kažkur naudotas, t.y. durtas į kažką kieto ir geležtė dėl to sulinkusi. Paėmė ir kitus įvykio vietoje buvusius peilius, tikslu nustatyti, su kuriuo peiliu buvo durta, ant kurio yra žmogaus kraujo. Visi peiliai buvo atskirai sudėti į vokus ir tada sudėti į vieną paketą, pažymėtą numeriu 2. Virtuvėje ant stalo buvę lašiniai buvo su raudonos spalvos dėmėmis, tai matomai su kruvinu peiliu galėjo kažkas dar pjauti lašinius, nuo jų jis nuėmė tepinėlį, taip pat ant to paties virtuvės stalo buvo plastikinis indas su stalo su įrankiais, jame taip pat buvo peilių, tačiau jų įvykio vietos apžiūros metu neišėmė, nes kokius peilius išiminėti, jam nurodė tyrėjas. Ant plastikinio indelio matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kruvinas peilis buvo įdėtas į tą plastikinį indelį, kiti peiliai buvę plastikiniame indelyje buvo be dėmių, švarūs. Nuo plastikinio indelio nuėmė tepinėlį, siekiant nustatyti ar tai žmogaus (nukentėjusiojo) kraujas. Kambaryje ant grindų, šalia televizoriaus spintelės gulėjo kruvini juodos spalvos marškiniai, jie buvo supakuoti į voką. Taip pat kambaryje ant grindų ir ant stalo buvo primėtyta tuščių plastikinių butelių nuo alkoholio, juos taip pat visus išėmė, siekiant rasti daktiloskopinius pėdsakus. Plastikiniai buteliai buvo supakuoti į kartoninę dėžutę. Nuotraukose aiškiai matosi, kad stalo vieta, ant kurios padėta lentelė su peiliu plastikine mėlynos baltos spalvos rankena yra tik žmogui užlįsti, o kita stalo dalis nuo sofos kampo yra 3 - 4 kartus toliau. Tai jis sprendžia pagal įvykio vietos fotonuotraukas, pats jokių matavimų neatliko (t. 1, b. l. 71).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas V. O. pateiktas juodas džemperis (striukė). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra juodos spalvos džemperis su baltomis juostomis, jis dėvėtas, vidinėje pusėje nėra jokių etikečių. Baltos juostos yra ant rankogalių, kaklo ir džemperio apačioje, taip pat per abi rankoves ir per krūtinės liniją eina plati balta juosta. Dešinėje pusėje raudonos spalvos vertikalus užrašas „TEAM PLAYER“ kairėje pusėje apvali emblema su užrašais "World championship 06", taip pat kairėje pusėje raudonos spalvos skaičius „6". Priekyje, krūtinės dešinėje pusėje matoma skylė nuo peties siūlės 17 cm aukštyje, nuo rankovės 6 cm atstumu. Jos išmatavimai apie 1.5 cm, taip pat priekyje šiek tiek žemiau ties raide "L" ir 6 cm nuo užtrauktuko kelių milimetrų skylė, taip pat šiek tiek žemiau ties raide "P" ir 7 cm nuo užtrauktuko yra kelių milimetrų skylė. Nukentėjusiojo teigimu, tai skylės G. D. dūrių peiliu, bet šiuos du kartus jam pavyko blokuoti smūgius ir kūne sužalojimų jie nepadarė (t. 1, b. l. 72, 73 - 75).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados matyti, kad ant peilio geležtės (1 obj.) su plastmasine mėlyna su balta rankena rastas žmogaus kraujas. Ant trijų peilių geležčių (2-4 obj.) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 79).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. O. parodžius daiktus atpažinti, jis atpažino peilį su kuriuo G. D. jam smūgiavo jam į petį ir po kelių valandų su tuo pačiu peiliu dūrė į pilvą 2 kartus, bet jam nepavyko sužaloti, nes jis gynėsi ir trečias dūris buvo į krūtinę (t. 1, b. l. 80 – 81).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas virtuvinis peilis. Nustatyta, kad viso peilio ilgis yra 22.2 cm. Geležtės ilgis 12.2 cm, rankenos ilgis - 10 cm. Rankena yra plastikinė, baltos ir mėlynos spalvos. Plačiausia geležtės vieta yra 1.5 cm, apatinė geležtės dalis dantyta. Ant geležtės kairio šono išgravituoti užrašai „Tramontine mox Stainless Brasil“ (t. 1, b. l. 82 - 83).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad:

- V. O. padaryta durtinė - pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir durtinė - pjautinė žaizda kairio peties - sprando srityje, paveikus aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu ar įrankiu; kliniškai nustatytas sėdmenų II laipsnio nudegimas, pasireiškęs odos žaizdomis, galimai padarytas terminio poveikio pasekoje;

- V. O. nustatytos dvi durtinės - pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos 1-2 parų laikotarpyje iki pateikimo į gydymo įstaigą. Kliniškai nustatytas sėdmenų II laipsnio nudegimas tikėtina buvo padarytas daugiau kaip 2 paros iki pateikimo į gydymo įstaigą, t. y. konkrečiau pasisakyti apie nudegimo padarymo laiką nepakanka objektyvių medicininių duomenų;

- V. O. nustatyti kūno sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu. Vertinant sužalojimus atskirai, durtinė - pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o durtinė - pjautinė žaizda kairio peties - sprando srityje bei sėdmenų II laipsnio nudegimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

- tyrimui pateiktuose dokumentuose sužalojimų V. O. rankose nenustatyta;

- sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje, iš kurių vienas poveikis buvo terminis;

- nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti ar sužalojimai padaryti vienu ar skirtingais įrankiais. Durtinės - pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos peiliu, tačiau pasisakyti kokio ilgio galėjo būti peilis, nėra galimybės;

- tyrimui pateiktų peilių panaudojimo galimybė, padarant V. O. dvi durtines - pjautines žaizdas neatmetama, tačiau pasisakyti kuriuo konkrečiai peiliu buvo padaryti sužalojimai, nėra galimybės;

- tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų apie durtinio - pjautinio sužalojimo kanalo gylį;

- konkrečiu atveju, įvertinus turimus duomenis, tikėtina, kad pirmiausia būtų pažeistos kepenys.

- sužalojimų pobūdis bei lokalizacija nukentėjusiojo padėties bei užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties, sužalojimų jam padarymo metu, nenurodo (t. 1, b. l. 108 – 112).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad G. D.‘ui alkotesteriu 2016 m. spalio 12 d. 5 val. 48 min. nustatytas 1,71 promilių girtumas (t. 1, b. l. 153).

Iš specialisto išvados matyti, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 180).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad G. D. tyčia, be priežasties, dūrė peiliu ir du kartus pataikė V. O. į kaklą, vėliau į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam atskiras durtines - pjautines žaizdą kairio peties-sprando srityje ir krūtinės dešinėje pusėje su kraujo išsliejimu į pilvaplėvės ertmę, tokiu būdu pirmą kartą nežymiai, o antrą kartą sunkiai sutrikdė V. O. sveikatą. Kaltinamasis G. D. kaltę pripažino iš dalies, iš esmės tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo, neigdamas savo kaltę ir veiksmus dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. G. D. tiek tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad nukentėjusysis V. O. pats užgriuvo ant peilio, kurį kaltininkas laikė rankose. Tokie kaltinamojo parodymai nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis. Įvertinus įvykio situaciją, kaltinamojo nurodytą nukentėjusiojo sėdėjimo prie stalo poziciją ir padaryto krūtinėje sužalojimo pobūdį ir gylį – versija apie nukentėjusiojo nukritimą ant peilio nepateisinama nei fizinio kontakto, nei sveiko proto logikos prasme. Nukentėjusysis V. O. nuosekliai ir vienodai tyrimo metu bei teisme nurodė, kad jam tiek į petį, tiek į krūtinės šoną peiliu dūrė G. D.. Liudytojas Z. J. parodė, kad grįžęs po sulaikymo iš policijos G. D. šiam prisipažino padūręs nukentėjusįjį. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įrašu užfiksuoti V. O. žodžiai atvykusiems medikams apie tai, kad jam sugėrovas dūrė peiliu. Pats kaltinamasis pripažino, kad pjaustė lašinius ir naudojo rankose laikydamas peilį. Ant įvykio vietoje paimto peilio buvo rastas žmogaus kraujas. Nukentėjusiojo sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes patvirtina medicinos specialistų išvada. Tokie objektyviai ir logiškai tarpusavyje atitinkantys duomenys paneigia kaltinamojo parodymus ir patvirtina tai, kad sužalojimus nukentėjusiajam durdamas peiliu padarė neblaivus G. D.. Tokiu būdu įvertinęs įrodymų visuma teismas pripažįsta įrodytais tiek G. D. neteisėtus veiksmus, tiek jo kaltę dėl jų.

Tarp kaltinamojo G. D. veiksmų ir nukentėjusiojo V. O. patirtų nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo teismas nustatė tiesioginį priežastinį ryšį. Teismas taip pat nustatė, kad G. D. be priežasties, tyčia dūrė V. O. į kaklą, vėliau į dešinį šoną ties krūtine, tuo sąmoningai siekdamas nukentėjusiajam žalingų pasekmių. Įvertinus tai, kad G. D. veikdamas tyčia, atskiru kaltės turiniu dėl asmeninių paskatų pirmą kartą nukentėjusiajam padarė nežymų, po to sunkų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai pagal faktiškai sukeltus padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimai pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

G. D. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 8 kartus, paskutinį kartą nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2013 m. kovo 9 d., jam nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 174); Vilniaus priklausomybės ligų centre G. D. gydytas nuo 2008 m. rugsėjo 3 d., jam taip pat diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 175). Įvertinus šiuos kaltinamojo psichikos ypatumus specialistai pateikė išvadą, kad nėra duomenų, jog G. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtu įvykio metu laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 1, b. l. 180). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad G. D. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

G. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad G. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tiek jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis po įvykio, tiek aiškaus motyvo neturėjimas veikos metu leidžia pagrįstai manyti, kad išgerto alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagrindo atleisti G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, G. D. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. G. D. baustas administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 159-162), teistas 5 kartus, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą bei vieną nesunkų nusikaltimus, yra nedirbantis, nevedęs, veikų padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą po atliktos arešto bausmės. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad G. D. linkęs pažeisti teisės normas, jo nusikalstamų veikų padarymas yra dėsningas ir pasirinktas gyvenimo būdas, o ne atsitiktinis elgesys. Įvertinęs tai bei visas reikšmingas aplinkybes siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas skiria G. D. sankcijoje numatytas arešto bausmę už nesunkų nusikaltimą ir vienintelę laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, jų dydį nustatant atsižvelgus į baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.

Teismas įvertinęs kaltininko praeities teistumų ir padarytų administracinių pažeidimų skaičių, nuolatinį jų pobūdį, piktnaudžiavimą alkoholiu ir diagnozuotus dėl to sveikatos sutrikimus, įvykio metu turėtą neišnykusį teistumą, nenorą pripažinti kaltę, nedarbą ir tvirtų socialinių ryšių neturėjimą pripažįsta, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo. Dėl to teismas skiria bausmę atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 176,43 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 117). Civilinis ieškovas teismui pateikė prašymą nagrinėti ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų G. D. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos teismas nustatė priežastinį ryšį. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

G. D. (G. D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

135 straipsnio 1 dalį ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;140 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu G. D. skirti 3 (trijų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. D. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 12 d. 4.30 val. iki 2016 m. spalio 13 d. 19.43 val. kaip atliktas dvi laisvės atėmimo dienas.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš G. D. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 176,43 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus keturiasdešimt šešis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus tris plastikinius butelius, virtuvinį peilį, tepinėlius nuo lašinių ir nuo plastikinio indelio – sunaikinti (2017 m. balandžio 24 d. kvitas BBB Nr. 2PK002472 ir 2017 m. balandžio 25 d. kvitas BBB Nr. LS002599).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas