Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Ž., protokolą surašiusios institucijos – LR valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui J. V. P., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad G. Š. būtų leista pradėti dirbti vairuotojo pareigose, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra nuo 2012-04-26 iki 2012-05-02 G. Š. mokėsi įmonės siuntų išvežiojimo maršrutą, kartais mokydamasis vairuodavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su G. Š. važiuodavo įmonės darbuotojas A. K.. Dėl šių mokymų G. Š. tarėsi su įmonės direktoriumi D. Ž.. 2012-04-30, apie 14 val. G. Š. buvo sustabdytas muitinės pareigūnų kelyje A11 Šiauliai – Palanga, vairuojant automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2012-04-24 iki 2012-04-26 G. Š. buvo atėjęs į įmonės sandėlį, esantį Vilniaus pl.8, Klaipėda, kur mokinosi darbo specifikos dvi dienas. Dėl šių apmokymų G. Š. tarėsi su įmonės direktoriumi D. Ž.. Darbo sutartis su G. Š. sudaryta tik 2012-04-30, darbo pradžią joje nurodant – 2012-05-02. Tokiu būdu, D. Ž. pažeidė LR Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalies nuostatas, t.y. jo vadovaujamoje bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje.

D. Ž. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jis paaiškino, kad anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, visi jo darbuotojai dirba pagal sudarytas darbo sutartis. Su G. Š. taip pat buvo sudaryta darbo sutartis ir šiuo metu jis dirba įmonėje. Pažeidimą padarė ne sąmoningai, o daugiau dėl patirties trūkumo, nes jo įmonėje yra tam tikra darbo specifika, todėl žmogus, ateinantis dirbti, nežino ar jis galės atlikti būsimą jam pavestą darbą, todėl kelias dienas jis būna supažindinamas su darbo pobūdžiu. Daugeliu atveju asmenys, susipažinę su būsimu darbu, sekančią dieną neatvykdavo, todėl būtų gana sudėtinga su kiekvienu naujai atėjusiu dėl darbo tuo pat metu sudaryti darbo sutartis. G. Š. taip pat buvo kelias dienas supažindinamas su būsimo darbo specifika. Jis pripažįsta, kad darbuotojas A. K. negalėjo leisti G. Š. vairuoti automobilio, kai juos sustabdė muitinės pareigūnai, todėl, būdamas įmonės vadovu, jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be D. Ž. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma, G. Š. paaiškinimais, darbo sutartimi, SODROS pažyma, darbo sutarčių registracijos žurnalo išrašu, darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalo išrašu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui – ar jis nori dirbti šį darbą, LR Darbo kodekso 105 str. yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl noras iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys - su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog D. Ž. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., sudėtis, ir jam skirtina administracinė nuobauda.

D. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad D. Ž. anksčiau nebaustas, reali žala G. Š. teisei pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, nepadaryta, šiuo metu su G. Š. darbo sutartis sudaryta, todėl teismas mano, kad reikėtų vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, o administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, paskyrus mažesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda (ATPK 30¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 33 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 293 straipsniu, teismas

nutaria:

D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsniu, skirti – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Vadovaujantis ATPK 41 str. 5 d., apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.