- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-371-112/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovui V. G., atsakovo atstovei Danguolei Žilinskienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu priteistą išlaikymo iš atsakovo V. G. nepilnamečiam sūnui L. G. dydį – padidinti iki 450 Lt; priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis prašė pakeisti išlaikymu turtu, t. y. priteisti sūnui L. G. 55/100 dalis buto, priklausančio atsakovui asmeninės nuosavybės teise, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė, vaiko poreikiams kas mėnesį reikia apie 800–900 Lt, reikia pirkti drabužius, kuriuos greitai išauga, be to, reikia skirti lėšų vaiko dvasiniam ir moraliniam ugdymui.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. paima vaiką iš L. G. gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką iki sekmadienio 18 val. į L. G. gyvenamąją vietą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu šis klausimas nebuvo išspręstas, nes šalys, nutraukdamos santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesiginčijo dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo. Ieškovė po santuokos nutraukimo nepagrįstai pradėjo riboti jo teises bendrauti su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir iš atsakovo V. G. sūnaus L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-05-20 iki sūnaus pilnametystės; paskyrė ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja; nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, suteikiant atsakovui teisę pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 12 val. paimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką kitą dieną, t. y. sekmadienį, iki 18 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
Teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį yra 800 Lt. Ši suma patenkintų ne tik būtiniausius vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, bet taip pat ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Abu tėvai pagal savo turtinę padėtį gali skirti po 400 Lt. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo, nenustatė aplinkybių, jog tai yra būtina, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu būdu, pakeitus išlaikymo formą ir taip panaikinus atsakovo pareigą teikti reguliarų išlaikymą, ji užtikrintų būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas vienerius metus neteikė vaikui išlaikymo, įsiskolinimo nėra, be to, išlaikymo formos pakeitimas pažeistų vaiko teises ir interesus. Teismas padarė išvadą, kad bendravimo su vaiku tvarką yra būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Teismas nepagrįstai išlaikymą padidino tik iki 400 Lt. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nes išlaikymą jis pradėjo teikti tik sužinojęs apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo formą, nes vaiko motina geriau žino, kas labiau apsaugotų vaiko interesus, priešingu atveju ieškovė turėtų nuomotis gyvenamąjį būstą, o tai pažeistų vaiko interesus. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia tiek ieškovės, tiek vaiko interesus, nes vaikas per mažas nakvoti kitoje vietoje, o bendrauti su vaiku galima ir nepaimant jo iš namų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio ir formos nepilnamečiam vaikui – sūnui L. pakeitimo. Priteistas išlaikymas ir jo forma nebeatitinka vaiko poreikių, vaiko poreikiai išaugo, be to, išlaikymas turtu geriau atitiks vaiko poreikius. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.
Iki šiol atsakovas nepilnamečiam vaikui – sūnui L. teikė 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja vaikams augant. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nepilnamečio 3,5 metų amžiaus vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi pasirinko vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Šios sumos pakanka būtiniausiems, pagrindiniams vaiko poreikiams tenkinti. Iš teismui pateiktų duomenų apie šalių darbo užmokestį matyti, kad atsakovas nuo 2009-01-05 yra registruotas darbo biržoje, ieškovė gauna nuolatines pajamas. Tačiau nepaisant aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, jis teikia vaikui reguliarų išlaikymą pagal dar neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. po 400 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu pagal savo turtinę padėtį ieškovė gali ir privalo vaikui teikti tokio paties dydžio išlaikymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas vienerius metus nuo 2007 m. vasario iki 2008 m. kovo mėn. neteikė vaikui išlaikymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, po santuokos nutraukimo į ieškovės sąskaitą 2007-02-19 ir 2007-06-02 pervedė pinigus, kuriuos laikė ieškovės investicija į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (t. 1, b. l. 43), tačiau šios lėšos iš atsakovo nebuvo priteistos ir jis jų neprivalėjo grąžinti. Šie atsakovo veiksmai rodo jo sąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu, dėl to teisėjų kolegija tiki, kad atsakovas buvo sąžiningas ir vaiko atžvilgiu, teikė išlaikymą nurodytu laikotarpiu ir tik vėliau pradėjo rinkti rašytinius įrodymus apie lėšų vaiko išlaikymui pervedimą į ieškovės sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė į antstolius dėl, kaip pati nurodo, išlaikymo išieškojimo nesikreipė, duomenų apie susidariusį įsiskolinimą nepateikė. Be to, ieškovas teikia priteistą išlaikymą vaikui ir vykstant ginčui, nepaisydamas aplinkybės, kad šiuo metu nedirba.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo formą ir priteisti vaiko išlaikymui 55/100 dalis atsakovui nuosavybes teise priklausančio turto – buto, nes tokia išlaikymo forma geriau užtikrins vaiko interesų apsaugą ir atitiks jo poreikius.
Pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo. Atsakovas nevengia bei reguliariai teikia išlaikymą vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties arba naujų vaiko poreikių, taigi nesant aplinkybių, atitinkančių CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardytas būtinas sąlygas išlaikymo formai pakeisti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo formą. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad priteistus išlaikymą turtu – butu, ir jame pasilikus gyventi tiek ieškovei, tiek atsakovui, atsižvelgiant į jų konfliktinius santykius, būtų pažeista vaiko teisė į tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas.
Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nurodo, kad nustatyta tvarka pažeis tiek vaiko, tiek jos interesus. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas, nesvarbu, ar jie santuoką nutraukė. Ši teisės norma reiškia, kad abu tėvai turi vienodą teisę matytis su vaiku, leisti su juo laiką, pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą, skatinti bendravimą su artimaisiais ir giminaičiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgęs į tėvų valdžios lygybės principą, nenustatęs jokių vaiko interesus pažeidžiančių aplinkybių, nustatė, kad atsakovas gali pasiimti vaiką du savaitgalius per mėnesį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.