Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovams Modestui Tautkui, Gražvydui Gabeniui, Donatui Miliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto Gražvydo Gabenio 2016-06-30 nutarimo panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-30 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas Gražvydas Gabenis priėmė nutarimą, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bauda. Tai yra dėl to, kad A. K. 2016-05-26, 19.25 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.

A. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, su administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu 2016-06-30 nutarimu ir juo pagrindu jam inkriminuotu teisės pažeidimu nesutiko, nurodė, kad jis dėl ligos mobiliuoju telefonu nesinaudoja ir jo iš viso neturi. 2016 m. gegužės 26 d., apie 8.30 val., jis suko sankryžoje prie Statoil degalinės prekybos centro „4 vėjai“ link, važiavo nuo Architektų gatvės. Policijos pareigūnai būdami gerokai nutolę nuo jo, būdami prie pat minėto prekybos centro, negalėjo matyti, kaip jis vairuodamas ties sankryža naudojosi ir kalbėjo telefonu. Jie galėjo matyti, kaip judesį ranka jis darė, galėjo pasitrinti kairės pusės sprando srities raumenis, bet telefonu jis tikrai nekalbėjo, jo net neturi. Policijos pareigūnai buvo dideliu atstumu nuo jo, sako, kad buvo su žiūronais. Jis turi širdies ydą, dėl kurios jis negali naudotis mobiliuoju telefonu, turi invalidumą, stuburo negalavimų. Kaltės nepripažįsta, nes jis neturi telefono ir juo naudotis iš viso negali dėl savo sveikatos negalavimų, pareigūnai apsiriko. Ant protokolo nepasirašė, nes jis su juo nesutiko, todėl atsisakė pasirašyti. Be to, jį sustabdę policijos pareigūnai pas jį jokios mobiliojo ryšio priemonės nerado, mano, kad jo skundžiamas nutarimas paremtas tik policijos pareigūnų prielaidomis, bet ne konkrečiais faktais, todėl prašo jį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Gali pateikti medicininius išrašus, patvirtinančius, jog jis dėl spinduliuotės neigiamo veikimo jo širdžiai negali naudotis mobiliaisiais. Po to nurodė, kad pas gydytoją lankosi iki šiol, prašė pažymos, bet jos jam neišdavė. Medicininiuose dokumentuose, kuriuos jis turi, nėra nurodyta, kad jis negali mobiliaisiais telefonais naudotis. Jokio pažeidimo jis nepadarė, yra sąžiningas pilietis, mobiliuoju telefonu naudojasi tik mamos ar brolio ir tik tada, kai labai reikia.

Liudytoja apklausta pareigūnė D. B. teisme parodė, kad dirbo su kolega A. V. Dubijos gatvėje, stebėjo eismą su žiūronais. Su kokiu automobiliu važiavo pažeidėjas nepamena. Jis važiavo nuo Statoil pusės Dubijos gatve Kuršėnkelio link. Pastebėjo jį, kai jis važiavo tiesiai, jie su kolega stovėjo ties prekybos centru „4 vėjai“. Akivaizdžiai matė, kad jis kalbėjo telefonu. Su kolega abu tai matė per žiūronus, abu turėjo žiūronus. Todėl jį sustabdė, bendravo, pažeidėjas ginčijosi, kad neturi ir nėra turėjęs telefono. Kokią priežastį tada nurodė, gal tai, kad turi invalidumą, tačiau tiksliai to nebepamena. Su pažeidimu jis nesutiko. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą (6 b. l.), jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis. Jie su kolega mobilaus ryšio telefono pas pažeidėją bei jo automobilyje neieškojo. Dubijos gatvėje yra ne viena eismo juosta, jie stovėjo priešpriešinėje pusėje, nepastebėjo, kur jis padėjo telefoną. Koks buvo atstumas taip pat ji negali pasakyti, bet jis ilgą laiką kalbėjo telefonu, kol juos pastebėjo. Eismas nebuvo intensyvus. Prašė pateikti telefoną, bet jis nurodė, kad jo neturi, jis buvo konfliktiškai nusiteikęs. Aiškiai matė, kad jis kalbėjo telefonu, ilgą laiką žiūrėjo per žiūronus, 100 metrų turėjo būti, koks buvo jo greitis pasakyti negali. Juos pamatęs, jis patraukė telefoną, tą momentą ji matė.

Liudytoju apklaustas pareigūnas A. V. teisme parodė, kad datos tikslios nepamena, bet buvo po 19 valandos, dirbo Dubijos gatvėje su kolege D. B., kai pamatė, kad TOYOTA COROLLA vairuotojas kalba telefonu. Jie stovėjo prie prekybos centro „4 vėjai“, jis beveik iki pat jų atvažiavo kalbėdamas telefonu, iki kol jų nepastebėjo. Jis suko nuo sankryžos, nuo Architektų gatvės. Yra 100 procentų įsitikinęs, kad jis kalbėjo telefonu, suklysti negalėjo. Kolegė D. B. taip pat sakė, kad matė, kaip jis kalbėjo telefonu. Žiūronus turėjo abu, vaizdo kokybė labai gera, jie reguliuojami, be to, saulė švietė, matomumas buvo labai geras. Sustabdžius, jis nurodė, kad nesinaudojo telefonu, kad jo neturi ir nėra turėjęs. Su pažeidimu nesutiko, priežasčių nenurodė. Surašė protokolą ir nurodymą, bet jis jų nepaėmė. Tvirtina savo tarnybinį pranešimą (5 b. l.), jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis. Kai jį sustabdė, telefono pas pažeidėją nematė, tačiau aiškiai matė, kaip jis kalbėjo telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas Gražvydas Gabenis priėmė teisingą sprendimą.

Kelių eismo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Numatyta nuobauda nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Pažeidėjui 2016-06-30 nutarimu paskirta 57,00 Eur bauda. Nors A. K. neigia, jog vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkti ir teisme ištirti bei įvertinti įrodymai.

Policijos pareigūnų A. V. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad 2016-05-26, apie 19.25 val., dirbdami ekipaže „Dainava 93“, Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis laikydamas šį telefoną kairėje rankoje prie ausies. Pažeidimą matė aiškiai per žiūronus, kiekvienas jų turėjo po atskirus žiūronus ir abu tą patį pažeidimą užfiksavo, matyti jiems niekas netrukdė, automobilių srautas buvo nedidelis, vairuotojas ranką su telefonu nuleido tik jam privažiavus arčiau jų (pareigūnų), visą tą laiką, kol juos pamatė vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Analogiškas aplinkybes pareigūnai nurodė ir teisme apklausti liudytojais, patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų teisingumą, jų apsirikimo klaida nenustatyta, pareigūnai duodami parodymus teisme buvo nuoseklūs pirminiams savo paaiškinimams, tarpusavio prieštaravimų taip pat nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Nurodoma, kad jis dėl širdies ydos iš viso negali naudotis ir nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, tačiau šio fakto pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais medicininiais išrašais, ir tokią išvadą padarė pareiškėjas pats vienasmeniškai remdamasis prielaidomis, nurodė, kad prašė tokios pažymos, tačiau jam nebuvo išduota. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad šiuo metu teismuose su pareiškėju yra susijusių ir daugiau nagrinėjamų bylų, tarp jų civilinio pobūdžio (2016 m., pagal apeliacinį skundą Nr. AS2-279-1004, apeliantas pats pareiškėjas), kur prie jo kontaktinių duomenų nurodomas mobilaus ryšio numeris (duomenys neskelbtini). Gauti duomenys iš UAB (duomenys neskelbtini), kad 2016-05-26 nuo 19.15 val. iki 19.35 val. šiuo numeriu išklotinėje jokių telekomunikacinių įvykių neužfiksuota. Nepriklausomai nuo to, nesutiktina su pažeidėjo ir jo atstovo pozicija, jog, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, būtina įrodyti, kad pažeidėjas faktiškai turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir nustatyti jo abonentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Pažeidėjo parodymai byloje nenuoseklūs, pirminiuose paaiškinimuose neigė, vėlesniuose patvirtino, kad, esant reikalingumui, jis pasinaudoja mamos ar brolio mobiliojo ryšio priemonėmis (telefonais), kas prieštarauja jo pirminiams paaiškinimams, jog jis iš viso neturi jokio telefono ir gyvenime juo nėra naudojęsis. Nesutiktina su pažeidėju ir tuo, kad jo administracinę atsakomybę paneigia prie skundo pridėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma, jog nuo 2015-02-27 iki 2017-02-26 jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, konstatuojanti, kad jis negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palinkimais, bei, jo teigimu, pagrindžianti faktą, kad dėl turimų sveikatos problemų jis kaire ranka galėjo pasitrinti kairės pusės sprando srities patirpstančius raumenis. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl sveikatos trūkumų, teismas konstatuoja, kad vairuotojui A. K. išduota specialioji teisė vairuoti transporto priemones ir byloje nėra jokių duomenų, kad ši teisė jam būtų suvaržyta gydymo įstaigos dėl jo sveikatos problemų, todėl šie pareiškėjo argumentai suponuoja vairuotoją pareigą pasikrinti sveikatą, ar jis dėl jo įvardijamų širdies ydos bei raumenų tirpimo tebegali šia specialiąja teise naudotis. Be to, KET 20 punkte yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių savaip interpretuojant taisykles. Pažymėtina ir tai, kad byloje iš išrašo apie A. K. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog A. K. už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant jau buvo baustas ne kartą 2008-06-16 bei 2009-02-10, pažeidimus pripažino, baudas savanoriškai sumokėjo, todėl šio jo skundo argumentai, jog iš viso nėra turėjęs ir (ar) naudojęsis mobiliuoju telefonu, nepagrįsti ir atmestini, vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonėmis, kurias paneigia teisme patikrintų ir įvertintų, aukščiau išdėstytų, objektyvių duomenų visuma.

Akivaizdu, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, kurie tarpusavyje palyginti ir tiek atskirai, tiek kaip visuma įvertinti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, parodymus minėti policijos pareigūnai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, byloje nėra.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad 2016-06-30 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto Gražvydo Gabenio priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, kuri nėra per griežta ir visiškai atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pažeidėjo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu,

nutaria:

A. K. skundą atmesti ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto Gražvydo Gabenio 2016-06-30 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.