Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-786/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-11
Bylos Nr.
2-786/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
Kreditorius
VĮ Kuršėnų miškų urėdijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,NLN“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-786/2009Procesinio sprendimo kategorija 126.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių VĮ Kuršėnų miškų urėdijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,NLN“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria iškelta uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekomedija“ bankroto byla Nr. B2-693-40/2009 ir paskirtas bankroto administratorius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Ekomedija“ generalinis direktorius A. K. 2009 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti minėtai bendrovei bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki. Taip pat ieškovas prašė bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“.

Pareiškėjai VĮ Kuršėnų miškų urėdija ir UAB „NLN“ 2009 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą, prašydami įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, iškelti UAB „Ekomedija“ bankroto bylą bei paskirti bankroto administratore Loretą Andziulytę.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Ekomedija“ bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“. Grįsdamas pastarąjį sprendimą, teismas nurodė, kad šio administratoriaus buveinė, kaip ir bankrutuojančios bendrovės, yra Šiaulių mieste, gautas Įmonių bankroto valdymo departamento pritarimas šio administratoriaus paskyrimui, o tretieji asmenys savo prašymą pareiškė tik 2009 m. gegužės 6 d. Be to, nenustatyta aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio ketvirtoje dalyje, dėl kurių UAB „Tytus“ negalėtų būti paskirtas administratoriumi.

Atskiraisiais skundais kreditoriai VĮ Kuršėnų miškų urėdija ir UAB ,,NLN“ prašo panaikinti minėtos teismo nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirtas UAB ,,Tytus“, išspręsti šį klausimą iš esmės ir administratore paskirti L. Andziulytę. Nurodo, kad teismas nepakankamai aptarė administratorių pasirinkimo kriterijus ir skirtingas jų galimybes sėkmingai vykdyti bankroto procedūras, visiškai neįvertino kandidatų užimtumo. Šiuos teiginius grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismo nurodyti administratoriaus pasirinkimo kriterijai neduoda pagrindo spręsti, jog teismas pagrįstai pasirinko būtent UAB ,,Tytus“. Pirma faktas, kad šio administratoriaus buveinė yra tame pačiame mieste, kaip ir bankrutuojančios bendrovės, dar nereiškia, jog šis administratorius sąžiningiau, ekonomiškiau ir sklandžiau atliks bankroto procedūras. Antra, aplinkybė, jog apeliantai savo prašymus pateikė 2009 m. gegužės 6 d., negali būti laikoma pagrįstu kriterijumi atmesti kreditorių pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Trečia, nepakankamas teismo argumentas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento sutikimo, nes nėra duomenų, jog teismas būtų kreipęsis į šią instituciją dėl kreditorių pasiūlytos administratorės kandidatūros patvirtinimo. Teismas nevertino, jog administratorės L. Andziulytės kandidatūra yra tinkamesnė. Pirma, šiuo metu ji administruoja tik tris bankrutuojančias įmones, o UAB ,,Tytus“ – net šešiolika. Mažesnis L. Andziulytės užimtumas leistų jai tinkamiau, operatyviau bei efektyviau administruoti UAB ,,Ekomedija“ bankrotą. Antra, ši administratorė yra ir advokatė, galinti užtikrinti mažesnes administravimo išlaidas dėl būtinybės samdytis teisinę pagalbą teikiančio asmenis nebuvimo. Be to, apeliantų siūloma administratorė per savo veiklos laikotarpį ji nebuvo svarstoma bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijoje, neturi jokių nuobaudų. Trečia, teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB ,,Tytus“ kandidatūrą pasiūlė ieškovas, kuris yra bankrutuojančios UAB ,,Ekomedija“ generalinis direktorius, tai yra suinteresuotas bankroto procesu. Tuo tarpu apelianto siūloma administratorė būdama nepriklausoma ir nesusijusi su nemokia įmone ar jos dalyviais, tinkamiau atstovaus ne tik apeliantų, tačiau ir kitų kreditorių interesus. Be to, L. Andziulytės kandidatūrą pateikęs apeliantas VĮ Kuršėnų miškų urėdija yra valstybės įsteigta įmonė, veikianti didžiosios visuomenės dalies naudai, todėl jo pasiūlytas bankroto administratorius galėtų tinkamiausiai, geriausiai ir nešališkiausiai atlikti savo funkcijas, užtikrinti skaidresnę viso proceso eigą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UAB ,,Ekomedija“ generalinis direktorius A. K. prašė skundus atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, bankroto teisinių santykių specifika, susijusi su viešuoju interesu, kai galimi neigiami padariniai ne tik bankrutuojančiai įmonei, tačiau ir šalies ekonomikai, lemia, jog bankroto procese teismas turi būti aktyvus bei siekti, kad šis procesas vyktų kaip galima ekonomiškiau bei operatyviau. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta 2009 m. gegužės 7 d., o apeliantų administratoriaus kandidatūros siūlymai teisme buvo gauti 2009 m. gegužės 6 d., tai yra likus tik vienai dienai iki teismo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo, privalo kreiptis į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos dėl jos suderinimo, turi patikrinti pateiktą informaciją, susijusią su siūlomo administratoriaus užimtumu, buveine, patirtimi ir pan., akivaizdu, jog šio prašymo nagrinėjimas užtęstų bankroto bylos iškėlimo procesą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, nustatęs, kad minima bendrovė yra nemoki ir ieškovo bei trečiųjų asmenų – apeliantų, reikalavimai iškelti atsakovui bankroto bylą yra pagrįsti, teisingai rėmėsi operatyvumo bei ekonomiškumo principais ir nevertino apeliantų siūlytos administratoriaus kandidatūros, o taip pat nesprendė klausimo dėl jos tinkamumo (CPK 263 str.).

Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra nagrinėja bylą skundžiamos nutarties turinio ribose (CPK 301, 320, 338 str.). Dėl to teisėjų kolegija šioje nutartyje nenagrinėja apeliantų argumentų, susijusių su advokatės L. Andziulytės kandidatūros tinkamumu, tai yra dėl jos užimtumo, kvalifikacijos, galimybių tinkamai organizuoti bankroto procesą ir pan., nes, kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus paskyrimo, skundžiamoje nutartyje šių argumentų nesvarstė.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog apeliantų nurodyti argumentai, kuriais remdamiesi jie nesutinka su UAB ,,Tytus“ paskyrimu administratoriumi, nesuteikia pagrindo abejoti šios teismo nutarties dalies teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Kaip teisingai konstatavo teismas, byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių minėtas administratorius negalėtų būti paskirtas. Apeliantai tokios teismo išvados nepaneigė. Faktas, jog paskirtojo administratoriaus kandidatūrą pasiūlė ieškovas, nesant kitų įrodymų, leidžiančių abejoti administratoriaus objektyvumu, šios išvados taip pat nepaneigia (CPK 178, 185 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas neriboja kreditorių ir teismo teisės bankroto proceso eigoje spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti savo funkcijas. Tokia įstatymo nuostata yra pagrįsta viešu suinteresuotumu bankroto procedūrų skaidrumu bei teisėtumu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas ar kreditoriai, turėdami duomenų, kad įmonės administratorius nėra pakankamai aktyvus, ar iškilus pagrįstoms abejonėms dėl administratoriaus tinkamumo, turi teisę spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 1 d. 13 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis